1569 m. gruodis Koventris Džordžas
Karalienė apgyvendinta geriausiame miesto name, bet jai nepakankamai gerai. Su Bese įsikūrėme greta, gėrybės sukrautos kambariuose, tarnai miega ant suolų. Arklininkai miega arklidėse kartu su arkliais, Hastingso vyrai susispaudė vargingų žmonių namuose aplink visą miestą. Turguje baigėsi maistas, gatvių bei griovių smarvė nepakeliama. Nepaisant pavojaus, mes turėsime judėti toliau, arba šiuose užgrūstuose būstuose pasklis ligos. Hastingsas parašė Sesiliui, bet atsakymas atėjo man į mūsų varganus apartamentus, jį atnešė jaunas bevardis vyras. Tai, kad esu jo pasirinktas, o Hastingsas ignoruojamas, iškart viską pasako. Sesilis nusivylęs. Jis atvedė savo karalienę prie pralaimėjimo ribos, dabar jam reikia manęs deryboms su kita karaliene.
Tavo draugystė su škotų karaliene dabar turi mums pasitarnauti. Aš turiu informacijos, jog maištininkai užėmė Hartlepulo uostą kaip vietą ispanų išsilaipinimui. Ispanų laivynas atplauks iš Nyderlandų ir išlaipins savo armiją paremti šiaurės armijai. Mes neturime jiems prilygstančių pajėgų ir negalėtume jų sutelkti.
Tokiu atveju turi ginti škotų karalienę bet kokia kaina ir pradėti su ja derybas. Pasakyk Besei, Deverauksui ir Hastingsui, kad ją gintų. Kad ir kokie buvo planai prieš tai, dabar jie skubiai keičiami — pasirūpink, kad jie tai suprastų. Būdama toli nuo pavojaus, dabar ji — mūsų vienintelė viltis paliauboms. Ji turi būti saugi ir, jei įmanoma, paversta drauge bei sąjungininke ateityje.
Išsiaiškink, su kuo ji sutiktų. Mes paremtume jos grįžimą į Škotijos sostą, ir jei reikėtų, garantuotume Anglijos sosto paveldėjimą. Ji turėtų garantuoti religijos laisvę, bet kaip karalienė galėtų praktikuoti savo tikėjimą. Ateityje turėtų išsirinkti vyrą, patariama tarybos. Ji gali turėti Notfolką, jei jo dar nori.
Manau supranti, kad mūsų situaciją vertinu niūriai, labai niūriai. Laukiu pralaimėjimo šiaurės armijai, bet turime įtikinti karalienę Mariją nenuversti Elžbietos. Mes tavimi pasikliaujame, tu susitarsi su ja, kad karalienė Elžbieta liktų soste. Kai ispanų armada atplauks į mūsų uostą ir išlaipins armiją, mes pralaimėsim. Mes negalime apsiginti nuo tokių pajėgų. Net negalime atsilaikyti prieš šiaurės armiją. Viskas priklausys nuo susitarimo, kurį gali sudaryti su karaliene Marija. Prašau, pasistenk, Šrousberi. Mes nesutardavome praeityje, bet dabar reikia išmesti tai iš galvos.
Tai daroma, kad išsaugotume karalienės Elžbietos gyvybę ir jos sostą, darome viską vardan jos ir Dievo.
Tekstas neturėtų stebinti. Galų gale, dairiausi neįveikiamo priešo dienų dienas; bet visgi esu šokiruotas, vos išlaikau laišką rankose. Mano pirštai dreba.
Turėsiu daryti, kaip įsakyta. Kai tik ispanai išsilaipins, turėsiu pradėti kalbėti su karaliene Marija lyg maldautojas su nugalėtoju. Turėsiu jos maldauti karalienės Elžbietos laisvės ir gyvybės. Teks išsiaiškinti, ar galėsiu ją įkalbėti būti dosnia. Bet, kalbant sąžiningai, nesuprantu, kodėl ji turėtų būti gailestinga, kai jai pačiai jokio gailestingumo nebuvo parodyta.
Kai karalienė Marija įsakinės šiaurės bei ispanų armijoms, ji valdys Angliją. Nesuprantu, kodėl ji tiesiog nepasiimtų sosto. Tada ji bus Anglijos ir Škotijos karalienė Marija, o Elžbieta taps nušalinta karaliene bei kaline.