XXVII

Šeštą dieną buvo paskirti gubernijos bajorų vadovo rinkimai. Didžiosios ir mažosios salės buvo pilnos bajorų įvairiais mundurais. Daugelis atvažiavo tik tai dienai. Seniai besimatę pažįstami, kuris iš Krymo, kuris iš Peterburgo, kuris iš užsienio, susitiko salėse. Prie gubernijos stalo, po monarcho portretu, vyko diskusijos.

Bajorai tiek didžiojoje, tiek mažojoje salėje būrėsi stovyklomis, ir iš priešiškų bei nepasitikinčių žvilgsnių, iš to, kaip nutildavo kalbos artėjant svetimiems žmonėms, iš to, jog kai kurie šnibždėdamiesi nueidavo net į tolimą koridorių, buvo matyti, kad kiekviena šalis kažką slepia nuo antrosios. Iš pažiūros bajorai griežtai skyrėsi į dvi rūšis: į senus ir naujus. Senieji buvo daugiausia arba senais bajoriškais susagstytais mundurais, su špagomis ir skrybėlėmis, arba asmeniniais laivyno, kavalerijos, pėstininkų mundurais, kuriais buvo dėvėję tarnaudami. Senųjų bajorų mundurai buvo pasiūti senoviškai, išpūstais pečiais; matyti, jie buvo per maži, trumpomis talijomis ir siauri, tartum jų savininkai būtų išaugę iš jų. O jaunieji buvo bajoriškais atsegiotais mundurais žemomis talijomis ir plačiais pečiais, baltomis liemenėmis, arba su mundurais juodomis apykaklėmis ir laurais, su teisingumo ministerijos apsiuvais. Prie jaunųjų taip pat priklausė rūmų žinybos mundurai, kur ne kur puošią minią.

Pasiskirstymas į jaunus ir senus nesutapo su jų priklausymu partijoms. Kai kurie jaunieji, kaip pastebėjo Levinas, priklausė senajai partijai, ir, priešingai, kai kurie patys senieji bajorai šnibždėjosi su Svijažskiu ir, matyti, buvo karšti naujosios partijos šalininkai.

Levinas stovėjo mažojoje salėje, kur buvo rūkoma ir užkandžiaujama, netoli savųjų būrelio, klausydamasis, ką kiti kalba, ir veltui įtempdamas proto jėgas, kad suprastų, kas kalbama. Sergejus Ivanovičius buvo centras, apie kurį telkėsi kiti. Jis dabar klausėsi Svijažskio ir Chliustovo, kito apskrities bajorų vadovo, priklausančio jų partijai. Chliustovas nesutiko eiti su savo apskritimi prašyti Snetkovą balotiruotis, o Svijažskis įkalbinėjo jį padaryti tai, ir Sergejus Ivanovičius pritarė šiam planui. Levinas nesuprato, kam priešingai partijai reikia prašyti balotiruotis tą bajorų vadovą, kurio jie nenori išrinkti.

Stepanas Arkadjičius kamerherio munduru, ką tik užkandęs ir išgėręs, kvapia batistine su krašteliais nosine šluostydamasis burną, priėjo prie jų.

– Užimame poziciją, – tarė glostydamasis abi žandenas, – Sergejau Ivanyčiau!

Pasiklausęs, ką jie kalba, pritarė Svijažskio nuomonei.

– Gana vienos apskrities, o Svijažskis jau, aišku, yra opozicija, – dėstė žodžius, kurie buvo suprantami visiems, išskyrus Leviną.

– Na, Kostia, ir tu jau, atrodo, įsitraukei? – pridūrė Stepanas Arkadjičius, kreipdamasis į Leviną, ir paėmė jam už parankės. Levinas mielai būtų norėjęs įsitraukti, bet negalėjo suprasti, kuris čia galas, ir, nuėjęs keletą žingsnių nuo kalbančiųjų, pasisakė Stepanui Arkadjičiui neišmanąs, kam reikia prašyti gubernijos bajorų vadovą.

– O, sancta simplicitas!75 – tarė Stepanas Arkadjičius ir trumpai, aiškiai išdėstė Levinui reikalą.

Jeigu, kaip per praėjusius rinkimus, visos apskritys prašytų gubernijos bajorų vadovą, tai šis būtų išrinktas visais baltais rutuliais. To nereikia. O dabar aštuonios apskritys sutinka prašyti; jeigu dvi atsisakys prašyti, tai Snetkovas gali atsisakyti balotiruotis. Tuomet senoji partija gali parinkti kurį kitą iš savųjų, ir visi skaičiavimai nueitų niekais. Jeigu tik viena Svijažskio apskritis neprašys, tai Snetkovas balotiruosis. Jis net bus išrinktas, ir net tyčia jam bus įmesta daugiau balsų, ir priešingoji partija susipainios, ir kai bus iškeltas kandidatas iš mūsiškių, tai jie patys jam įmes daugiau balsų.

Levinas suprato, bet nevisiškai, ir norėjo dar kai ko paklausti, bet netikėtai visi sušneko, subruzdo ir patraukė į didžiąją salę.

– Kas yra? Kas? Ką? – Įgaliojimas? Kam? Ką? – Atmesta? – Ne įgaliojimas. – Flerovui neleidžiama. – Tai kas, kad patrauktas tieson? – Šitaip nė vienam nebus leista. Tai niekšiška! – Įstatymas! – girdėjo Levinas iš įvairių pusių ir drauge su visais, kažkur skubančiais ir bijančiais ką nors praleisti, patraukė į didžiąją salę ir, bajorų stumiamas, artėjo prie gubernijos stalo, prie kurio kažko karštai ginčijosi gubernijos bajorų vadovas, Svijažskis ir kitos galvos.

_______________