Padėka

Kaip visada, labiausiai dėkoju savo svarbiajai antrajai pusei – Johnui Pagliucai. Nepamenu, kad jis būtų atsakęs „Ar galime aptarti vėliau?“, kai norėdavau balsu apmąstyti kokį nors epizodą. Ačiū tau, Johnai, už visokeriopą pagalbą.

Rinkdama medžiagą knygai „Mūsų melas“, radau straipsnį, kurį parašė priėmimo skyriaus gydytojas Hemantas Vankawala. Jame jis pasakoja apie darbą su evakuotaisiais Naujojo Orleano oro uoste po Katrinos uragano. Gydytojas Vankawala konsultavo mane visais medicinos žinių klausimais, nenumanau, kaip be jo būčiau parašiusi apie išgalvotą Tarptautinę gydytojų pagalbos asociaciją. Kiti medicinos patarėjai buvo Marti Porter ir felčeris Cassas Topinka. Ačiū jums visiems, kad nepagailėjote laiko ir žinių, taip pat už tai, ką dirbate.

Už pagalbą kuriant knygos aplinką nuoširdžiai dėkoju Glenui Pierce’ui, Sterlingui Brysonui, Tori Jones, Kim Hennes, Dave’ui ir Elizabeth Samuelsams, Blandui Simpsonui, Dixie Browning ir Brooks Preik iš „Dviejų seserų“ knygyno Vilmingtone, Šiaurės Karolinoje.

Už Paskutinės Priebėgos pavadinimą dėkoju ištikimai skaitytojai ir tinklaraščio autorei Margo Petrus. Gina Wys padėjo man suprasti, koks tampa gyvenimas prasiautus uraganui. Dave’as Samuelsas paaiškino man viską, ką turėjau žinoti apie sraigtasparnius. O Viviana I. Vanove papasakojo, kaip atrodo Vilmingtono oro uostas.

Už pagalbą dėkoju Nellie Mae Batson, Gabe Bowne, Lynnette Jahr, Julie Kibler, Mary Kilchenstein, Ann Longrie, Melindai Smith, Betty Sullivan, Kathy Williamson bei Juliai Burney-Witherspoon ir jos organizacijai www.cops-n-kids.org

Už įdomias mintis, pagalbą ir draugystę dėkoju šešioms „Weymouth Seven“ narėms: Mary Kay Andrews, Margaretai Maron, Katy Munger, Sarah Shaber, Alexandrai Sokoloff ir Brendai Witchger.

Už neįkainojamus vertinimus ir už tai, kad visada mane palaikė, dėkoju redaktorei Susanai Swinwood ir savo agentei Susanai Ginsburg.

Ir galiausiai dėkoju Denise Gibbs už tai, kad padėjo man nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Tu brangenybė!