Maja

Kiekviena šeima turi savo istoriją, pasakojamą ir perpasakojamą tiek daug kartų, kad ji atrodo neabejotina ir nepaneigiama. Granite iškalta. Štai trumpa mano šeimos istorija:

Mano tėvus nužudė kaukėtas vyras, nušovė juos ant mūsų kiemo keliuko.

Mano sesuo Rebeka graži, drąsi, šaltakraujė ir visiškai nepriklausoma. Jai nereikia kitų, kad jaustųsi laiminga. Jai reikia pavojų.

Aš esu jautri, tyli, protinga ir baikšti, daugeliu atvejų tikra sesers priešingybė. Man reikia jaustis saugiai, ginamai, reikia vyro, kuris mane mylėtų.

Vis dėlto dažniausiai šeimos istorijos pasirodo užrašytos smėlyje, o ne iškaltos granite. Net tos istorijos, kurias laikome tikromis – apie mus pačius, – dažnai sugūra atidžiai pažiūrėjus. Jos yra melas, kurį pasakojame visiems mus pažįstantiems. Melas, kurį kartojame sau.