31

Kleitonas

Kleitonas bergždžiai mėgino įveikti priešais Betės namus susidariusį ežerą, batai vis tiek prasmego purve. Jis numalšino norą sviesti seriją keiksmų. Matė, kad langai netoli priekinių durų atdari, ir žinojo, kad Nana jį girdi. Nepaisant amžiaus, tos moteriškės klausa kaip pelėdos, o jis mažiausiai norėjo sudaryti blogą įspūdį. Ta moteris ir taip jau pakankamai jo nemėgsta.

Jis užlipo laipteliais ir pabeldė į duris. Pagalvojo, kad girdi kažką krebždant viduje, lange pamatė Betės veidą ir galų gale stebėjo, kaip atsidaro durys.

– Keitai? Ką tu čia veiki?

– Nerimavau, – pasakė jis. – Norėjau įsitikinti, ar viskas gerai.

– Viskas gerai, – patikino Betė.

– Ar jis vis dar čia? Gal nori, kad aš su juo šnektelčiau?

– Ne. Jis išėjo. Nežinau, kur jis.

Kleitonas mindžikavo, stengėsi atrodyti atgailaujantis.

– Apgailestauju dėl viso šito, bjauru, kad man teko tau pasakyti. Žinau, kad jis tikrai tau patiko.

Sučiaupusi lūpas Betė linktelėjo.

– Taip pat norėjau tau pasakyti, kad nebūtum sau per griežta. Kaip jau minėjau anksčiau, tokie žmonės... jie išmoksta slapstytis. Jie sociopatai, ir tu niekaip negalėjai žinoti.

Betė sukryžiavo rankas.

– Nenoriu apie tai kalbėti.

Kleitonas iškėlė rankas žinodamas, kad per stipriai spaudžia, kad privalo atsitraukti.

– Suprantu. Tu teisi. Čia man ne vieta, ypač atsižvelgiant į tai, kaip apgailėtinai elgiausi su tavimi anksčiau. – Jis užsikišo nykštį už diržo ir priverstinai nusišypsojo. – Tiesiog norėjau įsitikinti, kad tau viskas gerai.

– Viskas gerai. Ačiū.

Kleitonas apsisuko eiti, paskui stabtelėjo.

– Norėjau, kad žinotum, jog iš to, ką pasakojo Benas, Tibo atrodė šaunus vaikinas.

Ji pažvelgė nustebusi.

– Tiktai norėjau tau pasakyti, nes jei būtų kitaip, jei būtų kas nutikę Benui – Tibo būtų pasigailėjęs, kad apskritai gimė. Verčiau mirčiau nei leisčiau, kad kas nors nutiktų mūsų sūnui. Ir žinau, kad tu taip pat jautiesi. Štai kodėl tu tokia puiki mama. Per gyvenimą pridariau daugybę klaidų, tačiau vienas geriausių dalykų – kad atidaviau sūnų auginti tau.

Ji linktelėjo ir mėgindama nuslėpti ašaras nusisuko. Kai ji šluostėsi akis, Kleitonas žengė žingsnį artyn.

– Ei, – tyliai pratarė, – žinau, kad dabar nenori šito girdėti, tačiau patikėk manim, pasielgei teisingai. Laikui bėgant rasi ką nors, ir aš esu tikras, jis bus pats šauniausias. Tu to nusipelnei.

Betė sukūkčiojo, ir Kleitonas ištiesė rankas. Ji instinktyviai prie jo prigludo.

– Viskas gerai, – šnibždėjo jis, gana ilgai jie stovėjo verandoje susiglaudę, o jis laikė ją apkabinęs.

Kleitonas ilgai neužsibuvo. Nereikia, galvojo. Jis įvykdė, ką buvo užsibrėžęs. Betė pamatė jį kaip mielą, rūpestingą, atjaučiantį draugą, tokį, kuris atgailauja už savo nuodėmes. Apsikabinimas buvo kaip glaistas ant torto – šito jis neplanavo, tačiau taip gražiai baigė jų susitikimą.

Jis jos nespaus. Tai būtų klaida. Jai reikia šiek tiek laiko, kad pamirštų Taiboltą. Tegu sociopatas, tegu išsinešdino iš miesto, bet jausmų neišeina perjungti lyg spragtelėjus jungiklį. Tačiau jausmai pamažu išblės taip pat, kaip ir tas lietus pagaliau liausis. Kitas žingsnis – įsitikinti, kad tas Taiboltas jau pakeliui į Koloradą.

O tada? Būti geručiui. Gal pasikviesti Betę, kai Benas pas jį viešės, pakviesti ją pasilikti kepsnių. Pirmiausia elgtis kasdieniškai, kad ji nieko neįtartų, o paskui pasiūlyti nuveikti ką nors kartu su Benu kokį kitą savaitės vakarą. Savaime suprantama, viską reikia slėpti nuo smalsių Nanos akių, vadinasi, laikytis atokiau nuo čia. Kleitonas suprato, kad bent kelias savaites Betė blaiviai nemąstys, tačiau Nana kitokia, ir jis mažiausiai norėtų, kad Nana pakuždėtų Betei į ausį apie tikėtinus jo ketinimus.

Paskui, kai jie vėl pripras vienas prie kito, gal, kai Benas nueis miegot, kartu išgers alaus, taip spontaniškai. Galbūt jos alų praskies degtine, kad ji negalėtų parvažiuot namo. Tada pasiūlys jai pernakvot ant lovos, o pats atsiguls ant sofos. Toks tobulas džentelmenas, tačiau alus liesis laisvai. Kalbėsis apie senus laikus – senus gerus laikus, leis jai išsiverkti dėl Taibolto. Tegu jausmai liejasi, o jis guosdamas ją apkabins.

Užvesdamas variklį jis nusišypsojo, nes puikiai žinojo, kas nutiks paskui.