Visą dieną praleidžiu spoksodamas į „Green Day“ gitaristo rankas plakate, pakabintame ant mano kambario durų. Mėtau į jį teniso kamuoliuką tol, kol plakate atsiranda skylė ir gitaristui suluošinu ranką.

Laukiu dviejų dalykų:

kad kas nors mane išvaduotų arba, dar paprasčiau, kad tuoj pat ateitų pasaulio pabaiga.

Antrasis net lengvesnis už pirmąjį.

Suskamba telefonas – tai Nikas.

– Mes laimėjom, Pirate! Kitos varžybos nulems, ar pateksim į finalą... Vandalas jau šika į kelnes!

Baigiu pokalbį ir tikiuosi, kad lova praris mane nė nekramčiusi.