Mielas Leo,

grąžinu tau rankraštį. Perskaičiau jį visą iš karto, per vieną naktį, jis priminė man vieno garsaus graikų karvedžio istoriją. Vos su šešiais šimtais vyrų jis slėpėsi Parnaso kalne ir ruošėsi stoti į kovą su bekrašte priešo kariauna, apsupusia juos kalno šlaituose. Jų laukė neabejotinas sutriuškinimas, tačiau mažosios kariaunos žyniui kilo išganinga mintis: jis pasiūlė visus karius ir jų ginklus ištepti kreida.

Ši vaiduoklių armija užpuolė priešą naktį, jų tikslas buvo išžudyti visus nepažymėtus kreida. Milžiniškos priešo kariaunos žvalgai vos juos išvydę mirtinai persigando. Pagalvoję, kad tai kažkokie keisti kerai, ėmė rėkti ir bėgti nakties tamsoje vejami vaiduoklių armijos, kurios blyškumą dar labiau išryškino mėnulio šviesa. Priešo būrius taip sustingdė baimė, kad galiausiai šeši šimtai vyrų užėmė jų stovyklą ir nusėjo ją keturiais tūkstančiais kruvinų lavonų. Kraujas ištepė vaiduoklių kariaunos ginklus ir baltą karių odą – ryto brėkšmoje šie atrodė dar baisesni, švytintys balta ir raudona spalva.

Leo, kartais mes bijome priešų, kurie iš tiesų daug silpnesni, nei mums atrodo. Tik nakties tamsoje juos gaubiantis baltumas suteikia paslapties ir baugumo. Tikrasis priešas – tai ne kreida ištepti kareiviai, o baimė.

Balta spalva reikalinga.

Raudona – irgi.

Gal nežinai, bet naujausi antropologiniai tyrimai įrodė, jog daugelyje kultūrų pirmieji spalvas nusakantys žodžiai apibūdina tik skirtumą tarp šviesaus ir tamsaus. Kalbai patobulėjus ir atsiradus trims spalvų pavadinimams trečiasis žodis beveik visuomet reiškia raudoną spalvą. Visų kitų spalvų pavadinimai sukuriami daug vėliau, kai raudoną nusakantis žodis įeina į vartoseną, ir neretai nutinka, kad žodis „raudona“ būna giminingas kraują reiškiančiam žodžiui.

Mokslininkai patvirtino tai, ką tu atradai gyvendamas. Kultūros, civilizacijos ištisus dešimtmečius plėtojo tai, ką tu suvokei per vienerius mokslo metus. Ačiū tau, kad pasidalijai su manimi savo atradimu.

Aš viso labo papildžiau tas vietas, kur kalbi apie mane, ir kai kur pataisiau kalbos kultūros klaidas, o visa kita palikau, kaip buvai parašęs. Nenorėjau taisyti tavo gyvenimo, tegu jis išlieka nepakitęs.

Didžiuojuosi galėjęs dalyvauti šiuose įvykiuose ir didžiuojuosi tavimi.

Nepataisomas mokytojas

Svajoklis