Niekam negaliu susikaupti. Mano svajonė griūva it smėlio pilis, kai užliejus bangai iš jos lieka vos keleto centimetrų griuvėsiai. Mano svajonė tapo balta, nes Beatričė serga vėžiu. Pasak Svajoklio, norėdamas atrasti savo svajonę privalau užduoti tinkamus klausimus. Imsiu ir keletą jų užduosiu šitai sušiktai leukemijai! Kokio velnio įsiterpei į mano ir Beatričės gyvenimą? Kodėl nuodiji tokią gražią, taip neseniai prasidėjusią jaunystę? Į šį klausimą nėra atsakymo. Ir nieko čia nepadarysi. O jei nieko nebepadarysi, svajoti beprasmiška. Ar bent nepatartina, nes tik dar labiau skaudės. Geriau turėti tokių svajonių kaip Niko, užtikrintų, nuperkamų. Nueisiu ir nusipirksiu naujus batus, „Dreams“ firmos – taip bent galėsiu svajonę apsiauti ir suminti.

Aš tvirtai remiuosi kojomis į žemę ir mindau savo svajonę. Svajoklis sako, kad mūsų troškimai susiję su žvaigždėmis: de ir sidera lotyniškai reiškia „žvaigždė“, o itališkai – „troškimas“. Visiškos nesąmonės! Vienintelis būdas išvysti žvaigždes – ne ko nors trokšti, o susitrenkti galvą.