Niekada nesu rašęs laiško, o iš interneto jo irgi negaliu parsisiųsti. Internete viskas sena. Ten nerasi Leo laiško Beatričei, privalau pats pirmą kartą jį parašyti. Bet man tai visai patinka, nes sukursiu kažką, ko niekas dar nėra sukūręs. Jaudinuosi. Paimu popieriaus bei tušinuką ir sėdu rašyti.

Pirmas trukdis – popierius be linijų. Rašysiu kompiuteriu. Bet vos pradėjęs iškart atsisakau tokios minties, nes kompiuterio puslapis baltas ir šaltas it ledas. Vėl pasiimu popieriaus lapą ir imu rašyti, tačiau eilutės išeina kreivos šleivos, atrodo, lyg žodžiai kristų nuo skardžio. Vaizdelis tragiškas – dėl visko čia kalta ta spengianti baltuma. Juk negaliu jai nusiųsti kažkokios keverzonės. Ką daryti?

Į galvą šauna mintis. Išsispausdinu lapą su storiausiomis juodomis linijomis, panašiomis į tėčio pižamos dryžius. Pasidedu tą lapą po savo laišku ir imu rašyti į paslėptas eilutes. Puiki mintis. Norint įveikti báltumą, verčiančią šleivoti žodžius, tereikia paslėptų juodų linijų, storų ir ryškių. Dabar telieka tas eilutes užpildyti. Tai ir yra sunkiausia.

Miela Beatriče, kaip laikaisi?

Anądien vėl pamačiau tave mokykloje, nusišypsojau, o tu atsakei tuo pačiu. Nežinau, ar prisimeni. Tai štai, aš ir esu tas vaikinas. Tas su trenktais plaukais – Leo. Rašau tau, nes šią akimirką norėčiau būti su tavimi. Kai kuriose situacijose tiesiog nežinau, ką sakyti. Ar apsimesti, kad nežinau apie tavo ligą, ar apsimesti, kad nedaviau tau kraujo, ar apsimesti, kad man nepatinki?.. Vienu žodžiu, nemoku apsimetinėti. Taigi ėmiau ir viską pasakiau: tu sergi, paaukojau tau kraujo, tu man patinki. Dabar galiu laisviau kalbėti, nes surašiau viską, kas buvo svarbu. Viską, ką žmogus būtinai turi pasakyti, nes nepasakęs privalėtų apsimetinėti, o apsimetinėdamas jaustųsi blogai. O aš su tavimi noriu būti atviras, nes tu – svajonės dalis. Apie tai mums pasakojo mokytojas Svajoklis. Tai yra jo pavardė ne Svajoklis, bet čia tas, kuris pakeitė mokytoją Ardžentjeri, o kadangi jis visuomet kalba apie svajones, mes jį taip praminėme. Aš dar ieškau savo svajonės. Norint ją atrasti reikia kelti tinkamus klausimus. Reikia paklausti savęs apie širdžiai mielus dalykus ir žmones, o tada klausyti, ką širdis atsakys. Ar tu turi svajonę? Ar kada nors apie tai susimąstei?

Stipriai tave apkabinu ir tikiuosi greitai sulaukti atsakymo.

Leo iš pirmos D