GAIRĖS, 1924 m.

Džordžas Li Meloris

Džordžo kūnas rastas 1999-aisiais gegužės 1 d. 26 760 pėdų aukštyje. Žmonos Rūtos nuotraukos piniginėje nebuvo, fotoaparato taip pat. Šiomis dienomis alpinistų draugijos pasidalijusios į manančius, kad jis pirmasis žmogus, įveikęs Everestą, tačiau yra ir abejojančių, jog jis pajėgė tai padaryti.

Sandis Irvinas

Kai apie Irvino mirtį buvo pranešta The Times, pasirodė trys moterys, tvirtinančios, jog buvo su juo susižadėjusios.

Nepaisant kelių paieškos ekspedicijų, jo kūnas nebuvo rastas. Tačiau 1975-aisiais kinų alpinistas Chu Jingas papasakojo kolegai, kad praėjo pro suledijusį kūną, kuris, kaip jis apibūdino, buvo anglo negyvėlio ir gulėjo sušalęs siauroje dauboje ties 27 230 pėdų. Po kelių dienų, prieš išsamesnę apklausą, Chu Jingas žuvo po lavina.

Rūta Melori

Po Džordžo mirties Rūta su vaikais liko Saryje, kur praleido visą likusį gyvenimą. 1942-aisiais, sulaukusi penkiasdešimties, ji mirė nuo krūties vėžio.

Oro pajėgų viršininkas maršalas seras Trafordas Li Meloris

Melorio brolis žuvo 1944-aisiais lapkritį Alpėse sudužus lėktuvui. Jis buvo pakeliui perimti vadovavimą sąjungininkų oro operacijoms Ramiajame vandenyne. Manoma, jog tuo metu jis pats galėjo pilotuoti lėktuvą.

Trafordas žuvo penkiasdešimt dvejų metų.

Arturas C. Bensonas

Melorio mokytojas 1915-aisiais Kembridže tapo Magdalenos koledžo direktoriumi ir išsilaikė šiose pareigose iki pat 1925-ųjų. Kembridže jis parašė straipsnį Meloriui atminti, tačiau buvo per daug ligotas, kad sulauktų jo išleidimo. Labiausiai išgarsėję jo žodžiai: „Vilties ir šlovės žemė.“

Bensonas mirė 1925-aisiais, sulaukęs šešiasdešimt trejų metų.

ALPINISTAI

Brigados generolas C. G. Briusas

Nors ir buvo keliskart sužeistas Galipolyje, vadovavo savo šiaurės vakarų sienos pulkui iki pat 1920-ųjų.

Nuo 1923-iųjų iki 1925-ųjų buvo Alpių klubo prezidentu ir garbės nariu. 1931-aisiais buvo penktojo Gurkos šaulių būrio pulkininkas.

Briusas mirė 1939-aisiais, sulaukęs septyniasdešimt trejų metų.

Džefris Jongas D. Litas

1925-aisiais paskirtas Rokfelerio fondo konsultantu. 1932-aisiais skaitė paskaitas Londono universitete, 1940–1943 m. buvo Alpių klubo prezidentu. 1928-aisiais, sulaukęs penkiasdešimt dvejų metų ir nepaisydamas dirbtinės kojos, Jongas įkopė į Materhorną (14 692 pėdų) bei Zinal Rothorną (11 204 pėdų).

Jongas mirė 1958-aisiais, sulaukęs aštuoniasdešimt dvejų.

Džordžas Finčas

1938-aisiais paskirtas Karališkosios draugijos nariu, Alpių klubui vadovavo nuo 1959-ųjų iki 1961-ųjų. 1931 m. trys Finčo draugai žuvo laipiodami Alpėse, ir nuo to laiko jis daugiau neužsiėmė alpinizmu.

Finčas mirė 1970-aisiais, būdamas aštuoniasdešimt dvejų metų.

Jo sūnus Piteris Finčas tapo aktoriumi. Mirė spėjęs sužinoti, jog laimėjo 1976-ųjų metų Akademijos apdovanojimą už geriausio aktoriaus vaidmenį filme Tinklas.

Generolas leitenantas seras Edvardas Nortonas

Tęsė savo profesionalaus kario karjerą, o vėliau karaliaus Jurgio VI buvo paskirtas karo gubernatoriumi Honkonge. 1926-aisiais apdovanotas Karališkosios geografijos draugijos įkūrėjo medaliu.

Evereste pasiekęs 28 125 pėdų aukštį pasaulio rekordą išlaikė iki pat 1953-iųjų, kai seras Edmundas Hilaris kartu su šerpu Tensingu įveikė Everesto viršūnę.

Nortonas mirė 1954-aisiais, sulaukęs septyniasdešimties.

T. Hovardas Somervelis OBE MA MB B.Ch FRCS

Dirbo karo gydytoju misijoje, Travankoro ligoninėje, pietų Indijoje, kur tapo pasaulyje žinomu daktaru, turinčiu išskirtinės dvylikapirštės žarnos opų gydymo patirties. 1956-aisiais jis atsistatydino iš pareigų ir grįžo į Angliją, kur nuo 1962-ųjų iki 1965-ųjų vadovavo Alpių klubui.

Somervelis mirė 1975-aisiais, sulaukęs aštuoniasdešimt penkerių, po ramaus pasivaikščiojimo Leik Distrikte.

Profesorius Noelis Odelis

Everesto komitetas sutiko su Odelio prašymu priimti į 1936-ųjų Everesto ekspediciją, nors jam tuomet jau buvo penkiasdešimt vieneri. Tais pačiais metais jis įkopė į Nanda Devi (25 645 pėdų), aukščiausią kalną, į kurį tuo metu buvo kopiama. 1936-ųjų ekspedicijoje į Everestą niekas neįveikė didesnio nei 24 000 pėdų aukščio.

Likusį gyvenimą Odelis praleido dirbdamas geologu ir profesoriaudamas Harvarde bei Makgilyje. Vėliau pasitraukė į Kembridžą, kur tapo Klerės koledžo garbės draugijos nariu.

Odelis mirė 1981-aisiais, būdamas devyniasdešimt šešerių.

Pulkininkas leitenantas Henris Moršedas

1924-aisiais grįžus iš Everesto ekspedicijos jam buvo amputuoti trijų dešiniosios rankos pirštų galai. 1926-aisiais jis sugrįžo į Indiją, kur dirbo geodezininku. Vieną 1931-ųjų vakarą, kai jodinėjo Birmoje, jį nušovė sesers mylimasis, pakistanietis.

Kai jį nužudė, Moršedui tebuvo keturiasdešimt devyneri.

Kapitonas Džonas Noelis

Tęsė savo profesionalaus fotografo ir filmų kūrėjo karjerą. Filmą Everesto epas matė daugiau nei milijonas Anglijos ir Amerikos žiūrovų. Jo gyvenimo darbas saugomas Nacionaliniame filmų archyve.

Noelis mirė 1987-aisiais, sulaukęs devyniasdešimt devynerių metų.

KARALIŠKOJI GEOGRAFIJOS DRAUGIJA

Seras Frencis Jonghasbendas

Everesto komiteto pirmininku buvo iki pat 1934-ųjų. 1925-aisiais jis parašė itin populiarią ir labai perkamą knygą „Epas apie Everesto kalną“. Visas pelnas paaukotas RGS.

1936-aisiais įsteigė Pasaulinį tikėjimo kongresą.

Seras Jonghasbendas mirė 1942-aisiais, būdamas septyniasdešimt devynerių.

Arturas Hinksas

1912-aisiais Hinksas apdovanotas auksiniu Karališkosios astronomijos draugijos medaliu. 1913-aisiais išrinktas Karališkosios draugijos nariu, o 1920-aisiais apdovanotas CBE už alpinizmo nuopelnus. 1938-aisiais Karališkoji geografijos draugija jam įteikė Viktorijos medalį. Everesto komiteto sekretoriumi liko iki pat 1939-ųjų.

Hinksas mirė 1945-aisiais, sulaukęs septyniasdešimt dvejų.

MELORIO DRAUGAI

Gajus Bulokas

1938-aisiais Gajus Ekvadore paskirtas Didžiosios Britanijos ambasados patarėju. 1944-aisiais Brazavilyje paskirtas generaliniu konsulu.

Bulokas mirė 1956-aisiais, sulaukęs šešiasdešimt devynerių.

Marija Ana Koti Sanders

Tėvui paskelbus bankrotą, ji įsidarbino Vulvorto parduotuvėje padėjėja. Vėliau išgarsėjo kaip populiaraus bestselerio autorė, žinoma pseudonimu Ana Bridž. Keli pramanyti jos herojai tebuvo puikiai užmaskuotas Džordžas Meloris. Sanders ištekėjo už diplomato sero Oveno O’Malio ir liko artima Melorio šeimos drauge.

Koti mirė 1974-aisiais, sulaukusi aštuoniasdešimt šešerių.

LIKUSIEJI MELORIO ŠEIMOS NARIAI

Dvasininkas Herbertas Li Meloris

1931-aisiais Džordžo tėvas paskirtas Česterio katedros kanonu.

Jis mirė 1943-iaisiais, sulaukęs aštuoniasdešimt septynerių.

Ponia Ana Melori

Ana išgyveno ilgiau nei jos vyras, abu sūnūs ir abi marčios.

Ji mirė 1946-aisiais, sulaukusi aštuoniasdešimt trejų.

Melorio seserys

Merė, ponia Ralf Bruk, mirė 1983-iaisiais, sulaukusi devyniasdešimt aštuonerių.

Eivė, ponia Hari Longridž, mirė 1989-aisiais, sulaukusi net šimto dvejų metų.

Melorio vaikai

Klerė Kembridže buvo apdovanota pirmojo laipsnio garbės diplomu. Ji ištekėjo už amerikiečio mokslininko Gleno Milikano. Abu laimingai gyveno Kalifornijoje ir susilaukė trijų sūnų. Klerės vyras žuvo laipiodamas per nelaimingą atsitikimą Tenesyje 1947-aisiais. Ji, kaip ir jos motina, liko viena ir augino tris vaikus.

Klerė mirė 2001-aisiais, sulaukusi aštuoniasdešimt penkerių.

Beridžė tapo daktare ir ištekėjo už Deivido Robertsono, Kolumbijos universiteto anglų kalbos profesoriaus ir Džordžo Melorio autoriaus. Jie susilaukė dviejų dukterų ir vieno sūnaus. Beridžė, kaip ir jos motina, susirgo krūties vėžiu.

Mirė 1953-iaisiais, būdama vos trisdešimt šešerių.

Džonas emigravo į Pietų Afriką, kur dirbo vandens tinklų inžinieriumi. Vedė ir susilaukė penkių vaikų. Vienas sūnus pavadintas Džordžu Li Meloriu antruoju.

Džordžas Li Meloris antrasis

Melorio vaikaitis tapo vyresniuoju vandens tinklų inžinieriumi Viktorijoje, Australijoje.

1995-ųjų gegužės 14-ąją, pusę šešių ryto, Džordžas Li Meloris antrasis ant Everesto viršūnės padėjo laminuotą senelių, Rūtos ir Džordžo, nuotrauką. Pasak jo, jis užbaigė svarbų šeimos reikalą.

PABAIGA