Švelnūs įkandimai

Martina, 2011

– Labas labas, – atidarau jam duris.

– Kai išgirstu tavo balsą, man visada sukietėja.

– Ar jis vis dar kietas? Gal įeik?

Žinoma. Beveik penkiasdešimties vyriokas gyvas, susijaudinęs. Galėtų būti šokėjas. Jis sumoka ir nusirengia.

– Ar gali švelniai įkąsti man į ausį?

– Taip, – atsakau. Reikia saugotis, kad neįkąsčiau per stipriai.

– O, kaip malonu. Nuo to vis labiau įkaistu. Kąsk. Dar įkąsk. – Jis kelis kartus giliai įkvepia. – Gal gali įkąst į kojų ir rankų pirštus?

– Taip, tik daugiau kainuos. Paieškok dar šio to savo piniginėj.

– Mielai. – Jis primoka.

Pradedu nuo kojų pirštų, paskui kandžioju rankų pirštus. Kuo švelniausiai. Jis mėgaujasi kiekvienu prisilietimu.

– O dabar į kelį. Man taip patinka. O gal ir varpą įkąstum?

Kuo toliau, tuo gražiau!

– Taip, jeigu mane vėl pamaloninsi money, honey8, – atsakau.

Oraliniu seksu niekada neužsiimu, bet įkąsti… galiu. Jis karštligiškai stveria piniginę, skubiai sužvejoja kiek pinigų ir duoda man. Paimu prezervatyvą ir užmaunu jį. O paskui vėl švelniai kandžioju. Jis surinka:

– Aaai, šįkart skaudėjo!

– Ak, atsiprašau.

– Elkis švelniau!

– Ar taip gerai?

– Taip, nuostabu. Taip malonu. Tu neįsivaizduoji, kaip man gera.

Aš jau visko soti, žandikauliai įskaudę, todėl keletą kartų į varpą tyčia įkandu kiek smarkiau.

– O, – atsidūsta jis, – kaip man malonu! – Jis beveik baigia.

– Na va, – atsakau nudžiugusi, – reikalas sutvarkytas.