48

Kloda įbedė kulnus jam į sėdmenis, kad jis įeitų į ją giliau. Kaskart, jam pasistūmėjus jos viduje, jai iš krūtinės ištrūkdavo kimus šnabždesys.

— Dieve!

Jis vėl įsiskverbė į ją.

— Stipriau!

Dar vienas stumtelėjimas.

Lovos galvūgalis ritmingai bilsčiojo į sieną, o jos plaukai buvo susivėlę ir šlapi nuo prakaito. Ji prisispaudė dar arčiau, vis kylant ir kylant pasitenkinimo bangelėms, ir įsisuko į malonumo verpetą. Sulig kiekvienu pasitenkinimo siūbtelėjimu ji manė, jog tai jau arti, kol ją perliedavo kitas, dar nuostabesnis virpulys. Paskui, pasiekusi viršūnę, ji sudrebėjo ir pajuto malonumą savo pirštų galiukuose, plaukų folikuluose, pėdose.

— Dieve, — aiktelėjo ji.

Jis, matyt, taip pat baigė, nes švokšdamas ir šlapias gulėjo ant jos ir visu svoriu spaudė ją prie lovos. Juodu ramiai tysojo, dūsuodami ir pailsę, kol ji pajuto, kad prakaitas ima vėsti. Tada išsilenkė po juo ir šiurkščiai nustūmė nuo savęs.

— Renkis, — paliepė. — Paskubėk, nes iš darželio turiu pasiimti Molę.

Tai buvo trečias jų kartas. Po kiekvieno pasimylėjimo ji tapdavo šiurkšti, kone šalta.

— Ar galėčiau palįsti po dušu?

— Tik greitai, — atžariai atsakė Kloda.

Kai jis išlindo iš vonios kambario, ji jau buvo apsirengusi ir vengė žiūrėti jam į akis. Paskui sustingo, pauostė orą ir negalėdama tuo patikėti sušuko:

— Ar užuodžiu Dilano odekoloną po skutimosi?

— Regis, taip, — sumurmėjo jis, širsdamas dėl tokios klaidos.

— Ar tau negana, kad dulkini jo žmoną jo lovoje? Ar turi nors kiek pagarbos?

— Atsiprašau.

Tyliai atgailaudamas, jis šmurkštelėjo į drabužius, jos nuplėštus nuo jo vos prieš valandą.

— Kada vėl tave pamatysiu? — jam nepatikdavo toks klausimas, bet ką padarysi. Buvo pametęs dėl jos galvą.

— Paskambinsiu.

— Galiu išeiti iš darbo, kada tik panorėsi.

— Aplinkui kaimynai, — Kloda kietai sučiaupė lūpas. — Jie tikrai pastebės.

— Na, tada gali ateiti pas mane.

— Nemanau, kad tai gera mintis.

Stojo tyla.

— Tu elgiesi taip, tarsi jaustum man neapykantą, — ėmė pulti jis.

— Aš ištekėjusi, — ji pakėlė balsą. — Turiu vaikų. Tu griauni viską.

Prie durų, kai jis pasilenkė ją pabučiuoti, ji suirzusi tarė:

— Dėl Dievo meilės, kas nors gali pamatyti.

— Atsiprašau, — burbtelėjo jis.

Bet kai jis nusisuko, ji griebė jam už marškinių ir prisitraukė prie savęs. Juodu ėmė godžiai ir pašėlusiai bučiuotis. Kai atsiplėšė vienas nuo kito, jo ranka buvo palindusi po jos palaidinuke ir minkė krūtis. Jos speneliai buvo išbrinkę ir kieti kaip vyšnios, o jam — ir vėl erekcija.

— Paskubėk, — ragino ji, grabaliodama jo kelnių užsegimą, ištraukdama vyrišką pasididžiavimą ir delne jausdama šilkinį jo švelnumą. Ji susmuko ant holo grindų, nusitraukė džinsus ir pasiguldė jį ant savęs. — Greičiau, mudu turim mažai laiko.

Ji išrietė sėdmenis, pasikėlė jį pasitikdama, beprotiškai jo geisdama. Jis įėjo į ją ir ėmė baksnoti trumpais smarkiais dūriais. Akimirksniu ją užplūdo pulsuojantis malonumas, jis vis stiprėjo, sklido po visą kūną ir baigėsi beveik nepakeliamu pasitenkinimu.

Kai jie pasimylėjo, jis pravirko, įsikniaubęs į auksinius jos plaukus.