24

Tu — puiki mergina, Ešling, tu — puiki mergina, Ešling. Toks Dilano atsisveikinimas skambėjo Ešling ausyse, kėblinant namo iš Šelburno. Tai liovėsi tik tada, kai užsuko į kavinukę užkąsti.

O kai galop pasiekė namus, prie durų smaksojo Bū.

— Kur buvai? — paklausė Ešling. — Kelias dienas nemačiau tavęs.

Jis pakėlė akis į dangų.

— Moterys! — geraširdiškai sušuko jis. — Visuomet stengiasi tave kontroliuoti, — jo akys švietė neskustame veide. — Norėjau pakeisti peizažą, — žaismingai ir gudriai mostelėjo purvina ranka. — Suviliojo gražios parduotuvės tarpdurys Henrio gatvėje, todėl tenai ir buvau prisiglaudęs kelias naktis.

— Taigi ištvirkauji, — tarė Ešling. — Tipiškas vyras.

— Tai nieko nereiškia, — rimtai patikino Bū. — Tai tik fiziniai dalykai.

— Aną vakarą nešiau tau knygas, — Ešling suirzo, kad ir vėl buvo netikėtai užklupta.

Tada prisiminė, kad krepšyje turi Patricijos Kornvel romaną, atsiųstą į redakciją recenzuoti. Kontoroje niekas jo nepanoro, todėl Ešling paėmė jį Džoi.

— Gal norėtum paskaityti? — ji nedrąsiai ištraukė knygą iš rankinės. Bū akys sublizgo iš tokio didžiulio susidomėjimo, kad ji net pasijuto truputį nepatogiai. Ji tiek daug turi, o jis tik tą nudrengtą oranžinę antklodę.

— Baisiai, — tyliai pratarė jis. — Saugosiu ją, tikrai nieko nenutiks.

— Gali ją pasilikti.

— Kaip čia dabar?

— Gavau ją, hm, veltui. Darbe.

— Nuostabus darbas, — pagyrė jis. — Ačiū, Ešling, esu labai dėkingas.

— Nėra už ką, — šaltai tarė ji. Nusiminusi dėl pasaulyje viešpataujančios neteisybės, pykdama ant savęs, kad daro jam tokią didelę įtaką, ir jausdamasi kalta, kad padarė tik mažmožį.

Kai įkišo raktą į spyną, jis sušuko:

— Ką manai apie Marką Valentainą?

— Nežinau, — ji jau buvo besileidžianti į ilgus aiškinimus, kaip jis jos nesuviliojęs, bet paskui, išvydusi jį scenoje, neįstengė atsispirti ir pakeitė nuomonę, ir dabar labai trokšta, kad jis paskambintų, tikisi rasti laukiančią jos žinutę ir... — Truputį luktelėk.

— Keistas, — šyptelėjo ji Bū. — Jis keistas.

Keistas — tinkamas žodis. Prižada paskambint, o paskui nesiteikia pajudinti savo subinės. Ji paskubomis užlėkė laiptais, nekantraudama patikrinti, ar nėra žinutės.

Išvydus raudoną mirksinčią lemputę, jai apsvaigo galva. Ji paspaudė mygtuką ir, juostelei atsisukant į pradžią, skubiai apibėgo ratą, patrindama laimės Budą, paliesdama laimingą akmenėlį ir užsimaukšlindama laimingą raudoną kepurę su bumbulu.

— Prašau, maloningoji visatos jėga, kurią vadinu Dievu, — meldė ji, — padaryk, kad jis paskambintų.

Akivaizdu, jog keturių matmenų erdvėje įvyko šiokia tokia sumaištis, nes jos maldos buvo išklausytos. Tačiau ne tos. Pasenusios maldos: žinutė buvo iš Felimo. Anksčiau Ešling labai daug melsdavosi, kad jai paskambintų Felimas, o dabar, kai taip įvyko, jau buvo per vėlu.

— Laba diena, Ešling, — pasigirdo per traškesius jo balsas iš Sidnėjaus. — Kaip tau sekasi? — jis kalbėjo linksmai ir kaip tikras australas, paskui vėl prabilo Dublino akcentu. — Klausyk, pamiršau nupirkti savo mamai gimtadienio dovaną, o man tai brangiau už gyvybę. Gal įteiktum jai kokį papuošalą ar ką nors panašaus, juk geriau už mane žinai, ką ji mėgsta. Pasimatysim. Ačiū, tu — tikras lobis.

— Prakeiktas kvailys, — sumurmėjo ji, nusitraukdama laimingąją raudoną kepurę. Jei nebūtų sutvarkiusi jam bilietų, vizų, pasų ir nupirkusi Australijos dolerių, Felimas vis dar suktų galvą, kaip išvykti iš šalies. Ji kone įkrovė jį į lėktuvą su kortele, pakabinta po kaklu. Paskui stebėjo savo reakciją: jokio pasibjaurėjimo, nostalgijos ar ilgesio. Ryšys su Felimu dažniausiai ją liūdindavo, bet, regis, ji buvo pradėjusi tikėti tuo, kas įvyko. Iš tiesų nutraukė su juo santykius.

Ji pakėlė ragelį ir paskambino Tedui.

— Gal galėtų ateiti paslaugus tarnas, — pasisveikino ji.

— Jau einu.

— Atsivesk ir Džoi.

Netrukus Ešling pasitiko Tedą ir Džoi žodžiais:

— Turiu rūpesčių dėl vyriškio.

— Ir aš, — kone pasigyrė Džoi.

— Dėl pusiau žmogaus, pusiau barsuko?

— Pusiau bjaurybės, pusiau barsuko, — pataisė Džoi. — Jis vedžioja mane už nosies. Bet koks vyriškis kelia rūpesčių tau, Ešling? Ponas Seksualusis darbe? Ar tik neišsipildė mano pranašystė?

— Kas? Ak, Džekas Divainas? — prisiminusi du šimtus cigarečių, Ešling pasijuto nesmagiai, todėl greitai pasikeitė: ėmė elgtis „pagal amžių be jokio greičio apribojimo“ ir dar sykį suvokė, kokios pozicijos turi laikytis. — Tas šunsnukis?

Džoi nusiuntė Tedui manieringą „sakiau tau“ šypseną.

— Jausmai įsisiūbavo, — pataikaujamu tonu tarė ji.

— Tai ne Džekas Divainas, — atsakė Ešling. — Tai komikas Markas Valentainas.

— Apie ką čia šneki? — suirzo Džoi.

Taigi Ešling papasakojo visą istoriją, kaip susipažino su Marku vakarėlyje krantinėje, apie Bellez-moi raštelį...

— Bet jis apie tai papasakojo savo spektaklyje! — susijaudino Tedas. — Ta mergina, apie kurią kalbėjo, buvai tu. Nuostabu!

Ešling pakėlė ranką, kad jis nutiltų.

— Paskui priešpaskutinį savaitgalį vėl jį sutikau vakarėlyje Ratmine ir vis dar jo nenorėjau. Bet kai pamačiau jį aną šeštadienio vakarą, jis pradėjo man patikti. Prižadėjo paskambinti ir nepaskambino.

— Žinoma, kad nepaskambino! — sušuko Džoi. — Dar tik pirmadienis.

Sulig šiais žodžiais Ešling grįžo sveikas protas.

— Tu visiškai teisi! Aš, kaip ir dažniausiai, papuoliau į keblią padėtį ir nesu tikra, ar geidžiu jo. Vakar visą dieną blaškiausi ir vos neišprotėjau. Ar kada nors išmoksiu?..

— Jeigu jis ketina tau skambinti, tai bus antradienį arba trečiadienį, — tvirtai tarė Džoi.

— Iš kur žinai?

— Tai parašyta vaikinų taisyklėse. Tedai, užsirašyk. Tu susitinki su mergina šeštadienio vakarą ir niekados nepaskambini anksčiau nei antradienį, nes nenori pasirodyti pernelyg karštas. Jei skambučio nesulauksi nei antradienį, nei trečiadienį, tai ir nebepaskambins.

— O kaip ketvirtadienis? — sunerimo Ešling.

— Per arti savaitgalis, — tarsi visažinė papurtė galvą Džoi. — Jie mano, kad tu jau esi viską susiplanavusi, ir nenori rizikuoti, nes gali būti atstumti.

— Tiesą sakant, šeštadienis jau užimtas, — Ešling trumpam nukreipė dėmesį kitur. — Prižadėjau Dilanui ir Klodai prižiūrėti vaikus.

Tedas aiktelėjo:

— Ar galiu eiti kartu?

Džoi paniekinamai tarė:

— Tik nesakyk, kad jis geidžia princesės.

— Ji graži, — pasakė Tedas.

— Ji — tikra išlepėlė ir...

— Ar galiu eiti? — Tedas meldė Ešling, nepaisydamas Džoi.

— Tedai, jei kas nors prižiūri Klodos vaikus, tai reiškia, kad Klodos nėra namie, — Ešling supyko ant Tedo ir todėl, kad jis kone prašė jos tarpininkauti, jam flirtuojant su ištekėjusia jos drauge.

— Man vis tiek... Klausyk, gal paklaustum, ar galiu ateiti? Tu nemokėsi susitvarkyti su dviem vaikais.

Ešling blaškėsi tarp susierzinimo ir suvokimo, kad Tedas teisus. Ji anaiptol nebuvo panaši į patikimą dviejų judrių vaikų auklę.

— Gerai, paklausiu.

Bet, pasak Dilano, Kloda neurotiškai rūpinosi vaikais, tad jokiais būdais neįsileis į namus Tedo.

— Manyčiau, kad Markas Valentainas paskambins ryt vakare arba trečiadienį, — Džoi pavargo nuo šnekų apie Klodą.

— Rytoj vakare manęs nebus namie.

— Kur tu eisi?

— Į salsos pamoką.

— Ką?!

— Man patiko šokti, — ėmė teisintis Ešling. — Tai truks tik dešimt savaičių. O aš pasibaisėtina drimba.

— Tu iš tikrųjų ketini suliesėti, — suaimanavo Džoi.

— Visai ne, — įsismarkavo Ešling. — Daugybę metų lankiausi sporto salėje, bet nesuliesėjau nė vienu centimetru.

— Gal būtų buvę kitaip, jei nebūtum sportavusi tik kartais, — abejingai tarė Džoi. — Mėnesinio nario mokesčio negana.

— Aš eidavau, — niūriai paprieštaravo Ešling. Ir tikrai, ji darydavo šimtus pritūpimų ir pratimų liemeniui. Įžambiai lankstydavosi ir sukiodavosi. Nuolatos liesdavo kelį kitos rankos alkūne, kol į veidą suplūsdavo kraujas ir sutrūkinėdavo mažos akių kraujagyslės. Bet kai suprato, kad net jei lankstysis tol, kol ją ištiks koma, jos užsispyrėlė talija vis tiek nesumažės, nuleido rankas. Kitos jos kūno vietos buvo pakenčiamos, todėl nusprendė, kad mankštindamasi nieko nepasieks.

Salsa — kitas reikalas. Ešling ėjo šokti ne dėl talijos. Ji norėjo pasilinksminti.

— Tu susiradai mėgstamą užsiėmimą, — užsipuolė ją sunerimusi Džoi. — Nori virsti viena iš tų keistuolių, kurios turi pomėgių.

— Tai nėra pomėgis, — susijaudino Ešling. — Tik man patinka tai daryti.

— O kas, tavo manymu, yra mėgstamas užsiėmimas?

— Pakalbėkim apie salsą, — įsiterpė Tedas. — Permečiau tavo straipsnį. Jis puikus. Brūkštelėjau keletą pasiūlymų, bet jis ir taip labai geras.

— Tikrai? — nustebo Ešling, vos drįsdama tuo patikėti. Praėjusią savaitę ji plūkėsi tris vakarus ir manė, kad gal ir pasisekė įdomiau parašyti, bet abejojo, ar pavyko perteikti nuotaiką.

— Man jis patiko. Buvo miela rašyti apie kitokius dalykus, užuot pylus ataskaitą apie bruceliozės išnaikinimą karvių bandoje. Argi tai seksualu? — tarė Tedas be kartėlio. — Nesistebiu, kad Kloda nesidomi manimi. Kuo greičiau pereisiu į Gynybos ministeriją, tuo geriau.

Jis paniro į apmąstymus apie kulkosvaidžius, šarvuotus automobilius, ištepliotus karo spalvomis veidus, sudėtingus lenktinius peiliukus ir kitus vyriškus žaisliukus.

— Pažvelk, ką tau sukūriau, — Džoi išvyniojo popieriaus lapą. Jame buvo nupieštos pėdos, iliustruojančios salsos žingsnių seką. Džoi nužymėjo juos keistu animaciniu stiliumi su strėlytėmis ir taškinėmis linijomis, vaizduojančiomis, kaip reikia šokti.

— Kokia gera mintis! — sušuko Ešling. — Judu fantastiški!

Bauginamas straipsnis pasirodė esąs visai neblogas. Ji davė savo ir Džoi nuotraukas, bet liepė Geriui, meno direktoriui, paieškoti dar vienos šokėjų poros fotografijos. Jis rado puikią nuotrauką, kurioje moteris atsilenkusi per liemenį atgal, juodi jos plaukai siekia žemę, o vyriškis aistringai pasilenkęs prie jos. Labai seksualu. Ešling trumpam atsikvėpė nuo ėdančio ją įtarimo, kad ji, tiesą sakant, neįstengs susidoroti su savo darbu.

Suskambo telefonas, įsijungė atsakiklis, ir visi ėmė įdėmiai klausytis, kas skambina. Ar ne Markas Valentainas?

— Neturėtų būti jis. Patikėk manimi, — suirzusi atsiduso Džoi, — dar tik pirmadienis.

Skambino Kloda.

— Nurimk, besidaužanti širdie, — sarkastiškai tarė Džoi Tedui.

Nors žinutė buvo trumpa, Ešling, turėdama galvoje Dilano nerimą, taip pat susirūpino.

— Ešling, — Kloda kalbėjo kambariui, — gal man paskambintum? Noriu pasišnekėti su tavimi apie... kai ką.