Padėka

Už tai, kad galėjau įgyvendinti savo viso gyvenimo svajonę, ir už daugybę kitų dalykų esu skolinga daugeliui žmonių. Tikiuosi, kad jūs patirsite tokį pat malonumą kaip ir aš. Jei ne, visuomet galite dar kartą perskaityti bučinių scenas. Bent jau aš, jūsų vietoje, taip daryčiau.

Pirmiausia kuo širdingiausiai noriu padėkoti Nojui, savo gyvenimo meilei, ši meilė – geriausia, ką man teko patirti. Dėkoju, kad mane palaikė ir padrąsino net tada, kai baigdama knygą kiauras savaites prapuldavau pasiklydusi prirašytuose puslapiuose, leisdavo išsikalbėti, balsu svarstyti svarbiausius ir netikėčiausius siužeto vingius ir posūkius, nors ir neketinau numarinti Evės, jei taip netyčia pagalvojote. Taip pat dėkoju savo nuostabiems vaikams – Elenai ir Jonai, kurie, nors ir niekuo nepadėjo rašant, yra neįtikėtini ir pripildo mano gyvenimą džiaugsmo.

Ypač esu dėkinga savo tėvams – Patui ir Sindei, niekada nesuabejojusiems mano talentu, net kai pati tuo abejojau. Ačiū už tai, kad mano vaikystė buvo kupina knygų ir žodžių. Dėkoju savo seserims ir broliams Erinai, Lindsei, Lorenai ir Matui už tai, kad buvo pirmieji skaitytojai ir geriausi bei šelmiškiausi draugai. Esu dėkinga savo seneliams Di ir Meri, kad perdavė pasakotojos geną, ir, žinoma, giminaičiams iš vyro pusės – Kitei ir Džimui, jog leido mums naudotis savo skalbykle ir džiovykle, kai mums verkiant to reikėjo, ir už visą kitą nepamainomą pagalbą.

Nebūčiau tiek padariusi, jei ne mano neįtikėtini kritiški partneriai ir draugai. Dėkoju Kerei Haris, Renė Kolins ir Kristen Rekord už patarimus laiku ir vietoje, Ešlei Jurgens, Megan Holms, Džeinei Volker ir Farai Snedon už jų neblėstantį entuziazmą. Farai ir Kristen esu be galo dėkinga už vaišes, vaikų priežiūrą ir už tai, kad kantriai klausėsi begalinių „šį sykį tikrai paskutinis kartas“. Milijoną kartų dėkoju Stefani Perkins – geriausiai ir kantriausiai iš skaitytojų, kuriuos kada pažinojau, išmokiusiai, kad „gerai“ visuomet gali būti dar „geriau“, tai, kuri juokėsi ir verkė kartu su manim negalėdama atsidžiaugti, koks vis dėlto nepakartojamas yra gyvenimas. Galiausiai nuoširdus ačiū Natali Vipl už tai, kad buvo ištikimiausia mano skaitytoja ir gerbėjų klubo organizatorė. Nežinau, ar be jūsų dabar taip gerbčiau save, liksiu visada dėkinga, kad sugebėjote mane taktiškai ir mandagiai nukreipti reikiama linkme, jei kartais pamesdavau kelią. Dėkoju visiems, kad liūdėjote, jaudinotės ir džiaugėtės kartu su manimi.

Dėkoju nuostabiajai rašytojų ir skaitytojų interneto bendruomenei, bendravusiai su manimi per mano tinklaraštį, už jų palaikymą, įžvalgą, humoro jausmą ir pagalbą, kai man jos reikėjo. „Susipažinusi“ su jumis jaučiuosi pamaloninta ir išskirtinė. Dėkoju „Pandoros“ ir „Hellogoodbye“ radijo stotims ir mano brangiesiems, numylėtiems „Snow Patrol“ už nuostabų albumą.

Milžiniškas ačiū mano genialiajai redaktorei Erikai Sasman, pamilusiai Evę taip kaip aš, ir už suteiktą galimybę bendradarbiauti su mano svajonių leidykla. Tu sugebėjai paversti darbą švente, bendradarbiaudama su tavimi jaučiausi tikras laimės kūdikis ir negalėjau patikėti savo sėkme! Dėkoju visai „HarperTeen“ ir „Harper Children“ komandai, įskaitant rinkodaros, leidybos ir platinimo užsienyje, reklamos, dizaino ir redagavimo specialistus. Niekas geriau už jus nebūtų manimi pasirūpinęs.

Mano agentė Mišelė Volfson verta visos pastraipos. Ačiū už tai, kad suradai mane ir padėjai pakilti iš pilkumos, kad tikėjai manimi ir mėnesių mėnesius nenuleidai rankų, kad leidai išsipildyti karščiausiai mano svajonei – išleisti knygą. Tu tikra stebukladarė ir man trūksta žodžių apsakyti, kaip man pasisekė, kad visą šį audringą, kartais net beprotišką gyvenimo tarpsnį tu buvai šalia.

Ir galiausiai noriu padėkoti tau, skaitytojau, kad išsirinkai šią knygą. Viliuosi, jog ji tau patiks, nes tu man jau neabejotinai patinki. Kaip pasakytų Evė, tu toks – pypt! – fantastiškas!