Išnašos

1. Kalibanas — V. Šekspyro pjesės „Audra“ personažas, tamsiųjų jėgų, bjaurumo įsikūnijimas.
2. Grouvneris (Grosvenor) — paveikslų galerija Londone.
3. Akademija — Karališkoji Meno akademija Londone.
4. Adonis — senovės graikų mitologijoje nuostabaus grožio jaunuolis, meilės deivės Afroditės mylimasis.
5. Narcizas — senovės graikų mitologijos personažas, gražus jaunuolis, pamilęs savo atvaizdą šaltinyje, nuo tos meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle.
6. Trumpa charakteristika (pranc.).
7. Antinojus — jaunas gražuolis graikas, Romos imperatoriaus Adriano (117-138) favoritas. Jam nuskendus Nilo vandenyse 130 m., imperatoriaus įsakymu jo garbei buvo pastatyta šventyklų ir sukurta jį vaizduojančių skulptūrų.
8. Ist Endas — Londono rytinė dalis, skurdus darbininkų ir varguomenės rajonas.
9. Vaitčepeus — romane vaizduojamu laikotarpiu vienas skurdžiausių kvartalų Ist Ende.
10. Nepasitenkinimo grimasa (pranc.).
11. Itonas — viena seniausių vidurinių mokyklų Anglijoje, skirta aristokratų sūnums.
12. Vaito klubas — vienas seniausių klubų Londone.
13. Olbenis — prašmatnus namas Londone, Pikadilio gatvėje, kuriame buvo nuomojami mebliuoti kambariai aristokratams.
14. Izabelė— Ispanijos karalienė Izabelė II (1843— 1868).
15. Chuanas Primas (Juan Prim, 1814— 1870) — ispanų generolas ir politikos veikėjas.
16. Mėlynoji Knyga — informacijos žinynas apie anglų aristokratus, įžymius valstybės veikėjus, rašytojus, mokslininkus ir t. t.
17. Spa — kurortas Belgijoje.
18. Selbis — dvaras; toliau vadinamas ir Selbi Rojaliu.
19. Ar tik ne Platonas... nagrinėjo? — senovės graikų filosofas Platonas (427-347 pr. m. e.) teigė, kad mus supantys daiktai tėra tiktai egzistuojančių amžinų idėjų atspindžiai.
20. Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti, 1475-1564) — italų skulptorius, architektas, poetas; savo sonetuose kalba apie vienatvę ir meilę, kurią suvokia kaip žmogaus veržimąsi į grožį, harmoniją.
21. Silenas — senovės graikų dievybė, gebėjusi spėti ateitį.
22. Omaras — Omaras Chajamas (apie 1048-po 1122), persų poetas ir mąstytojas, savo ketureiliuose šlovinęs žemiškus džiaugsmus.
23. ...paskui jo dūdelę — turima omeny vokiečių legenda apie dūdorių, kuris išgelbėjo Hamelno miestą nuo žiurkių, savo dūdele nuviliojęs jas į upę; kai miesto valdžia atsisakė jam duoti sutartą atlyginimą, jis savo stebuklinga dūdele iš miesto išviliojęs visus vaikus.
24. Viliso salės — vienas populiariausių to meto Londono restoranų, kurio salės buvo nuomojamos įvairiems susirinkimams.
25. Ateneumas— intelektualų klubas Londone, įsteigtas Valterio Skoto iniciatyva 1824 m.
26. Britanijos Literatūros Akademija buvo įsteigta tik 1901 m.
27. Meiferas — aristokratų rajonas vakariniame Londone.
28. Klodionas (Clodion, tikroji pavardė Glaudė Michel, 1738-1814) — prancūzų skulptorius; žymiausi jo kūriniai — rokoko stiliaus terakotinės statulėlės.
29. „Les Cent Nouvelles“ egzempliorius, Klovio Evo įrištas Margaritai Valua — Margaritos Navarietės (Marguerite de Navarre, 1492-1549) novelių rinkinys „Heptameronas“ („Šimtas novelių“, 1559); Klovis Evas (Clovis Eve, m. 1634) karaliaus knygrišys; Margarita Valua (Marguerite de Valois, 1553-1615) — Navaros karalienė.
30. „Manon Lescaut“ — „Manon Lesko“, prancūzų rašytojo Antuano Fransua Prevo (Antoine Franęois Prevot, 1697-1763) romanas.
31. Vordoro gatvė — aprašomuoju metu antikvarinės prekybos centras Londone.
32. Raudylai ir šaunumas (pranc.).
33. Didelė aistra (pranc.).
34. Anglų dramos aukso amžius — XVI a. pabaiga ir XVII a. pradžia, kai kūrė K. Mario, V. Šekspyras ir B. Džonsonas.
35. Seneliai visada klydo (pranc.).
36. Rozalinda — V. Šekspyro komedijos „Kaip jums patinka“ personažas.
37. Imodžena — V. Šekspyro pjesės „Simbelinas“ herojė.
38. Mačiau ją mirštant Italijoj... — Džuljela V. Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džuljeta“.
39. Mačiau ją vaikštant Ardėnų miške... — Rozalinda V. Šekspyro komedijoje „Kaip jums patinka“.
40. Pamišusi ji stovėjo... ir karčių žolių paragauti. — Ofelija V. Šekspyro tragedijoje „Hamletas“.
41. ...juodos pavydo rankos gniaužė liauną lyg nendrė jos kaklą. — Dezdemona V. Šekspyro tragedijoje „Otelas“.
42. Bardas — V. Šekspyras.
43. Pasakų Princas (Prince Charming) — turima omeny prancūzų rašytojo Šarlio Pero (Charles Perrault, 1628-1703) pasakos „Pelenė“ personažas.
44. Vest Endas — vakarinė aristokratiškoji Londono dalis.
45. „Bristolis“ — restoranas.
46. ...kaip manė Džordanas Brunas? — Italų mąstytojas Dž. Brunas (Giordano Bruno, 1548-1600) savo filosofinėse pažiūrose būties pagrindiniu vienetu laikęs monadą, kurioje susilieja dvasinis ir kūniškasis pradas.
47. Paveikslas (pranc.).
48. bušreindžeriai — pabėgę nusikaltėliai, gyvenantys Australijos brūzgynuose.
49. Mesalina — Romos imperatoriaus Klaudijaus trečioji žmona (m. 48 m.), garsėjusi žiaurumu ir ištvirkimu.
50. Tanagros figūrėlės — nedidelės terakotos skulptūrėlės iš IV— III a. pr. m. e., rastos Graikijoje, Tanagros mieste.
51. Palikau... Rasiu sode Veronoje. — Turima omeny V. Šekspyro komedija „Kaip jums patinka“ ir tragedija „Romeo ir Džuljeta“.
52. Brangios rūšies šampanas (pranc.).
53. Miranda — V. Šekspyro pjesės „Audra“ veikėja.
54. Eiliuotus tekstus vertė A. Churginas.
55. Porcija... Beatričė... Kordelija — V. Šekspyro kūrinių „Venecijos pirklys“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir „Karalius Lyras“ herojės.
56. Kovent Gardenas — tuo metu didžiausia Londono turgavietė, taip pat ir Karališkosios operos teatras.
57. Pjaca — atviras pasažas Kovent Gardeno turgavietės šiaurės rytų pusėje.
58. Adelina Pati (Adelina Patti, 1843-1919) — įžymi italų dainininkė, koloratūrinis sopranas.
59. aguonos — užmaršties, miego simbolis.
60. asfodeliai — lelijinių šeimos augalai; senovės graikai tikėjo, kad jų žiedai teikia mirusiems ramybę.
61. Jokūbas Stiuartas— Anglijos karalius Jokūbas I (1560-1625).
62. ...iš Vebsterio, Fordo ar Sirilo T emerio pjesės. — Džonas Vebsteris (John Webster, 1580— 1625), Džonas Fordas (John Ford, 1586-1640), Sirilas Terneris (Cyril Tourneur, 1575-1626) — anglų dramaturgai, jaunesnės kartos V. Šekspyro amžininkai, rašę vadinamąsias „kruvinas tragedijas“.
63. Brabancijaus duktė — Dezdemona V. Šekspyro tragedijoje „Otelas“.
64. Teofilis Gotjė (Theophile Gautier, 1811-1872) — prancūzų rašytojas, „grynojo meno“ šalininkas.
65. Meno paguoda (pranc.).
66. Marlou — miestas prie Temzės, žūklautojų ir vandens sporto mėgėjų lankoma vieta.
67. Paris — Trojos karaliaus Priamo sūnus, pasižymėjęs nepaprastu grožiu.
68. ...jūs sėdėjot Adriano barko priekyje... — turima omeny Antinojus (plg. 7 išnaša).
69. ...pasilenkęs prie ramaus šaltinio... — turima omeny Narcizas (plg. 5 išnaša).
70. Mišelis de Montenis (Michel de Montaigne, 1533-1592) — prancūzų filosofas ir eseistas.
71. Johanas Joachimas Vinkelmanas (Johann Joachim Winckelmann, 1717-1768) — vokiečių istorikas, antikos žinovas, meno teoretikas.
72. Tokios keistos knygos jam nebuvo tekę skaityti... — Kai kurių tyrinėtojų nuomone, autorius turėjo omeny prancūzų rašytojo Ž. K. Hiuismanso (Joris Kari Huysmans, 1848— 1907) knygą „A Rebours“ („Atvirkščiai“, 1884), kurios herojus bando bėgti nuo tikrovės, pasinerdamas į rafinuotus juslinius malonumus.
73. Pel Melas — gatvė Londono centre, kur gausu aristokratų klubų.
74. „Satyrikono“ autorius — romano „Satyrikonas“, vaizduojančio Nerono laikų (37-68 m.) Romos ištvirkimą, autorium laikomas Gajus Petronijus (m. 66 m.), imperatoriaus Nerono vadintas „arbiter elegantiarum“ — elegancijos arbitru.
75. Anachoretas — atsiskyrėlis.
76. Tabernakulis — spintelės, kai kada koplytėlės ar bokštelio pavidalo vieta ant katalikų bažnyčios altoriaus švenčiausiam sakramentui, ostijai, laikyti.
77. Monstrancija — saulės, žvaigždės ar bokšto pavidalo liturginis katalikų kulto reikmuo komunijai (ostijai) įdėti ir išstatyti garbinimui.
78. Dangaus duona (lot.).
79. ...apsitaisęs Kristaus kančių apdaru — gavėnios metu katalikų kunigai vilki violetinės spalvos liturginius apdarus.
80. Antinomianizmas — bendras pavadinimas religinių krypčių, kovojančių prieš bažnyčios bendradarbiavimą su valstybe.
81. Materialistinės vokiečių darvinizmo doktrinos — autorius veikiausiai kalba apie XIX a. antrosios pusės psichologijos vulgariojo materializmo kryptį, mėginimą rasti ryšį tarp žmogaus psichikos ir fiziologinių organizmo procesų.
82. čampakas — kvapnus aliejus, gaunamas iš to paties pavadinimo medžio, augančio pietryčių Azijoje.
83. nardas valerijonų šeimos augalas, iš kurio šaknų gaminami kvapnūs aliejai ir balzamai.
84. hovenija — rytų Azijos augalas.
85. Alfonsas de Ovalas (Alfonse de Ovalle, 1601-1651) — ispanų istorikas, jėzuitas, gyvenęs Pietų Amerikoje.
86. Kuskas — miestas Peru, buvusi inkų imperijos sostinė XI a.
87. klarinas — Meksikos indėnų pučiamasis instrumentas.
88. teponactlis — muzikos instrumentas, panašus į cilindro pavidalo medinį būgną, kuriuo išgaunami iš karto du garsai.
89. Bernalas Diasas... įžengė į meksikiečių šventovę — Bernalas Diasas (Bernai Diaz, 1492-apie 1581) — ispanų istorikas ir konkistadoras, dalyvavęs Meksikos užkariavime ir jį aprašęs.

    Kortesas (Fernando Cortes, 1485-1547) ispanų konkistadoras, vadovavęs Meksikos užkariavimui; vėliau Meksikos (Naujosios Ispanijos) gubernatorius.

90. „Tanhoizeris“ (Tanhauser) — R. Vagnerio opera viduramžių riterių legendos siužetu.
91. Anas de Žuajezas (Anne de Joyeuse, 1561-1587) — prancūzų admirolas,
92. Senovinio apdorojimo (pranc.).
93. Alfonso knyga „Clericalis Disciplina“ — „Pamokymai klierikams“, didaktinių apsakymų rinkinys, parašytas Alfonso (Alphonso, g. 1062), Kastilijos karaliaus Leono Alfonso rūmų gydytojo.
94. Aleksandras, Ematėjos užkariautojas — Aleksandras Makedonietis (356-323 pr. m. e.).
95. Filostratas — greičiausiai turimas omeny Flavijus Filostratas Vyresnysis (apie 170-245 m. pr. m. e.), senovės graikų rašytojas.
96. Pjeras de Bonifasas (Pierre de Boniface) — matyt, Pjeras d’Apono (1257-1335), italų gydytojas ir alchemikas, prancūzų kalba parašęs knygą „Elementai, vartojami magijos moksle“.
97. bezoarai — akmenys, randami žolėdžių žvėrių viduriuose.
98. Demokritas — senovės graikų filosofas (apie 460-370 pr. m. e.).
99. Jonas Kunigas — legendinės krikščionių valstybės Azijoje valdovas.
100. Tomas Lodžas (Thomas Lodge, apie 1558-1628) — anglų rašytojas, poetinių kūrinių ir romanų autorius.
101. Markas Polas (Marco Polo, 1254-1324) — italų keliautojas ir rašytojas, aprašęs savo kelionę į Kiniją ir kitas egzotiškas šalis: Indiją, Indoneziją, Iraną, Etiopiją.
102. Zipangu — taip Markas Polas vadina Japoniją.
103. Perozas— Irano valdovas (457-484), kariavęs su „baltaisiais hunais4* (veikiausiai tiurkais), gyvenusiais į šiaurę nuo Didžiosios kinų sienos; 484 m. prie Bkatrijos „baltieji hunai“ įviliojo Perozą ir jo raitelius į pasalą, kur jis su savo kariais žuvo; šitą epizodą aprašo Bizantijos istorikas Prokopijus (apie 490— 562 m.).
104. Anastasijus — Rytinės Romos Imperijos imperatorius Anastasijus I (430-518).
105. Malabaro karalius vienam venecijiečiui rodęs rožančių... — savo kelionių knygoje Markas Polas pasakoja, kad Malabaro karalius ant kaklo nešiojęs vėrinį iš šimto keturių perlų ir rubinų; Malabaru vadinama vakarinės Indijos pakrantės pietinė dalis.
106. Kai Valentinua hercogas... kaip rašo Brantomas... — Pjeras de Burdelis Brantomas (Pierre de Bourdeilles Brantome, 1540— 1614), prancūzų mokytojas, savo memuaruose pasakoja, kaip Čezarė Bordžija (Cezare Borgia, 1475-1507), kardinolo Rodrigo Bordžijos (vėliau tapusio popiežiumi Aleksandru VI) sūnus 1498 m. su didžiule palyda nuvyko pas Prancūzijos karalių Liudviką XII įteikti popiežiaus bulės, anuliuojančios jo santuoką su karaliene Joana; atsidėkodamas Liudvikas XII jam dovanojo Valentinua hercogiją ir prižadėjo paremti dalijant Italiją.
107. Anglijos karalius Karolis — greičiausiai turimas omeny Karolis Stiuartas I (1600-1649).
108. Ričardas II — Didžiosios Britanijos karalius (1367-1400).
109. Holas aprašė... jojo į Tauerį— Edvardas Holas (Edward Hali, 1498-1547) — anglų istorikas, vadinamosios „Holo kronikos** autorius. Henrikas VIII Tiudoras (1491-1547) — Didžiosios Britanijos karalius; Taueris — tvirtovė rytinėje Londono dalyje, iš pradžių buvusi karaliaus pilimi, vėliau — kalėjimu valstybės nusikaltėliams.
110. Jokūbas I — Škotijos karalienės Marijos Stiuart sūnus, Didžiosios Britanijos karalius (1566-1625).
111. Edvardas II — Didžiosios Britanijos karalius (1284-1327).
112. Pjeras Gavestonas (Piers Gaveston, m. 1312), Edvardo II favoritas.
113. Henrikas II — Didžiosios Britanijos karalius (1133-1389).
114. Karolis Drąsusis — paskutinis Burgundijos hercogijos valdovas (1433-1477), priklausęs Valua giminei. Po jo mirties Burgundiją pagrobė Prancūzijos karalius Liudvikas XI.
115. velarius — milžiniškas užtiesalas, kuriuo imperatorius Neronas liepė uždengti Romos Koliziejų, kad apsaugotų žiūrovus nuo lietaus ir saulės.
116. Saulės žynys — Heliogabalas (204-222), Sirijos žynys, keturiolikos metų paskelbtas Romos imperatorium Marku Aurelijum Antonijum.
117. Chilperikas — greičiausiai turimas omeny Merovingų dinastijos frankų karalius Chilperikas I (539-584).
118. Ponto vyskupas — tikriausiai Pontius de Tiaras (1521-1605), prancūzų poetas, 1578 m. tapęs vyskupu ir Henriko III nuodėmklausiu.
119. Karolis Orleanietis (Charles de Orleans, 1394-1465) — hercogas, prancūzų poetas.
120. Ponia, aš taip džiaugiuosi (pranc.).
121. Karalienė Joana Burgundietė — Prancūzijos karaliaus Pilypo VI žmona (m. 1348).
122. Kotryna Mediči (Catherine de Medičis, 1519-1589) — Prancūzijos karaliaus Henriko II žmona, jam mirus, Prancūzijos karalienė-regentė.
123. Liudvikas XIV — Prancūzijos karalius (1638-1715).
124. Lenkijos karalius Sobieskis — Janas Sobieskis (1624-1696), lenkų karvedys, 1674 m. išrinktas karaliumi. Smirna — vienas didžiausių senovės miestų prie Egėjo jūros, garsus tekstilės gaminiais, kilimais.
125. Turkų stovykla prie Vienos— 1683 m. turkai užpuolė Austriją ir apsupo Vieną, kurią nuo turkų išgelbėjo Lenkijos karalius Janas Sobieskis; turkų sultonas Mohamedas po pralaimėjimo prie Vienos atsisakė sosto.
126. Lelijos (pranc. Prancūzijos karalių herbo lelijos).
127. foukousas — šilkinis japonų audeklas, išsiuvinėtas įvairiais ornamentais.
128. Kristaus sužadėtinė — taip vadinama katalikų bažnyčia.
129. kapa — liturginis katalikų kunigo apsiaustas su gaubtuvu, susegamas iš priekio.
130. Šventas Sebastijonas — pagal legendą, Romos karys Sebastijonas už krikščionybės skleidimą buvo imperatoriaus Diokleliano (243-313) nuteistas mirti ir lankininkų nušautas.
131. arnotas — liturginis kunigo apdaras, puošnus, be rankovių ir susegimo, užvelkamas per galvą.
132. dalmatika — liturginis kunigo apdaras, panašus į arnotą, tik su trumpom rankovėm.
133. tualnis — altoriaus uždangalas. Korporalas — staltiesėlė, ant kurios per mišias stovi taurė su ostija.
134. Truvilis — kurortas šiaurės vakarų Prancūzijoje.
135. „Čerčilis“ — vienas iš aristokratų klubų Londone..
136. Filipas Herbertas, Frensio Osborno aprašytas „Karalienės Elžbietos ir karaliaus Jokūbo viešpatavimo memuaruose“ — Filipas Herbertas (Philip Herbert, 1584-1650) , buvo vienas iš Jokūbo I favoritų. Frensis Osbornas (Francis Osborne, 1593-1659) — anglų rašytojas, istorinių-moralinių traktatų ir memuarų autorius.
137. Džovana Neapolietė, Joana H (Giovanna, 1371-1435) — Neapolio karalienė, garsėjusi ištvirkimu.
138. Lordas Ferarsas — greičiausiai Širlis Lorensas (Shirley Lawrence), Feraros grafas (1720-1760), pasmerktas mirti už mokesčių rinkėjo nužudymą; į egzekuciją atvyko šešių žirgų traukiama karieta, apsivilkęs sidabru siuvinėtą liemenę.
139. antrasis lordas Beknemas — matyt, Ričardas Grenvilis (Richard Grenville, 1776-1839), vėliau tapęs hercogu.
140. ...slaptų vedybų su ponia Fitsherbert liudininkas — Didžiosios Britanijos princas regentas Jurgis slapta susituokė su Meri En Fitsherbert (Fitzherbert, 1756-1837); vėliau santuoka buvo anuliuota.
141. Karlton Hauzas — rūmai Londone, princo-regento Jurgio rezidencija.
142. Ledi Hamilton— Ema Hamihor, (1765-1815), anglų diplomato žmona, vėliau admirolo Nelsono mylimoji, garsėjusi nepaprastu grožiu.
143. Tiberijus — Romos imperatorius (42 pr. m. e.-37), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Kaprio saloje.
144. Elefantidė — graikų rašytoja (1 a. pr. m. e.), kūrinių erotine tematika autorė.
145. Kaligula— Romos imperatorius (12-41).
146. Domicianas— Romos imperatorius (51-96), nužudytas sąmokslininkų.
147. Bjaurėjimasis gyvenimu (lot.).
148. Aukso rūmai — Nerono rūmai, atkasti Romoje XV a.
149. Elagabalas — Heliogabalas.
150. Filipas, Milano hercogas — greičiausiai Filipas Maria Viskontis (Filippo Maria Visconti, m. 1447), Milano hercogas, garsėjęs žiaurumu.
151. Pjetras Barbis (Pietro Barbi, 1417-1471), nuo 1464 m. popiežius Povilas II; Formosus — nuostabusis (lot.).
152. Džanas Marija Viskontis, nuo 1402 m. buvęs Milano hercogu, 1412 m. sąmokslininkų nužudytas už žiaurumą.
153. Bordžija (Cezare Borgia, 1475-1507) kaltinamas nužudęs savo vyresnį brolį Džovanį. (Plg. XI sk. 31 paaišk.)
154. Pjetras Rarijus (Pietro Rario, 1445-1474) — popiežiaus Siksto IV giminaitis; popiežiaus remiamas, pasidarė Konstantinopolio patriarchu ir Florencijos arkivyskupu.
155. Leonora Aragonietė — Eleonora Aragonietė (m. 1480), Navaros karalienė
156. Ganimedas — senovės graikų mitologijoje gražus jaunikaitis, dėl savo nuostabaus grožio pagrobtas Dzeuso ir Olimpe tapęs dievų vyno pilstytoju. Hilas — Heraklio numylėtinis, buvo pagrobtas nimfos.
157. Ezelinas (Ezzelino da Romano, 1194-1259) — vienas pirmųjų italų tironų, Veronos, Padujos ir kt. valdovas, žinomas kaip baisus despotas.
158. Džambatistas Cibas (Giambattista Cibo, 1432-1492) — popiežius Inocentas VIII (Nekaltas, lot.), kuris už mokestį atleisdavo nuodėmes žmogžudžiams ir plėšikams.
159. Sidžizmondas Malatesta (Sigismondo Malatesta, 1417-1468) — Riminio tironas, nužudęs dvi žmonas, vedė Izotą, kurios garbei perstatė gotišką švento Pranciškaus bažnyčią ir pavertė pagonių šventykla; joje Izota ir buvo palaidota.
160. Karolis VI — Karolis Beprotis (1368-1422), Prancūzijos karalius; jo brolis Liudvikas Orleanietis buvo vedęs Valentiną Viskonti, nepaprastai gražią moterį.
161. Grifonetas Baljonis (Grifonetto Baglioni) — vienas iš šeimos, valdžiusios Perudžiją XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje. Čia kalbama apie 1500 m. G. Baljonio surengtą sąmokslą prieš savo giminaičius Astorės Baljonio vestuvių dieną; išžudęs daugelį Baljonių šeimos narių, tarp jų Astorę ir Simonetą, pats Grifonetas netrukus buvo nužudytas Baljonių šalininkų.
162. Atalanta — Grifoneto Baljonio motina.
163. Gotjė „Emaux et Camees“... Žakmano ofortais... — „Emaliai ir kamėjos“, prancūzų rašytojo Teofilio Gotjė (Teophil Gautier, 1811-1872) lyrinių miniatiūrų rinkinys. Zervė Sarpantjė (Gervais Charpentier, 1805-1871) — prancūzų knygų leidėjas ir knygų pardavėjas. Žiulis Ferdinandas Žakmaras (Julės Ferdinand Jacąuemart, 1805-1871) — prancūzų dailininkas ir graveris.
164. Pjeras Fransua Laseneras (Pierre Franęois Lacenaire, 1800-1836) — nusikaltėlis, vagis ir žudikas, nubaustais mirties bausme; mumifikuota jo ranka buvo laikoma privačioje kolekcijoje. Ją matė T. Gotjė ir aprašė eilėraštyje „Rankų etiudai“.
165. Nuo kurios dar gerai nenuplautos kančios (pranc.).
166. Fauno pirštai (pranc.).
167. ...nuostabiuosius posmus apie Veneciją... — eilėraštis „Lagūnos“; A. Churgino vertimas:

     Štai ji kaip deimantas, išnirus

     Žaismingai iš bangų lengvų —

     Grožybė Adrijos Veneros,

     Balta su atspalviu rausvu.

     Virš marių bonios, bokštai kilnūs

     Dainuoja linija švelnia

     Ir tartum krūtys, meilės pilnos,

     Ritmingai kyla prieš mane.

     Žiūriu į rožinį fasadą,

     Luoteliui sukant pakraštin,

     Ir marmurinis takas veda

     Mane pakopomis aukštyn.

168. Lidos — garsus paplūdimys su restoranais ir parkais Venecijoje.
169. Kampanila — Šv. Morkaus varpinė Venecijoje
170. Tintoretas (Jacopo Tintoretto, 1518-1594) — italų renesanso dailininkas.
171. Jis skaitė apie kregždes... — eilėraštis „Ką sako kregždės“ („Rudens daina“).
172. chadžijas — musulmono, aplankiusio Meką, garbės titulas.
173. ...apie obeliską iš Place de la Concorde — eilėrašty „Obeliskų nostalgija“ kalbama apie obeliską, išvežtą iš Liuksoro Egipte ir 1836 m. pastatytą Paryžiuje, Santarvės aikštėje (Place de la Concorde).
174. ...eilėraštį, kuris... kalba apie keistą statulą... — eilėraitis „Kontraltas“.
175. Žavi pabaisa (pranc.).
176. Sąmojis (pranc.).
177. Homburgas — kurortas Vokietijoje netoli Frankfurto prie Maino.
178. Nuo Elžbietos laikų — Anglijos karalienė Elžbieta I (1533-1603).
179. Žvėriena su padažu (pranc.).
180. Dekoltuota (pranc.).
181. Prabangus leidinys (pranc.).
182. Margarita Valua (Marguerite de Valois, 1553-1615) — Navaros karalienė, prancūzų karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči duktė, garsėjusi grožiu, išsilavinimu ir meilės istorijomis. (Plg. IV sk. 3 paaišk.)
183. Per daug smarku (pranc.).
184. Per daug įžūlu (pranc.).
185. Amžiaus pabaiga (pranc.).
186. Pasaulio pabaiga (pranc.).
187. ...peržiūrėsiu Debretą — Londono leidėjo Džono Debreto (John Debrett, m. 1822) informacinius žinynus apie anglų aristokratų šeimas.
188. ...blogio aušrinė žvaigždė... — Liuciferis, Šėtonas, aliuzija į Biblijos Senąjį Testamentą, kur pasakojama apie angelą, kuris už maištavimą prieš Dievą buvo iš dangaus nutrenktas į pragarą. „Kaipgi puolei iš dangaus tu, Šviesnešy, kurs anksti rytą užtekėdavai..“ (Izaijo, 14, 12)
189. ..septynios didžiosios nuodėmės — pagal krikščionių tikėjimą: išdidumas, godumas, gašlumas, pyktis, ėdrumas, pavydas ir tinginystė.
190. ..septynios didžiosios dorybės — pagal krikščionių tikėjimą: tikėjimas, viltis, gailestingumas, išmintis, teisingumas, ištvermė, santūrumas.
191. graikas prieš graiką — lygiaverčių priešų susidūrimas, posakio iš anglų dramaturgo Natanielio Ly (Nathaniel Lee, 1653-1692) pjesės „Konkuruojančios karalienės“ parafrazė.
192. Atsakomasis smūgis (pranc.).
193. ...kaip traukdavosi partiečiai — legenda pasakoja, kad Partos kariai per mūšį griebdavosi gudrybės: dėdamiesi bėgą, jie leisdavo strėles į besivejančius priešus.
194. Rutulėlio nuo tavo rapyros... — Nuimti rutulėlį nuo rapyros — fechtuotojų kalba reiškia pasiruošti kovai.
195. Perdita... Florizelis — V. Šekspyro pjesės „Žiemos pasaka“ personažai.
196. Voterberio laikrodžiai — pigūs laikrodžiai, gaminami Voterberio mieste JAV.
197. Nes ką padėtų žmogui, jei jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?“ — (Mato, 16, 26).
198. Tikriausiai Šopenas ją parašė Majorkoje... — 1838-1839 m. F. Šopenas ir Žorž Sand gyveno Majorkos saloje Viduržemio jūroje.
199. Marsijas — Frigijos faunas, mokėjęs gražiai griežti dūdele; antikinė legenda pasakoja, kad jis varžėsi su Apolonu; kai Apolonas laimėjo, už bausmę įsakė pririšti Marsiją prie medžio ir gyvam nulupti odą.
200. Robertas Brauningas (Robert Browning, 1812-1889) — anglų poetas.
201. Baltosios alyvos (pranc.).
202. atgimimo sekta — XIX a. antroje pusėje Anglijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusi sekta, skelbianti religijos atgimimą.