PRINCESĖ AŠAI

Princesė Ašai

Nuostabi tikrai

Tarsi iš elfų dainos,

Perlai skaisčiausi,

Patys balčiausi

Mirguliuoja plaukuos.

Nosinaitė lengva

Auksu atausta,

Baltos ir lengvos,

Apsiaustas jai ant pečių.

Diržas neregėtas,

Deimantėliais sėtas,

Laibą juosmenį juosė.

Lietaus pilkumo,

Mėlyno dūmo

Dieną apsiaustas puošė,

Tačiau naktį ji

Lyg žvaigždė šviesi

Mirgėdama vaikštinėjo,

O jos bateliai,

Žvynų žuvelės,

Ant kojelių blyksėjo,

Kai bėgdavo ji

Smagiai pašokti

Prie vandens sidabrinio,

Sukdavos tada

Lyg šviesos migla

Ant ežero veidrodinio.

Kur žengė kojelės

Žvynų bateliais

Šokant vanduo žiburiavo.

Ji pažvelgė į Dangų bedugnį,

Į šešėliuose skendintį krantą,

Kai sukos aplink,

Pažvelgė žemyn

Ir štai ežero gelmėse

Pamatė Ašai —

Princesę Antai

Šokant vien pėdos jų liečiąs!

Tokia pat šviesi

Kaip Ašai skaisti,

Bet Antai — nejaugi ne šelmė?

Žemyn jos galva

Žvaigždžių karūna

Į ežero mėlyną gelmę!

Tuomet Antai

Nustebus labai

Regi, kas dar neregėta —

Juk šoka tenai

Keistuolė Ašai

Žemyn galva į dangų žvaigždėtą!

Ir tik pėdos jų

Susiliečia kartu

Jeigu jos kada nors susitinka.

Jei yra šalis,

Kur jos abi

Viena kitą galės apkabinti,

Tai kurgi jinai,

Anei apžavai,

Anei elfų išminčiai nežino.

Štai ir vėl ji čia —

Elfė vieniša —

Ir vėl virš vandens veidrodinio;

Spindi dirželis,

Žvynų bateliai,

Mirga suknelė —

Šoka princesė Ašai;

Mirga suknelė,

Žvynų bateliai,

Spindi dirželis —

Šoka princesė Antai!