PAAIŠKINIMAI
Pavadinimas: „Didysis Getsbis“ – Ficdžeraldas nebuvo patenkintas pavadinimu „Didysis Getsbis“. Pirmas darbinis romano pavadinimas buvo „Tarp pelenų kauburių ir milijonierių“; kiti jo svarstyti: „Trimalchijas Vest Ege“, „Kelyje į Vest Egą“, „Auksaburnis Getsbis“ ir „Aukštai šokantis meilužis“. Du pastarieji – iš Ficdžeraldo epigrafo, kurį jis priskyrė Thomasui Parke D’Invilliersui, pirmojo savo romano „Šioje rojaus pusėje“ personažui. Trimalchijas – dosnus šeimininkas iš Petronijaus satyrinio romano „Satyrikonas“.
1925 m. kovo 19 d., trys savaitės prieš pasirodant romanui, Ficdžeraldas telegrafavo Maksvelui Perkinsui, kad eina iš proto dėl pavadinimo, galutinis – vėluosiąs. Ir pavėlavo. Dabar juolab vėlu keisti klasika tapusio romano pavadinimą.
1 pernai rudenį – kadangi Nikas išvažiavo iš Niujorko po Getsbio nužudymo 1922 m. rudenį, jis pasakoja, kas įvyko nuo tada iki 1923 m. rudens. Tačiau devinto skyriaus pradžioje Nikas sako: „Dabar, po dvejų metų, prisimenu tą dieną...“ – t. y. nužudymo dieną. Neatitikimas čia gali būti įsivėlęs dėl to, kad Ficdžeraldas sutapatino Niko chronologiją su savo paties: Ficdžeraldas baigė rašyti romaną 1924 m. rudenį. Panašiausias paaiškinimas būtų, kad Ficdžeraldas supainiojo metus su sezonais: du sezonai, bet apytikriai dvylika mėnesių. Tačiau gali būti, kad dar vieneri metai įpinti tyčia, kad parodytų, jog Nikas 1923–1924 m. rašė tą knygą – ir sustiprintų įspūdį esą pasakotojas ir yra autorius.
2 Gatsby – akivaizdu, kad pavardė pasirinkta reikšminė: gat – žarg. reiškia „pistoletas“.
3 „Ar skaitei Godardo knygą „Spalvotųjų imperijų kilimas“? – aliuzija į Lothropo Stoddardo knygą „The Rising Tide of Color“ (N. York: Scribners, 1920), bet aišku, kad Ficdžeraldas nenorėjo tiksliai nurodyti autoriaus ir knygos pavadinimo. Lothropo Stoddardo nedera painioti su John L. Stoddardo, „Stodardo paskaitų“ autoriumi. Žr. paaiškinimą 50.10–11.
4 pelenų slėnis – tai Kvinso priemiestyje esanti pelkė – Korona sąvartynas, kur buvo verčiami pelenai, šiukšlės ir mėšlas.
5 „Simonas, kurį vadino Petru“ – tą populiarų Roberto Keable’o (1887–1927) romaną Ficdžeraldas laikė amoraliu. Romano pagrindinis veikėjas buvo kariuomenės kapelionas, įsivėlęs į meilės istoriją.
6 Frisko – Joe Frisco (1890?–1958) – mikčiojanti komikė ir ekscentriška šokėja, kuriai buvo priskiriamas šokio, pavadinto „Juoduoju užpakaliu“ sukūrimas.
7 Džildos Grei dublerė – Gilda Gray (1901?–1959) – „Ziegfeld Follies“ šokėja, pradėjusi šokti šimi.
8 Stodardo „Paskaitų“ pirmąjį tomą – Johnas L. Stoddardas (1850–1931), nuo 1897 m. išspausdinęs penkiolika tomų iliustruotų kelionių knygų bendru pavadinimu „John L. Stoddard Lectures“.
9 Belaskas – Davidas Belaskas (1854–1931) – dramaturgas ir režisierius, garsėjęs natūralistinėmis scenografijos detalėmis.
10 hidroplanas – trečiajame dešimtmetyje taip vadintos ir motorinės valtys, ir vandens lėktuvai.
11 Vulfšimas – personažo Meyerio Wolfshiemo prototipas – lošėjas ir reketininkas Arnoldas Rothsteinas (1882–1928), kuriam buvo priskiriama daugybė kriminalinių nusikaltimų, bet niekada nebuvo įrodyta, kad jis kaltas.
12 „World Series“ – beisbolo čempionato finalas, sukeliantis totalizatorių ažiotažą ir teikiantis progą nedorai pasipelnyti.
13 Rekrento pilies paslaptis – aliuzija į Marijos Edžvort (Maria Edgeworth, 1768–1849) romaną, išėjusį 1801 m.
14 Kaip Kantas į savo varpinę – sakoma, kad filosofas Imanuelis Kantas (1724–1804) mąstydamas žiūrėdavo į varpinės bokštą.
15 vaistais, paskui nafta – Getsbis turėjo vaistinių; jis neprekiavo narkotikais, bet kai 1919–1933 m. veikė sausas įstatymas, vaistinėse būdavo galima gauti spirito pagal receptą, todėl kai kurios tapo priedanga prekiauti kontrabandiniais gėrimais.
16 pamatė Denio Kodžio jachtą – Getsbio ir Kodžio susitikimas pagrįstas prisiminimais iš Ficdžeraldo paauglystės, kai jis Greit Neke turėjo draugą Robertą Kerį.
17 tokiu kaip Džeimsas Dž. Hilas – James J. Hillas (1838–1916) – finansininkas, geležinkelių tiesėjas, gyvenęs Ficdžeraldo gimtajame mieste.
18 Akcinė bendrovė „Svastika“ – tai jokiu būdu nerodo, kad Vulfšimas yra nacis. Iš tikrųjų jis žydas. Hitleris savo simboliu svastiką (Indijoje senovinis laimės simbolis) paskelbė 1920 m., ir kai Ficdžeraldas rašė romaną, svastika dar nebuvo plačiai žinoma kaip nacizmo simbolis. Tai buvo populiarus – ir visuotinis – dekoratyvus elementas, pasitaikantis daug kur – Romos katakombose, Indijos tekstilėje, Amerikos indėnų dirbiniuose, be kita ko, ir budistų mene.
19 „Aukštai šok, Kesidi“ – tai personažas – kaubojus – iš Clarence’o E. Mulfordo knygos „Hopalong Cassidy“, išėjusios 1907 m. Data – 1906 m. – „Didžiajame Getsbyje“ nurodyta neteisingai.