PRATARMĖ

1924 m. lapkričio mėnesio pradžioje Maksvelas Perkinsas (Maxwell Perkins) gavo F. Skoto Ficdžeraldo (Scott Fitzgerald) romano rankraštį, atsiųstą iš Prancūzijos. Knyga buvo pavadinta „Didysis Getsbis“, arba „Trimalchijas Vest Ege“. Ir Perkinsas („Aš manau, kad romanas nuostabus“), ir Ficdžeraldas („Man atrodo, pagaliau parašiau kažką tikrai savita, bet kiek tas savitas bus geras, dar pamatysime“) žinojo, kad tai autoriaus laimėjimas, tik nė vienas neįtarė romaną būsiant plačiai skaitomą, verčiamą, mėgstamą, mėgdžiojamą ir studijuojamą kaip XX a. JAV literatūros įvykį. Iš tiesų, nė vienas žmogus, turėjęs reikalų su „Didžiojo Getsbio“ leidimu, negalėjo įsivaizduoti, kad bus minimos septyniasdešimt penktosios šios knygos išleidimo metinės išspausdinant keturiolikto Skribnerio leidyklos leidimo dešimtą tiražą: apytikriai 10 mln. egzempliorių, kurie parduoti iki 2000 metų, daugiausia kituose kraštuose.

Skribnerio leidykla gali didžiuotis redaktoriaus Perkinso įžvalgumo, taip pat dėl autorių ir leidėjų tarpusavio ištikimybės XX a. trečiajame dešimtmetyje išspausdinusi daugiausia talentingų JAV rašytojų knygų. Daugelis rašytojų yra nesaugūs; Skribnerio autoriai buvo ramūs, nors, kaip ir visi rašytojai, skundėsi nepakankama jų knygų reklama. Perkinso ir Skribnerio ištikimybę Ficdžeraldui liudija dokumentai apie sutikimą leisti „Getsbį“ su didele leidyklos rizika 1925 m. Pirmasis leidimas 20 870 egzempliorių tiražu išėjo balandžio 10 d., kainavo po 2 dolerius ir buvo išpirktas; antrasis leidimas – 3 000 egzempliorių – išspausdintas rugpjūtį. Priešingai mitui, kad Ficdžeraldas mirė neišspasusdinus jo knygos, dalis antrojo leidimo tiražo dar gulėjo knygynuose, kai jis buvo laidojamas 1940 m. gruodžio mėnesį. Paskutinį kartą autorinis honoraras už septynis „Getsbio“ egzempliorius išmokėtas Ficdžeraldui 1940 m. pradžioje. Paskelbus nekrologą, parduoti likusieji tiražo egzemplioriai. 1942 m. Skribneris perspausdino 260 egzempliorių „Getsbio“: nepelningos pastangos įtikti keliems pirkėjams, kurie panoro tą knygą įsigyti.

Ficdžeraldui atminti Perkinsas sumanė išleisti nebaigtą jo romaną „Paskutinis magnatas“, redaguotą Edmundo Vilsono, kartu su „Didžiuoju Getsbiu“ ir trumpais apsakymais. Tai buvo postūmis iš naujo įvertinti Ficdžeraldą, ir penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prasidėjo didysis jo pripažinimas. Pirmas mokomasis „Getsbio“ leidimas buvo Skribnerio išspausdintas 1957 metais. Toliau – jau literatūros istorija.

Exegit monumentum aere perennius*.

Matthew Bruccoli

_______________