8
Mityba
Kaip išlikti energingam ir gražiam iki pat senatvės
Tinkama, sveika mityba yra būtina vidinio ir išorinio grožio sąlyga, juk geras ir sveikas maistas teigiamai veikia visą kūną, išvaizdą, sveikatą, nuotaiką ir energijos lygį.
Aš, kaip kosmetologė, kasdien įsitikinu, kad mityba ir odos būklė susijusios. Tinkamai maitindamiesi galite ne tik užkirsti kelią raukšlėms, bet ir padidinti fizinį bei protinį darbingumą, išlikti energingi ir gražūs iki pat senatvės.
Apdovanodami organizmą dėmesiu, tinkamai jį maitindami ir puoselėdami, sulaukiame rezultato – puikios odos ir stiprios sveikatos, todėl į mitybą reikia žiūrėti sąmoningai. Būtina žinoti, kaip mus veikia vartojamas maistas. Kalbu apie tai, kad nepakanka vien skaičiuoti kalorijas, svarbu išmanyti maisto kokybę ir tai, kaip jis veikia organizmą. Dietos, paremtos žemu kaloringumu, neturi tęstinumo efekto, nes galop visi atsikratyti kilogramai vėl grįžta į kankinio, kankinusio save badu, kūną. Pati išbandžiau daugybę įvairiausių dietų ir suvokusi, kad viskas beprasmiška, galiausiai mečiau tą bergždžią užsiėmimą.
Esama pačių prieštaringiausių rekomendacijų, ką galima ir reikia valgyti. Kaip suprasti, kurios iš jų teisingos? Daugelis žmonių norėtų pakeisti mitybos režimą, tačiau paprasčiausiai pasiklysta tarp gausybės siūlomų dietų. Čia apibendrinau kai kurias žinias ir sukauptą patirtį, norėdama supažindinti jus su paprasčiausiomis mitybos taisyklėmis, kuriomis galėsite vadovautis kasdieniame gyvenime.
Jau daugelį metų keliauju su seminarais tema „Grožis, sveikata ir aktyvus judėjimas su penkiais Tibeto pratimais“. Per šias keliones pastebėjau, kad nevaržomoje atmosferoje, bendraminčių apsuptyje nauja informacija įsisavinama daug lengviau ir žmonės vėliau mieliau ją pritaiko gyvenime. Svarbiausia štai kas: norint pakeisti mitybos režimą, reikia valios pastangų. Taip pat laiko ir kantrybės, nes mitybos per vieną dieną nepertvarkysi. Dešimtmečius kaupti seni įpročiai ir pažiūros paprastai trukdo tai padaryti.
Mitybos režimo keitimas ir penki Tibeto pratimai
Dėl pokyčių, įvykusių mano sąmonėje pradėjus daryti penkis Tibeto pratimus ir sukėlusių mitybos režimo pasikeitimus, taip pat remdamasi savo seminarų dalyvių pasakojimais, padariau tokią išvadą: reguliariai praktikuojant „Penkis tibetiečius“, pasikeis apetitas, pakis net pati valgymo maniera. Pratimai sujungia kūną su sąmone, dėl to savaime pasikeičia mūsų poreikiai.
Peterio Kelderio knygoje „Jaunystės šaltinis. 5 Tibeto pratimai“52 pulkininkas Bredfordas aiškina milžinišką lamų gyvybinę energiją dar ir tuo, kad jie tinkamai maitinasi:
„Lamos – daugiausia vegetarai, nors nevisiškai. Jų mityboje yra kiaušinių, sviesto ir sūrio tokiais kiekiais, kurie būtini smegenų, nervų sistemos ir apskritai viso organizmo veiklai. Mėsos jie nevalgo, nes lamoms, stipriems ir tvirtiems, praktikuojantiems šeštąjį pratimą, akivaizdžiai nereikia žinduolių, paukščių ir žuvų mėsos.
Niekada per vieną valgymą lamos nemaišo įvairių produktų, o vartoja ką nors viena. Jie laikosi nuomonės, kad per vieną valgymą vartojant tik vieną produktą gerokai sumažėja problemų, susijusių su virškinamuoju traktu, nes maisto virškinimas vyksta lengvai ir be didelių energijos sąnaudų. Valgant po nedaug organizmas gauna optimalų kiekį maistingųjų medžiagų.
Man ne kartą teko kartu su vienuoliais vienuolyno valgomajame mėgautis tik viena duona. Būdavo, kad priklausomai nuo sezono valgėme tik daržoves arba vaisius. Kartais vaišės būdavo vien iš virtų daržovių arba virtų vaisių.“53
Seminaruose visada užduodu klausytojams klausimą: „Kas pakito jūsų sąmonėje pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus ir kaip pasikeitė jūsų požiūris į maistą?“ Visi kaip vienas dalyviai pareiškia, kad mitybos režimas kito palaipsniui, keičiantis požiūriui į organizmą. Dėl to geriau pasidarė ir kūnui, ir širdžiai, ir sielai.
Pateiksiu keletą atsakymų į mano klausimą pavyzdžių.
Ingą (penkiasdešimt devynerių metų) daugelį metų kamavo antsvoris. Darydama pratimus ji pastebimai sublogo. „Ėmiau labiau pasitikėti savimi, dabar labiau džiaugiuosi gyvenimu. Seniau valgiau daug saldumynų, dabar man nieko panašaus nesinori. Dar supratau, kad turi būti ryšys tarp poveikio, kurį mano vidinei būsenai daro penki Tibeto pratimai, ir kosmetinių priemonių, kurias naudoju odos priežiūrai, poveikio. Manęs dažnai klausia, ką man tenka daryti, kad oda būtų tokia graži ir sveika!“
Klausas (šešiasdešimt dvejų metų): „Visada vakarieniaudavau vėlai vakare, o ir valgydavau labai daug. Dar būtinai su gero vyno taure ir riekele šviežios baltos duonos. Pradėjęs praktikuoti „Penkis tibetiečius“ ėmiau visiškai naujai žiūrėti į savo organizmą. Man atrodo, kad šis pats pasako, kas jam gerai, o kas blogai. Dabar stengiuosi taip vėlai nevalgyti. Vyno geriu taip pat ne kasdien.“
Aneta (dvidešimt aštuonerių metų): „Seniau, kai būdavau prastai nusiteikusi, imdavau kramsnoti ką nors saldaus arba traškučius, nors valgyti visiškai nenorėdavau. Vėliau supratau, kad dariau tai nesąmoningai. Pradėjus praktikuoti „Penkis tibetiečius“, man atsirado jėgų atsisakyti šio blogo įpročio.“
Petra (trisdešimt ketverių metų): „Mane daugelį metų kamavo virškinimo bėdos, tad nuolat tekdavo vartoti laisvinamuosius. Penki pratimai padėjo įveikti šias bėdas.“
Ką liudija šie pavyzdžiai? Tam, kad gyvenimas taptų sveikas ir kupinas energijos bei prasmės, būtinas tam tikras požiūris į savo organizmą. Toks požiūris negali atsirasti skaitant žurnalus apie sveikatą. Žmogus turi ką nors daryti. Reguliarus penkių Tibeto pratimų darymas tam labiausiai tinka.
Rekomendacijos
Judėjimas gryname ore gerina kraujotaką, greitina išskyrimą iš organizmo, į jį patenka daugiau deguonies.
Atpalaiduojamieji pratimai.
Masažas šepečiu rytais prieš dušą.
Kontrastinis dušas.
Šarminės vonios ir kūno odos priežiūra, skirta šlakams ir rūgštims iš organizmo šalinti.
Maisto kokybė ir energinė vertė
Žmogus yra tai, ką valgo.
Lengvasis kultūrizmas, sveikatingumas, mityba ir sveikata – šiais laikais madingiausios temos. Kaip žinia, produktų kokybė ir maitinimosi įpročiai nuolat blogėja. Juk daugelį susirgimų didžia dalimi ir nulemia mityba! Nieko nuostabaus, kad vis daugiau žmonių daro išvadą, jog metas keisti valgymo įpročius. Jie pradeda vaikščioti į įvairiausius seminarus ir malonioje, atpalaiduojančioje aplinkoje gauna reikiamų žinių. Vis dėlto gauti žinių – dar ne viskas, svarbiausia – pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.
Tyrimai, kuriuos atliko Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija, parodė, kad ligų, kilusių dėl netinkamos mitybos, gydymui išleidžiama daugiau kaip penkiasdešimt milijardų eurų per metus. Gydytojas Ulrichas Bauhoferis (Ulrich Bauhofer) mano, kad metas skelbti pavojaus signalą. Tie duomenys visų pirma liudija tai, kad netinkamai maitinamės, antra – kokią svarbią reikšmę sveikatai turi subalansuota mityba.54
Vis norime maisto gamybai naudoti produktus, kurie nebūtų daug kartų chemiškai apdoroti ir genetiškai modifikuoti. Tad kas turėtų sudaryti mūsų racioną? Daržovės, vaisiai, šiek tiek mėsos, šiek tiek žuvies, sūris, kruopos, ankštiniai augalai ir kokybiškas augalinis aliejus.
Vaikystės metais mano šeima daugiausia maitinosi daržovėmis ir vaisiais, kuriuos užsiaugindavome patys. Mes, vaikai, gaudavome visavertį maistą, mums visko užteko, jautėmės žvalūs ir sveiki. Aš ir dabar labiausiai mėgstu vaisius ir įvairiausius žalių daržovių derinius. Savo dieną pradedu šviežiais vaisiais. Jei galiu, tai pirmą dienos pusę tik jais ir apsiriboju. Taip apsirūpinu visais būtinais vitaminais. Kaip matote, viskas labai paprasta.
Mūsų laikais pasidarė nelengva gauti iš tikrųjų šviežių produktų. Parduotuvės, siūlančios mums ekologišką ir genetiškai nemodifikuotą produkciją, dygsta kaip grybai. Tik klausimas: kiek laiko išbūna tų prekybos vietų lentynose vadinamieji švieži vaisiai bei daržovės ir ar kasdien su maisto produktais gauname būtinų, gyvybiškai svarbių medžiagų? Deja, juose neretai daug mažiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų nei įsivaizduojame. Prieš patekdami ant mūsų stalo, daržovės ir vaisiai per laikymo laiką, transportavimą ar po pramoninio apdorojimo netenka didžiosios dalies vitaminų.
Dabar daug kalbama apie saulės energijos svarbą žmogaus organizmui. Šviežiai surinkti vaisiai, daržovės ir varpiniai augalai aprūpina mus ta energija, bet tik per keletą pirmųjų dienų. Tai išsiaiškino vokiečių biofizikas Fricas Albertas Popas (Fritz Albert Popp). Suvalgyti natūralūs produktai gali pasitarnauti mums kaip vaistai. Na, o verdant, perdirbant arba konservuojant ši svarbi organizmui šviesos energija sunaikinama. Kaip įrodė F. A. Popas, atliekantis tyrimus biofizikos institute Kaizerslauterne, valgydami taip apdorotą maistą jaučiame nuovargį, vidinę įtampą, gyvybinės organizmo jėgos silpsta, sutrinka miegas. Šaldyti vaisiai ir daržovės geriau nei konservuoti. Konservuojant stiklainio ar skardinės turinys verdamas veikiant aukštu slėgiu, dėl to produkcija tampa sterili ir ją galima ilgai laikyti. Kartu visiškai sunaikinama visa vaisių ir daržovių natūrali gamtinė energija, visos organizmui vertingos maistingosios medžiagos.
Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti maisto papildus, tokius kaip melsvadumbliai, vešintys Klamato ežere Oregono valstijoje (JAV). Juose yra visų svarbių vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, taip pat šviesos energijos, būtinos organizmo ląstelėms ir kurios taip mažai įprastiniame maiste. Be to, šie dumbliai veikia kaip antioksidantai55.
Kiek svarbi mūsų dvasiai saulės šviesa, galima spręsti pagal tai, kad egzistuoja „žiemos depresija“. Šešis procentus šiaurinių šalių gyventojų žiemą kamuoja depresija. Ji vienareikšmiai susijusi su saulės šviesos stoka, ją lydintis reiškinys – padidėjęs saldumynų poreikis. Šiuo požiūriu labai padeda šviesos terapija (infraraudonieji spinduliai ir t. t.).56
Virškinimas
Lamos išmokė pulkininką Bredfordą valgyti lėtai.
„Kramtymas – pirma ir tokia pat svarbi organizmo maisto virškinimo ir įsisavinimo stadija. Viskas, ką žmogus suvalgo, turi būti visų pirma suvirškinta burnoje ir tik paskui skrandyje.“57
Burna – virškinamojo trakto pradžia, nes joje maistas kramtomas, nuo to, tiesą sakant, ir prasideda virškinimas. Virškinimo sistema eina per visą kūną, yra daugiau kaip šešių su puse metro ilgio, o jos bendras plotas – maždaug trys šimtai kvadratinių metrų.
Austrų gydytojo Franco Ksavero Majerio (Franz Xaver Mayr) nuomone, maistas, kurį įsidėjome į burną, toli gražu ne iš karto tampa maistu. Gydytojas išsiaiškino, kad daugelio ligų priežastis yra virškinimo sutrikimai ir, atvirkščiai, gerindamas virškinimo procesą, žmogus gali atsikratyti daugelio negalavimų. Virškinamojo trakto darbas, savo ruožtu, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir psichikos būklę – stresą ar blogą nuotaiką. Atkreipkite dėmesį, juk sakome: „Jis man per gerklę lenda“, „Aš jo nevirškinu“ – sąsajos akivaizdžios.
Mane daugelį metų kamavo virškinimo sutrikimai, nes nuolat patirdavau didelius krūvius, daug stresinių situacijų. Būdavo, kad dažnai trūkdavo laiko net ramiai papietauti. Valgydavau priešokiais, stovėdama, kad tik greičiau. Pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus, mano požiūris į organizmą pasikeitė.
Kas sudaro sveiką mitybą?
Angliavandeniai: penkiasdešimt penki procentai (rupių miltų duona, kruopos, daržovės, vaisiai, cukrus, medus).
Riebalai: trisdešimt procentų (riešutai, žuvis, liesa mėsa, šalto spaudimo augaliniai aliejai).
Baltymai: penkiolika procentų (žuvis, mėsa, žirniai, pupelės, lęšiai, sojos, kiaušiniai).
Deja, daugelio žmonių maitinimasis atrodo kitaip:
Angliavandeniai: keturiasdešimt aštuoni procentai (iš jų dvidešimt procentų cukrus).
Riebalai: keturiasdešimt procentų.
Baltymai: dvylika procentų.58
Maisto produktų derinimas
Pulkininkas Bredfordas rekomenduoja derinti maisto produktus.
„Skirtingi maisto produktai skrandyje virškinami skirtingai. Todėl, kai valgome angliavandenius, pavyzdžiui, duoną, su baltyminiais produktais, tokiais kaip mėsa, tai vienas lėtina kito virškinimą. Galiausiai nei duona, nei mėsa nebus suvirškintos visiškai, ir esminė šių produktų maistinė vertė paprasčiausiai žus. Atsiranda pilno skrandžio pojūtis ir kiti fiziniai negalavimai, o vertingoji energija, kuri galėtų būti geriau pritaikyta, taip beprasmiškai ir iššvaistoma.“59
Tą patį patvirtina ir Gerhardas Egetsbergeris (Gerhard Eggetsberger):
„Sumaišyti tarpusavyje nederantys produktai pernelyg lėtai keliauja virškinamuoju traktu ir atima daugybę organizmo vidinės energijos. Jeigu susidarysite racioną atsižvelgdami į produktų darną, tai užuot eikvoję energiją virškinimui, jos sukaupsite!“60
Jeigu pavalgę jaučiatės pavargę arba vangūs, vadinasi, arba per daug prisivalgėte, arba per vėlai pavalgėte, arba netinkamai derinote maisto produktus. Dažniausiai tokį nuovargį galima paaiškinti tuo, kad maistas pernelyg ilgai užsilaikė skrandyje. Jeigu šioje virškinimo fazėje nepasigamino pakankamai skrandžio sulčių, tai ir virškinimo fermentai negalės normaliai funkcionuoti. Dėl to angliavandeniai pradeda klaidžioti skrandyje, gamindami sočiąsias riebalų rūgštis, o ten esantys baltymai tuo metu pradeda pūti. Viso to mišinio išskiriami toksinai patenka į kraują, keldami sunkumą, nuovargį ir depresiją.
Produktų derinimo idėją pasiūlė amerikiečių gydytojas V. Hovardas Hėjus (William Howard Hay). Jo šalininkų gretos nuolat didėja. Galite valgyti viską, kas patinka, tik turite žiūrėti, kad, valgydami pagrindinius patiekalus, baltymus valgytumėte su salotomis ir daržovėmis. Taigi niekada nevertėtų daug baltymų turinčių maisto produktų valgyti kartu su angliavandeniais (pavyzdžiui, mėsos su bulvėmis).
Rekomendacija
Kiaušinių, sūrio, mėsos, žuvies, sojų negalima valgyti su bulvėmis, koše, ryžiais, miltiniais gaminiais, cukrumi, saldumynais.
Vaisiai, salotos ir daržovės kaip garnyras dera prie visko.
Svarbus maisto produktų derinimo aspektas yra medžiagų apykaitos skatinimas. Nevykstant aktyviai medžiagų apykaitai, neįmanoma būti žvaliam, energingam ir gyvybingam.
Be to, mokslas nustatė, kad visi maisto produktai virškinami skirtingai. Netinkamai derinant produktus, galima sulėtinti virškinimo procesą dviem ar net aštuoniomis valandomis. Kadangi virškinimas reikalauja itin didelių energijos sąnaudų, jaučiamės vangūs ir prislėgti. Pridėkite dar galimybę „susigadinti“ skrandį arba įsitaisyti rėmens graužimą.
Greitasis maistas
Organizmo ląstelėms egzistuoti reikalinga energija, kurios jos gauna su maistu. Žmogaus organizmui reikia daug maistingųjų medžiagų. Jam reikia reguliariai tiekti daugiau kaip penkiasdešimt struktūrinių elementų, įskaitant vitaminus ir mineralines medžiagas. Greitasis maistas negali tuo aprūpinti, nes jame nėra gyvybiškai svarbių medžiagų. Įsivaizduokite mėsainį, dešrainį ar gruzdintas bulvytes. Vien pagalvoję apie juos, pajuntate gundantį kvapą, vaizduotė jau piešia tą malonumą, kurį valgydami patirsite! O ar žinote, kad rydami tuos neva nuostabius patiekalus, kemšate į organizmą aibes maisto priedų? Tas pats taikoma ir visiems kitiems pusfabrikačiams ir net pagrindiniams maisto produktams. Beveik visuose juose yra dažiklių ir konservantų, stingdančių, tirštinančių, drėgmę reguliuojančių medžiagų ir emulgatorių. O dar į juos pridedama kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją.
Požiūris į maistą atspindi požiūrį į pačius save. Prisimenu vieną jaunutę studentę, atėjusią į mano konsultaciją. Kalbantis ji prasitarė, kad jai nerimą kelia antsvoris ir vangumas rytais. Dėl to, kad jai tekdavo daug mokytis, niekaip nepavykdavo pakankamai judėti ir tinkamai maitintis, valgyti gerą, tai yra įvairų ir sveiką maistą. Mergina maitinosi išskirtinai greitojo maisto patiekalais ir, be to, dažnai užvalgydavo ko nors nakčiai. Pacientės oda buvo riebi ir blyški. Ji akivaizdžiai turėjo antsvorio, dėl to daug kartų bandė laikytis įvairiausių dietų.
Šiuo atveju savo vaidmenį atliko keletas veiksnių. Kai žmogus valgo vėlai vakare, prarytas maistas nespėja susivirškinti ir pūva, dėl to susidaro dujų, kurios patenka į kraują. Dėl šios priežasties žmogus rytais atsikelia toks vangus. Greitojo maisto patiekalai, kuriuose nėra jokių balastinių medžiagų, neigiamai veikia tiek odos, tiek viso organizmo būklę. Tad svoris auga, o oda užsiteršia.
Šiai klientei patariau nevartoti kieto maisto po devynioliktos valandos (žr. „Organų paros aktyvumo periodai“), susipažinti su sveikos, subalansuotos mitybos pagrindais ir susidaryti įvairiapusę sveikatingumo programą, įtraukiant į ją, pavyzdžiui, masažą šepečiu ir kontrastinį dušą. Šaltas dušas arba šalta vonia šarmina kraują ir visus kitus mūsų organizmo biologinius skysčius. O štai karšta vonia, priešingai, rūgština kraują. Pratintis prie šalto dušo reikia palaipsniui. Iš pradžių vanduo turi būti drungnas, o baigiant – šaltutėlis. Be kita ko, tokia procedūra žvalina ir stangrina odą. Drauge reikia daugiau judėti ir daryti atpalaiduojamuosius pratimus, pavyzdžiui, „Penkis tibetiečius“.
Tai merginai pavyko iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir mitybos įpročius – pasak jos, tai padaryti jai labai padėjo penki Tibeto pratimai. „Visada maniau, kad man tiesiog niekada neužteks kantrybės taip, žingsnis po žingsnio, keisti mitybą. Dabar man kasdien vis geriau ir geriau.“
Šis atvejis ne išskirtinis. Tik, deja, paprastai pradedame keisti savo įpročius tada, kai mums pasidaro bloga. Ką gi, tas blogumas verčia keisti gyvenimą ir pradėti ieškoti naujų kelių.
Balastinės (skaidulinės) medžiagos
Dar visai neseniai balastinėmis medžiagomis buvo laikomos sudedamosios maisto produktų dalys, ir joms nebuvo teikiama rimtos reikšmės. Požiūris pakito, kai buvo ištirtos ir jų savybės, ir galimybės. Balastinės medžiagos aprūpina žarnyną sveika flora, taip paskatindamos odos valymosi procesą. Be to, skatina medžiagų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Daug balastinių medžiagų yra grūdų duonoje, rupių miltų makaronuose, laukiniuose ryžiuose, vaisiuose, daržovėse ir ankštiniuose augaluose. Labai mažai – baltoje duonoje, sviestinėse bandelėse, daržovių konservuose, vaisių ir daržovių sultyse. Palaipsniui pakeiskite baltą rafinuotą cukrų nerafinuotu ruduoju, o baltus miltus – rupiais miltais su sėlenomis. Jūsų organizmas gaus daugiau balastinių medžiagų, o storoji žarna geriau funkcionuos. Vos prieš kelerius metus mokslininkai ištyrė, kad kai kurių Afrikos genčių gyventojų, vartojančių daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, sveikata žymiai geresnė nei daugumos pasaulio tautų. Žurnale Fit & Gesund perskaičiau, kad vartojant daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kartu su įprastais maisto produktais praryjame ir nesuvirškinamą ląstelieną. Žalios ląstelienos kiekis tradiciniuose produktuose lygus maždaug dviem trims gramams šimtui gramų produkto. Pastaraisiais metais šis rodiklis gerokai sumažėjo. Optimaliu dienos racionu laikomas toks, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt gramų žalios ląstelienos.
Organų paros aktyvumo periodai
Beje, taip pat pastebėjau, kad palaipsniui ėmiau atsikratyti kai kurių žalingų mitybos įpročių, pavyzdžiui, lioviausi valgyti vėlai vakare. Anksčiau, pavalgiusi naktį, rytais atsikeldavau pavargusi ir vangi. Penki Tibeto pratimai ir čia man padėjo.
„Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Išmintingas posakis, senas kaip pasaulis. Nemanau, kad visame pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, jo negirdėjęs. Kinų tradicinė medicina siūlo dar vieną požiūrį į organizmo veiklą. Išmintingieji kinai jau prieš keturis tūkstantmečius išstudijavo žmogaus organų paros aktyvumo periodus. Jie ištyrė, kad kiekvienas organas turi aktyvumo fazes – tai periodai, kai organas veikia visu pajėgumu, ir yra pasyvumo, ramybės, tai yra poilsio ir atsinaujinimo periodai. Taigi kiekvienas organas turi savo „rytą“ (aktyvumas auga), „dieną“ (aktyvumas slopsta) ir „vakarą“ (poilsio metas). Sulig šiomis biologinėmis valandomis į dienos pabaigą virškinimas lėtėja ir organizmas beveik neperdirba nieko iš to, ką suvalgėme po šeštos ar septintos valandos vakaro. Virškinimas atsinaujina tik ryte, tarp penktos ir septintos valandos.
Persijungimas nuo organo prie organo vyksta organizme kas dvi valandas. Taigi pagal organų paros aktyvumo periodų lentelę storoji žarna aktyvi ryte, tarp penktos ir septintos valandos (žarnyno tuštinimas), plonosios žarnos aktyvios nuo tryliktos iki penkioliktos valandos (valgymo metas). Pavalgėme, virškinimui reikia energijos, kraujas atslūgsta nuo smegenų bei širdies ir susitvenkia prie skrandžio. Atsiranda „skrandžio sunkumo“ pojūtis ir jaučiamės pavargę. Šiuo periodu turime mažai energijos, tad reikia ramiai išlaukti suvokiant, kad į mitybą reikia žiūrėti su pagarba ir laikytis tam tikros drausmės. Tik bėda, kad būtent tuo metu kyla pati didžiausia pagunda išgerti puodelį kavos, buteliuką kokakolos ar kokio kito tonizuojamojo gėrimo, nes norime pažvalėti. Iš tikrųjų organizmui būtų geriausia, jei truputį pamiegotume po pietų – gaila, aišku, kad tai toli gražu ne visada įmanoma.61
Garsus gastroenterologas Francas Ksaveras Mejeris taip pat rekomenduoja: „Vakarieniauti reikia ne per vėlai, nes žarnynas eina miegoti su vištomis, su jomis ir pabunda.“
Nuovargis ir vangumas paaiškinami tuo, kad po septintos valandos vakaro virškinimas sulėtėja ir po to laiko suvalgytas maistas lieka nesuvirškintas, todėl pradeda gesti. Toksinai, susidarantys naktį maistui pūvant, patenka į kraują. Vadinasi, po devynioliktos valandos nederėtų valgyti jokio kieto maisto, o vietoj to verčiau išgerti stiklinę mineralinio ar paprasto karšto vandens – taip žarnynas nebus apkrautas ir puikiai išsimiegosite.
Jeigu gyvenate sąmoningai atsižvelgdami į organų aktyvumo periodus, sveikata jums garantuota. Žinodami apie šį ritmą ir paisydami jo, galite sustiprinti sveikatą, gyvybines jėgas bei ištvermę ir užkirsti kelią ligoms.
Meditacinė mityba
Skirdami didžiulį dėmesį
vartojamo maisto pobūdžiui ir kiekiui
galime gerokai padidinti
savo fizines ir dvasines galimybes,
taip pat pagerinti savijautą.
Rainhardas Taušas (Reinhard Tausch)
Dar vienas svarbus sveiko maitinimosi aspektas – sutampa visų mitybos srities specialistų nuomonė – ne tik ką ir kada valgote, bet ir kaip tai darote. Sakydama „kaip valgote“ turiu galvoje, jog būtina skirti dėmesio nusiteikimui valgyti ir kad maistas taip pat spėtų nusiteikti jums.
Daugelio tautų kultūrose neatsiejama valgymo dalis yra padėka ir nuolankumas, reiškiami per maldą. Pati mačiau, keliaudama po dykumą, kaip tai daro beduinai. Mums, šiuolaikiniams europiečiams, vertėtų to pasimokyti: valgyti dėkojant ir medituojant. Tai padėtų atsikratyti daugelio sveikatos ir psichikos sutrikimų. Taptume laimingesni ir jaustumės geriau. Kaip būtų šaunu!
Pabandykite kada nors valgymą paversti meditacija!
Net jeigu valgote vieni, gražiai padenkite stalą, kad patiems būtų malonu. Užsidekite žvakę. Padėkite ant stalo gėlių. Paimkite gražius indus. Lai jūsų niekas neblaško: nei televizorius, nei laikraščiai. Kramtykite ir rykite sąmoningai. Labai gerai tam tinka artišokai, kuriuos valgysite plėšdami po lapelį. Jei užteks kantrybės ir liksite nugalėtojai šiame žaidime, kitą kartą jau bus lengviau.
Papildomos rekomendacijos
Geriau valgyti kelis kartus per dieną po mažai nei vieną ar du, bet gausiai.
Vaisius valgykite tarp valgymų arba prieš valgymą. Po valgio jie provokuoja žarnyne rūgimo procesą.
Pusryčiaukite ramiai, neskubėdami, net jeigu rytais išgeriate tik puodelį arbatos ar šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Per priešpiečius pasirūpinkite, kad jie būtų iš angliavandenių ir balastinių medžiagų. Susitaisykite dribsnių mišinį, kad maistas neatimtų energijos, o suteiktų jos.
Mano dribsnių receptas
pusė puodelio speltos dribsnių
po vieną arbatinį šaukštą sezamo, sėmenų ir saulėgrąžų sėklų
3 migdolų, 3–5 graikinių riešutų branduoliai
kivis
Viską aplieti sojų grietinėle.
Jei norite pasisaldinti, įsidėkite medaus (jame yra mineralinių medžiagų ir vitaminų) arba nerafinuoto rudojo cukraus (pusantro procento mineralinių medžiagų ir vitaminų).
Sriubos iš sojų pastos (miso) receptas
Vienam žmogui užvirinti 1–2 puodelius vandens ir nukelti nuo ugnies, 1–2 arbatinius šaukštus sojų pastos išmaišyti šiltame vandenyje ir supilti į karštą vandenį. Pagal pageidavimus įdėti svogūno, žalumynų ir su malonumu valgyti.62
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
Pagal tai, ką ir kaip valgome, organizme keičiasi rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jei rūgščių ir šarmų santykis subalansuotas, jaučiamės sveiki, lėčiau senstame, oda atrodo jauniau. Dar 1920 metais Ragnaras Bergas (Ragnar Berg) nurodė, kad vartojamas maistas aštuoniasdešimčia procentų turi susidaryti iš vadinamųjų perteklinių šarminių ir dvidešimčia procentų iš perteklinių rūgštinių produktų. Ši taisyklė galioja ir iki šiol.63
Mineralinių medžiagų saugykla
Kai kurie specialistai kaip senėjimo priežastį įvardija tai, kad organizmas priverstas eikvoti daug mineralinių medžiagų rūgštims, patenkančioms į jį, neutralizuoti.
„Žmogaus organizmo senėjimas – nepertraukiamas mineralinių medžiagų ir mikroelementų naudojimas (eikvojimas) iš dantų, plaukų, kremzlių, sausgyslių ir odos tam, kad būtų neutralizuoti toksinai ir rūgštys. Tad gyvenimo saulėlydyje ant galvų beveik nelieka plaukų, mažai lieka dantų, o oda pasidaro plona ir raukšlėta.“64
Tiesą sakant, vyrai eikvoja mineralinių medžiagų atsargas nuolat, diena dienon, metų metus, o moterims aktyvus mineralinių medžiagų eikvojimas prasideda tik prasidėjus klimaksui. Iki jo iš organizmo rūgštys pasišalindavo su mėnesinių krauju, o prasidėjus klimakteriniam periodui tam, kad grožį ir sveikatą būtų galima išsaugoti kuo ilgiau, reikia sąmoningai propaguoti kuo sveikesnį gyvenimo būdą. Jau Hildegarda iš Bingeno žinojo, kad blogosios sultys (rūgštys) lieka moters organizme tik iki menstruacijų ir kaupiasi kraujyje, limfoje, šlaunyse, sėdmenyse ir pečiuose. Sveikata ir grožis priklauso nuo mineralinių medžiagų, esančių „saugyklose“, nes šios medžiagos maitina:
plaukus;
nagus, odą, kaulus, kraujagysles;
kremzles, sąnarių tepalinius maišelius, sausgysles.
Organizmo rūgštėjimo testas
Vieną dieną imkite ir pasitikrinkite organizmo biologinių skysčių rūgštingumą. Tam galima naudoti, pavyzdžiui, šlapimo tyrimo testines juosteles, kurios parduodamos visose vaistinėse. Šis indikatorinis popierius apima pH diapazoną nuo 5,0 iki 8,0. Patys pasitikrinę šlapimo rodiklį, maždaug įsivaizduosite, kokia šiuo metu jūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Yra visuotinai priimta matavimo tvarka, kuria vadovaujasi tiek medikai, tiek chemikai: pH skalėje nuo 0 iki 10 rodiklis 7 bus neutralumo taškas. Rodiklis tarp 7 ir 14 liudija apie šarmų persvarą.65
Tinkamas rūgščių ir šarmų santykis
Kasdienis biologiškai visavertis maistas turi susidaryti dviem trečdaliais iš šarminio maisto ir vienu trečdaliu – iš rūgštinančių produktų.
Šarminantys produktai:
daigintų grūdų duona;
daržovių ir vaisių sultys;
daržovės: baklažanai, bulvės, šakniavaisiai, kaliaropės, lapinės salotos, moliūgai;
vaisiai: figos, razinos, bananai, citrinos, vynuogės.
Rūgštinantys produktai:
juodoji arbata, kava, alkoholis, limonadas, kokakola ir kiti gazuoti gėrimai;
gyvuliniai baltymai: mėsa, dešra ir žuvis;
greitojo maisto patiekalai ir pusfabrikačiai;
dauguma pieno produktų, įskaitant kietuosius sūrius;
rafinuotas cukrus, cukraus pakaitalai, saldumynai;
aukščiausios rūšies miltai, miltiniai gaminiai iš aukščiausios rūšies miltų;
žemės ir braziliški (bertoletijų) riešutai.
Žinoma, rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme priklauso ne tik nuo maisto produktų. „Rūgštėjame“ nuo streso, susierzinimo, pykčio, barnių, baimės, negatyvių minčių. O štai grynas oras, harmoningi santykiai, ramybė, sutarimas, pasitenkinimo jausmas ir pozityvus mąstymas keičia rūgščių ir šarmų pusiausvyrą šarmų naudai.
Šlakų šalinimas, organizmo valymas ir penki Tibeto pratimai
Prieš kelerius metus mes su viena netradicinės medicinos daktare Portugalijoje vedėme seminarą pagal relaksacijos metodiką. Į programą įtraukėme holistinės terapijos metodus ir procedūras, penkis Tibeto pratimus ir jogą, sveiką mitybą organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai išsaugoti, taip pat vonias ir energetinį masažą. Užsiėmimuose buvo siekiama kūne atkurti energijos judėjimą ir jį išvalyti emociniu bei fiziniu lygiais. Seminaro dalyviai turėjo išmokti justi kvėpavimą, valdyti jį ir patirti savo kūną naujau, sąmoningiau.
Rytais darydavome „Penkis tibetiečius“ arba jogos pratimus, gėrėme šlakus valančią arbatą arba karštą vandenį su imbierais. Rengdavome ajurvedinius išsivalymo aliejumi ritualus, maitinomės tik šarminiais produktais, daugiausia tai buvo vaisiai ir daržovės. Vakarais darydavome šarmines voneles kojoms (maždaug dvidešimties trisdešimties minučių trukmės). Kiekvienai seminaro dalyvei atlikome individualiai parinktą veido ir kūno masažą. Jau po kelių dienų visos moterys tryško sveikata ir džiaugsmu.
Baigiamajame užsiėmime visos dalijosi potyriais:
„Jaučiuosi taip, tarsi būčiau atsikračiusi šiukšlių, man gerokai palengvėjo. Per šią savaitę supratau, kad man reikia puoselėti save sąmoningai ir nuosekliai, reikia rasti laiko sau.“
„Pagaliau galėjau leisti savo jausmams atsiskleisti.“
„Po pratimų ir kitų holistinės terapijos priemonių sukaupiau tiek energijos, kad jaučiuosi lengva, tarytum ant sparnų.“
Iš šios kelionės padariau išvadas: mityba išlaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą padeda pašalinti šlakus ir aktyviai išsivalyti tiek fiziniu, tiek emociniu lygiu. Energijos judėjimas kūne atnaujina, nes išnyksta blokai, trukdantys jai plūsti. Galiausiai atsiranda lengvumo ir žvalumo pojūtis, apie kurį pasakojo seminaro dalyvės, oda atrodo gaivesnė ir sveikesnė nei anksčiau.
Tam, kad nebūtų suėstas rūgščių ir nežūtų apsinuodijęs dujomis, organizmas, padedamas mineralinių medžiagų ir mikroelementų (organizmas praranda šias mineralines medžiagas), suriša organines ir neorganines rūgštis bei toksinus. Dėl to ir susidaro šlakų.66
Senovės graikų daktaras Hipokratas (460–377 m. pr. Kr.), kaip, beje, ir indų ajurvedos bei Tibeto medicinos šalininkai, rėmėsi tuo, kad mūsų kūne cirkuliuoja sultys, kurių būklė lemia savijautą. Blogąsias sultis reikia šalinti iš organizmo, kad išvalytume jį ir harmonizuotume. Penki Tibeto pratimai labai tinka norint aktyvinti šlakų pasišalinimą ir išsivalymo procesą. Antrasis Tibeto pratimas skatina virškinimą, taip pat šlakų išsiskyrimą bei šalinimą iš organizmo, o ketvirtajame pratime suaktyvinama apatinė juosmens dalis, todėl jis paskatina darbuotis išskyrimo organus.
Visa tai teigiamai atsiliepia sveikatai ir grožiui. Oda tampa švaresnė ir gaivesnė. Per pratimus įsitempia ir palaipsniui tvirtėja pilvo, krūtinės ir sėdmenų raumenys. Dėl to didėja pasitikėjimas savimi ir pradedame spinduliuoti sveikata bei gerove.
Celiulitas kaip organizmo rūgštėjimo (acidozės) procesas
Celiulito atsiradimą, be mitybos, skatina judėjimo stoka ir piktnaudžiavimas įvairiausiais skanėstais. Kaip kosmetologė žinau, kad, taikant holistinį metodą, būtina kruopščiai apgalvoti, kokias sudedamąsias dalis derėtų naudoti vienu ar kitu atveju, nes daugelis jų nepakankamai giliai įsiskverbia į odą. Kai kalbame apie celiulitą, visų pirma kalbame apie riebalines apatinio odos sluoksnio ląsteles (nuo vieno iki dviejų milimetrų skersmens). Ląstelės gali išaugti ir iki didelės pupos dydžio. Kas gali padėti kovoti su celiulitu?
Limfodrenažas (šalina šlakus).
Giliųjų audinių masažas (nepakankamai judant pakeičia raumenų darbą).
Cinamono aliejus derinant su rutuliniu masažuokliu arba masažiniu šepečiu (stimuliuoja kraujotaką); jo negalima naudoti esant labai jautriai odai.
Gydomosios kojinės arba kompresinės pėdkelnės (oda ir raumenys stipriai suspaudžiami).
Šilumos procedūros.
Šlakų šalinimo iš organizmo programos rekomendacijos
Rūgštinamųjų maisto produktų vartojimo mažinimas.
Maitinimasis maistu, kuriame yra daug gyvybiškai svarbių medžiagų ir vitaminų.
2–3 litrai vandens per dieną (0,5 litro šlakų išsiskyrimą skatinančios žolelių arbatos).
Rūgščių ir šlakų šalinimas šarminėmis voniomis.
5–6 aktyvūs judesiai prie kasdien atliekamų penkių Tibeto pratimų.
Aliejaus ir druskų masažas: ant delno užlašinkite truputį aliejaus (specialaus masažinio arba alyvuogių) ir įberkite į jį šarminės vonios druskos. Šiuo mišiniu sukamaisiais judesiais nuo apačios aukštyn masažuokite šlaunis, sėdmenis ir pilvą tol, kol ištirps druska. Geriausia tai daryti vakare, kad procedūros poveikis tęstųsi ir naktį.
Vanduo – grožio eliksyras
Septyniasdešimt procentų organizmo sudaro vanduo. Kiekvienos ląstelės veikla priklauso nuo geriamo vandens kokybės. Tai, kad vandentiekiu teka kokybiškas vanduo, priimame kaip savaime suprantamą dalyką – lygiai taip pat, kaip ir tą faktą, jog mūsų šalyje visada buvo ir yra daugiau nei pakankamai geriamojo vandens, kad bet kada galime maudytis po dušu, išsiskalbti drabužius ir t. t. Ar naudingas ir sveikas vanduo, kurį vartojame? Senų seniausiai moksliškai įrodyta, kad daugiausia nuodingųjų medžiagų į organizmą patenka su užterštu vandeniu.
Didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje sukėlė neseniai pasirodžiusi japono Masaru Emoto publikacija. Pateikęs daugiau kaip dešimt tūkstančių vandens kristalų nuotraukų jis parodė, kad gyvas vanduo iš gamtinių šaltinių suformuoja gražesnius kristalus nei užterštas. Ir ne tik tai. Regis, kristalų susidarymo formą lemia ir garsai, žodžiai, paveiksliukai bei mintys. Maloni ausiai muzika, teigiami žodžiai ir mintys („meilė“, „dėkingumas“) suformuoja gražius kristalus, o dėl trankios, garsios muzikos (heavy metal) ir negatyvių sąvokų („neapykanta“, „karas“) dienos šviesą išvysta kreivašoniai išsigimėliai.67
Argi tai ne įrodymas to, kad dvasinės jėgos tiesiogiai veikia gamtą ir kad geros mintys gimdo grožį, švarą ir sveikatą? Beje, gimdo tokiu kertiniu, visa ko esmės lygiu, vandens stichijos lygiu. Tai liudija ir daug kas kita. Mokslas dar tik pradeda tai tyrinėti. Bet neabejotina: vandens įtakos savijautai, jo svarbos sveikatai neįmanoma nevertinti. Tad reikia suvokti, kokį vandenį geriame.
Žodžių „Ačiū“ ir „Tu kvailys“ poveikis kristalams labai skiriasi
„Ačiū“
„Tu kvailys“
Vanduo – svarbiausia sveikos mitybos sudedamoji dalis, tačiau apskritai vartojame per mažai skysčių, vidutiniškai vos 1,6 litro per dieną. Tokio kiekio gali pakakti tik labai ramiam fiziniam krūviui. Esant normaliam krūviui, kūnas kasdien išskiria iki 3 litrų skysčių. Nesant pakankamai skysčių organizme, kraujas tampa tirštas ir klampus, dėl to galiausiai neįstengia pristatyti deguonies į audinius. Galimos pasekmės: ankstyvos raukšlės, nuovargio pojūtis arba negebėjimas susikaupti.68
Reikia kasdien išgerti kuo daugiau (nuo 1,5 iki 3 litrų) gero vandens (pavyzdžiui, energetiškai įkrauto). (Rekomendacija: įmeskite į vandenį rožinį kvarcą.) Pradėkite jau nuo rytdienos: nevalgę išgerkite stiklinę karšto arba šilto vandens, o imuninei sistemai stiprinti ir šlakams iš organizmo šalinti įlašinkite į jį kelis citrinų sulčių lašus. Per dieną dažniau prisiminkite, kad organizmui reikia skysto maisto. Gerkite ne tik tada, kai norisi. Geras vanduo – tai garantuotas amžinos jaunystės šaltinis.
Gydomasis badavimas ir penki Tibeto pratimai
Vietose, kurių civilizacija dar nespėjo pasiekti, pirma gydymo priemonė – badavimas. Natūrali organizmo reakcija susirgus – bet kokio maisto atsisakymas. Eva Eksner (Eva Exner) pataria:
„Kartkartėmis suteikite galimybę savo kūnui, dvasiai ir sielai visapusiškai pailsėti bei atsinaujinti, kad pasišalintų toksinai ir šlakai!“69
Badavimas skatina toksinų pasišalinimą, valo iš organizmo kenksmingas medžiagų apykaitos atliekas ir mobilizuoja jo gydomąsias galias. Virškinamasis traktas tuo laikotarpiu gauna galimybę pailsėti. Badavimas padeda esant lėtiniam sąnarių reumatui, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams, kvėpavimo organų ir odos susirgimams, alergijoms, nerviniams ir psichikos negalavimams. Dažnai pasninkaujantys žmonės būna apimti euforijos. Tai vyksta dėl to, kad gaminasi „laimės hormonas“ serotoninas, kurio badaujant išsiskiria labai daug. Paaštrėja pojūčiai, pagerėja mąstymo procesas. Badavimas gali tapti postūmiu naujai įsiklausyti ir suvokti savo kūną bei sielą (labai gerai pertvarkant mitybos įpročius).
1998 metais kartu su vienu mitybos ir badavimo srities specialistu vedžiau seminarą Maljorkoje. Seminaro tema – „Badavimas su penkiais Tibeto pratimais“. Per seminarą padarėme atradimą: dėl to, kad organizmas atsikratė šlakų, valėsi ir šalino toksinus atliekant penkis Tibeto pratimus, seminaro dalyviai iš pat pradžių pajuto tokį energijos antplūdį, kad beveik nepatyrė tų sunkumų, su kuriais paprastai susiduria pradedantys badauti žmonės. Viskas ėjosi sklandžiai ir be įtampos. Aktyviai judėjome, kasdien įveikdami daug kilometrų, alinami vasaros karščio, bet nė vienas dalyvis nė karto nepasiskundė krizės simptomais (jie paprastai pajuntami badaujant). Visi kaip vienas nuo pradžios iki pabaigos jautėsi žvalūs ir energingi.70
Nepaisant amžiaus
Visi nori gyventi ilgai ir niekas nenori senti. Antisenėjimo medicina remiasi įvairių mokslo krypčių patirtimi ir išvadomis. Jai būdingas holistinis požiūris, paremtas profilaktinėmis priemonėmis, sėkmingai papildo tradicinės medicinos gydymo metodus. Antisenėjimo medicinos specialistai kruopščiai studijuoja priemones, galinčias kuo ilgiau išsaugoti žmogaus gyvybines jėgas ir darbingumą. Francas Verneris Olbertas (Franz Werner Albert) teigia:
„Antisenėjimo medicina negali padaryti žmogaus gyvenimo begalinio, tačiau gali kitką: pailginti gyvenimo metus ir, kas dar svarbiau, padaryti juos gyvybingus.“71
Maisto papildai
Maisto papildai skirti kompensuoti mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir pan., kurių nėra mūsų įprastame maiste, stoką. Deja, šiais laikais tų medžiagų nėra net daržovėse ir vaisiuose. Norintiesiems išsaugoti jaunystę amerikiečių mitybos specialistas Džinas Karperis (Jin Karper) kaip maisto papildus siūlo vartoti šias dešimt pagrindinių medžiagų:
multivitaminus (pagal sudėtį jie beveik šimtu procentų atitinka rekomenduojamą pagrindinių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekį);
vitaminą E: 100–400 TV (tarptautinių vienetų);
vitaminą C: 500–1500 mg;
beta karoteną: 10–15 mg;
chromą: 200 mcg;
kalcį: 500–1500 mg;
cinką: 15–30 mg (esama beveik visuose vitaminų kompleksuose);
seleną: 50–200 mcg;
magnį: 200–300 mg;
koenzimą Q10: 30 mg;
galima papildomai vartoti B grupės vitaminų ir folio rūgšties.
Kiek ir kokių maisto papildų reikia būtent jums, priklauso nuo sveikatos būklės. Jeigu maitinatės sveiku įvairiu maistu, tai galbūt vitaminų preparatų visai ir neprireiks.72
Cinkas prieš senėjimą
Cinkas stimuliuoja užkrūčio liaukos veiklą, o ji atlieka svarbų vaidmenį senėjimo procese ir koordinuoja imuninės sistemos darbą. Ši liauka gamina timoziną, hormoną, kuris, savo ruožtu, kuria vadinamąsias T ląsteles, padedančias išvengti negalavimų. Cinko yra moliūgų sėklose, paukštienoje, naminių galvijų mėsoje, jūros produktuose. Jo dienos norma yra nuo penkiolikos iki trisdešimties miligramų ir viršyti šios dozės nederėtų. Jeigu norite vartoti cinką vaistinių preparatų forma, rekomenduoju pasitarti su gydytoju.
Sveikatos ir grožio valgiaraštis
Vaisiai ir daržovės (kuo daugiau).
Žuvis (2–3 kartus per savaitę, geriausia lašiša, skumbrė, sardinės, tunas ir silkė).
Arbata (joje gausu antioksidantų).
Sojų pupelės ir jų produktai (taip pat gausu antioksidantų).
Augalinis, alyvuogių aliejus, turintis daugiausiai nesočiųjų riebalų rūgščių.
Truputis mėsos.
Vengti alkoholio.
Valgykite ir jaunėkite
„Patys negalite sulėtinti, juolab atsukti atgal senėjimo proceso“, – mano Ulrichas Štruncas (Ulrich Strunz)73. Į klausimą, kokių ir kokiais kiekiais papildų reikia žmogui, jis atsako:
„Man lengva atsakyti į šį klausimą, kai turiu prieš akis konkretaus žmogaus kraujo tyrimų duomenis, nes juose viskas parašyta. Iškart matyti, kur ko trūksta, tad galima veikti gana kryptingai, skiriant reikiamus preparatus, nors aš netgi šiaip, žiūrėdamas į žmogų, galiu kai ką pasakyti, nes kūnas parodo labai daug ką. Blyškios odos priežastis gali būti geležies ar baltymų trūkumas. Apkūniam žmogui reikia papildomų vitamino C dozių ir veikiausiai jam trūksta chromo. Jeigu žmogus lieknas, maitinasi tinkamai ir sveikai, valgo daug maistingųjų medžiagų turinčių ir kartu kaloringų maisto produktų, nes jo medžiagų apykaita labai gera ir visa tai bus sudeginta, jam nereikia jokių maisto papildų. Sportininkams, kurie su prakaitu netenka daug mineralinių medžiagų ir kurių imuninė sistema nuolat sunkiai apkraunama, rekomenduoju didesnes vitaminų ir mikroelementų dozes. Vitaminų kompleksus, parduodamus vaistinėse, laikau tinkamais maisto papildais, kad mitybą būtų galima pavadinti tikrai sveika!“
Ulrichas Štruncas siūlo tokius maisto papildus:
1. Amžinos jaunystės eliksyrai, kurių jums veikiausiai trūksta:
vitaminai: vitaminas C, folio rūgštis, vitaminas E
(antioksidantai);
mineralinės medžiagos ir mikroelementai: chromas, jodas,
magnis, manganas, selenas, cinkas;
riebalų rūgštys omega-3.
2. Amžinos jaunystės eliksyrai, kurių jums galbūt trūksta:
vitaminai: vitaminas B6;
antrinės augalinės medžiagos: bioflavonoidai
(vitaminas P);
mineralinės medžiagos ir mikroelementai: kalis, kalcis,
geležis, molibdenas, fosforo rūgšties druskos;
proteinas: bendrasis baltymas;
aminorūgštys: metioninas, triptofanas.
Norint palaikyti gerą odos būklę, mitybos klausimus tyrinėjantys specialistai rekomenduoja:
vitaminai: pantoteninė rūgštis, beta karotenas, vitaminai B3, B6, B12, C, E;
mikroelementai: cinkas, varis, selenas, manganas, siera;
aminorūgštys: cisternas (yra kolageno sudėtyje);
riebalų rūgštys: riebalų rūgštys omega-3.
Kokius maisto papildus renkuosi
Nors mano mitybą galima vadinti gana sveika, visgi reguliariai vartoju maisto papildų, nes jie naudingi organizmui ir patenkina gyvybiškai svarbių medžiagų poreikius. Štai tie papildai, kuriuos išsirinkau sau:
Q10 kaip papildomas energijos šaltinis ir medžiaga, surišanti laisvuosius radikalus. Šio enzimo reikia kiekvienai ląstelei, kad galėtų kvėpuoti ir gaminti energiją. Jo vartojimo dozė priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir žmogaus darbo pobūdžio. Q10 yra mėsoje, žuvyje, sojose, graikiniuose riešutuose, migdoluose ir špinatuose.
Mikrodumbliai. Kaip maisto papildai parduodami trijų rūšių dumbliai: vingrūnės, melsvadumbliai ir chlorelės. Garsiausios iš jų yra vingrūnės (Spirulina platensis), vešinčios gėluosiuose vandenyse. Visuose šiuose dumbliuose yra visų svarbiausių vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir nepakeičiamų riebalų rūgščių (iš polinesočiųjų riebalų rūgščių grupės). Be to, į sudėtį įeina chlorofilas, maitinantis ląsteles saulės energija. Žmonės, kurių racioną sudaro daug jūrų gėrybių produktų, gauna daugiau vitamino B12, nes jo itin daug yra tik jūros produktuose, na, gal dar mėsoje (konkrečiau – galvijų kepenyse). Diabetikams dumbliai vertingi tuo, kad juose beveik nėra angliavandenių. Žmonėms, varginamiems antsvorio, vartojant dumblius dingsta potraukis saldumynams ir greitojo maisto patiekalams.74
Alavijai. Šaltojo spaudimo alavijų sultys stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su nuovargiu. Jas derėtų gerti prieš valgį.75
Bendrosios rekomendacijos
Maistui gaminti nenaudokite rafinuoto cukraus. Jame nėra nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, jis tik tuština organizmo atsargas, be to, visiškai iščiulpia jėgas iš odos, plaukų, dantų, nagų, kaulų, kremzlių, kraujo. Verčiau pakeiskite tokį cukrų razinomis arba vaisiais.
Valgykite mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Pirkite liesus produktus, kartkartėmis paruoškite sumuštinius be sviesto, naudokite patiekalams ruošti riešutus, pupeles, lęšius, sojų ir pieno produktus. Juose yra lengvai įsisavinamų baltymų. Visai atsisakyti riebalų negalime, nes jų reikia riebaluose tirpstantiems vitaminams įsisavinti, jie teikia energijos ir saugo odą nuo išsausėjimo. Augalinės kilmės riebalai (alyvuogių aliejus!) naudingi sveikatai, juose yra nesočiųjų riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys omega-3 (žuvų taukai, sėmenų aliejus) slopina uždegimus ir mažina kraujo krešėjimą.
Valgykite mažiau mėsos. Mėsoje yra sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Cholesterolis yra ląstelių apvalkalo, tarpląstelinių jungčių ir hormonų statybinė medžiaga. Nebūtina organizmui jo tiekti papildomai, nes organizmas puikiai jo pasigamina pats. Cholesterolis skirstomas į „gerąjį“, apsauginį DTL (didelio tankio lipoproteinai), ir „blogąjį“, pavojingą cholesterolį MTL76 (mažo tankio lipoproteinai). Be to, valgant daug mėsos, pažeidžiama rūgščių ir šarmų pusiausvyra, labai padaugėja rūgščių. Tam, kad išlygintų pusiausvyrą, organizmas priverstas imti ir naudoti savo saugykloje laikomas mineralines medžiagas.
Gerkite mažiau kavos, alkoholio ir sumažinkite kasdien surūkomų cigarečių skaičių. Kavoje, alkoholyje ir rūkaluose esančios medžiagos organizme gamina rūgštis ir šlakus. Verčiau gerkite daugiau vandens.
Valgykite daugiau daržovių, vaisių ir salotų. Daržovėse, vaisiuose ir salotose yra vitaminų, mineralinių ir balastinių medžiagų.
Nevalgykite po 19 valandos. Virškinimas tuo metu sulėtėja (žr. „Organų paros aktyvumo periodai“).
Kasdien darykite penkis Tibeto pratimus. Jų judesiai padeda iš organizmo valyti šlakus ir rūgštis.
Įtemptoje situacijoje dažniausiai kyla poreikis ką nors pakramtyti ir pirmiausia norisi ko nors saldaus. Nuo saldumynų pertekliaus vyksta organizmo rūgštėjimas. Darydami atpalaiduojamuosius pratimus mokomės vertinti kūną sąmoningiau, o dėl to keičiasi veiksmai – jie mažiau kenkia organizmui.
Turime daug įvairių galimybių palaikyti gerą tiek vidinę, tiek išorinę formą. Mano pačios ir daugybės klienčių patirtis liudija, kad tinkama, sąmoninga mityba kartu su penkiais Tibeto pratimais yra kelias į organizmo sveikatingumą. Žmogus prikaupia gyvybinių jėgų, atsigauna ir ima spinduliuoti sveikata – tiek fizine, tiek psichine. Atvirumas ir įsisąmoninimas padeda pakeisti gyvenimo būdą, pašalinti tai, kas trukdo.
Viena moteris, praktikuojanti penkis Tibeto pratimus, pasakė:
„Daugelį metų varžiausi dėl savo figūros. Penki Tibeto pratimai man padėjo pakeisti sąmonę, o tai, savo ruožtu, padėjo atrasti savyje jėgų palaipsniui pakeisti mitybą ir dėl to sumažėjo svoris. Mano kūnas pasikeitė ir aš tapau labiau pasitikinti savimi. Dabar priimu savo kūną kaip tam tikrą visumą, mokausi jį mylėti bei vertinti dėmesingai ir su pagarba.“
Tokie pasakojimai mane, kaip „Penkių tibetiečių“ trenerę, įtikino tuo, kad tikrasis grožis ir sveikata visų pirma yra harmoningo sąmoningos mitybos ir sąmoningo judėjimo rezultatas.
Asmeninė rekomendacija
Labai svarbu įgyti kuo daugiau žinių apie įvairias mitybos formas ir pačiam jas pasitikrinti. Skirkite gana daug dėmesio valgymui, kad galėtumėte nusiteikti maistui, jo energetikai, o maistas – jums, jūsų energetikai. Nusiraminkite prieš valgydami: kai sėdatės prie stalo ramūs, suvalgytas maistas geriau įsisavinamas. Tiesiog kelioms akimirkoms nugrimzkite į save ir pajuskite gilų dėkingumą už jums dovanojamą valgį.
_______________
52 Obuolys, Kaunas.
53 Kelder, 1999, 45 p.
54 Žr. Ulrich Bauhofer: Aufbruch zur Stille. Gustav Lübbe, Bergisch Gladbach, 1997.
55 Žr. Christan Salvesen: Blaugrüne Algen. Fit fürs Leben, Ritterhude, 1997.
56 Žr. Reinhard Tausch: Lebensschritte. Rowohlt, Reinbek bei Hamburg, 1989, 172 p.
57 Kelder, 1999, 48 p.
58 Žr. Fairley und Stacey, 1999, 189 p.
59 Kelder, 1999, 46 p.
60 Gerhard Eggetsberger: Geheime Lebensenergien. Knaur, München, 1998, 108 p.
61 Žr. Kim da Silva: Der inneren Uhr folgen. Goldmann, 2000, 165 p.
62 Žr. Kim da Silva: Richtig essen zur richtigen Zeit. Knaur, München, 1990, 141 p.
63 Žr. Michael Worlitschek: Der Säure-Basen-Hauschalt. Haug, Heidelberg, 1994, 13 ir 49 p.
64 Peter Jentchura und Josef Lohkämper: Gesundheit durch Entschlackung. Peter Jentchura, Münster, 2000.
65 Žr. Worlitschek, 1994, 11 p.
66 Žr. Jentschura und Lohkämper, 2000, 49 p.
67 Masuro Emoto: Die Botschaft des Wassers. Ko Ha, Burgrain, 2002.
68 Medicine & Beauty (MEDKOS-Media GmbH, München), Nr. 1, 8 p.
69 Eva Exner: Die biologische Küche. Wilhelm Heyne, München, 1980, 14 p.
70 Firma Orgon siūlo savarankiškai gydytis badavimu namuose. Gydymo kursas – organizmo priežiūros preparatai, paremti rūgščių ir šarmų rodikliu pH 8,5, žolelių arbata ir augalinės kilmės mineralinės medžiagos. Išsamesnės informacijos galite gauti dietinių ir ekologiškų produktų parduotuvėse.
71 Dr. Franz-Werner Olbertz, Anti-Aging-Experte für Kosmetik International.
72 Žr. Carper, 1996, 264 p.
73 Strunz, 2000, 14 p.
74 Žr. Salvesen: Blaugrüne Algen. Fit fürs Leben, Ritterhude, 1997.
75 Rekomenduoju perskaityti: Ann-Kathrin Lenter: Aloe Vera. C. Maurer, Geislingen, 1998.
76 Žr. Schonert-Hirz, 2002, 73 p.