2

Kas yra grožis?

Grožis užburia širdį, pakeri protą ir įplieskia aistros liepsną!

Aristotelis

Kiekviena epocha sukuria savo grožio idealą. Šiais laikais žiniasklaida ir reklama nuolat mums perša mintį, kad gražūs tik jauni ir dailiai nuaugę žmonės, todėl jų laukia laimė bei sėkmė. Būtina pašalinti visus trūkumus: raukšlės šalinamos injekciniais metodais, oda lyginama įvairiausiais kremais, riebaliniai audiniai šalinami chirurginiu būdu arba kūno kontūrų modeliavimo (angl. body contouring) priemonėmis. Grožio chirurgija klesti: chirurgų rankoms save patiki tiek moterys, tiek įvairiausio amžiaus vyrai.

Išrasta daugybė kosmetinių priemonių, skirtų priartinti mus prie šiuolaikinio išorinio grožio idealo. Kosmetologai siūlo lazerinį raukšlių šalinimą, ilgalaikį makiažą sukuriant gražius lūpų, antakių ir vokų šešėlių kontūrus. Priklausomai nuo amžiaus, priežiūros ir ultravioletinių spindulių poveikio, ši kosmetinė tatuiruotė gali išsilaikyti nuo dvejų iki ketverių metų, o paskui vis tiek išblunka, nors, reikia pripažinti, kosmetika nenuteka ir neištepa veido, o akys ir lūpos atrodo išraiškingesnės.

Kosmetologai ir gydytojai, suvienyti šūkio „Žinios kuria grožį“, išsijuosę pluša grožio chirurgijos dirvoje. Įsteigta daugybė naujų klinikų, kurių specializacija – išvaizdos gražinimo operacijos. Kosmetologai siūlo klientams specialiai jiems sukurtas pooperacines programas ir atitinkamus preparatus. Prityrę kosmetologai yra aukso vertės.

Vyrai taip pat nori būti gražūs

Šiuolaikiniai vyrai taip pat vis dažniau kreipiasi į kosmetologus. Dešimt procentų vyrų nuo trisdešimties iki keturiasdešimties metų darosi išvaizdos korekcijos operacijas7. Kriterijai, pagal kuriuos vertinamas vyrų grožis, iš esmės skiriasi nuo moterų grožio vertinimo kriterijų. Tie stipriosios lyties atstovai, kuriuos galima priskirti prie perfekcionistų, nori dailaus pilvo, patemptų vokų, atsikratyti dvigubos pasmakrės. Gana paplitusios problemos ir mažas penis bei vadinamoji moteriška krūtinė (ginekomastija). Tai jau rimtesnės priežastys, dėl kurių verta kreiptis į estetinės chirurgijos specialistus. Štai ką šiuo klausimu sako dermatologas Giunteris A. Michelis (Gunther A. Michel):

„Vis daugiau vyrų Vokietijoje kreipiasi į plastikos chirurgus – ir anaiptol ne tik dėl to, kad pavergtų išgražėjusias partneres!“8

Rimta problema daugeliui vyrų yra ir randai, ant veido likę nuo paaugliškų spuogų. Tokiu atveju labai padeda odos šveitimas (angl. piling – vert. past.). Su amžiumi atsirandančios raukšlės, regis, vyrams neatrodo tokios baisios kaip moterims. Visgi ir čia pastebima tendencija plačiau taikyti kosmetines priemones. Populiarus ir streso pėdsakų bei nesveiko gyvenimo būdo padarinių šalinimas.

Vyrai vis labiau supranta, kad, norint pasiekti sėkmės darbe, nepakanka vien puikių profesinių įgūdžių – išvaizda taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį. Tai, kokį įspūdį darote išoriškai, kokią energiją spinduliuojate, gali tapti viena iš plytelių jūsų sėkmės statyboje, todėl vyrai, norėdami padaryti kuo geriausią įspūdį, taip pat puoselėja išvaizdą ir palaiko gerą formą.

Išlyginti raukšles nuodais

Nuodų naudojimo prieš raukšles idėja atkeliavo iš Amerikos. Dar prieš dešimtmetį toks kovos būdas su raukšlėmis buvo didžiulė pramogų verslo žvaigždžių paslaptis, dabar jis tapo pasiekiamas visiems. Tai botulino toksino baltymas, nepaprastai stiprus nuodas, dirginantis nervų galūnes. Amerikoje 2001 metais raukšles botulino toksinu išsilygino maždaug 1,6 milijono, o Vokietijoje tai padarė maždaug 30 000–50 000 žmonių.

Nedideliais kiekiais šis nuodas, įšvirkštas po oda, laikinai paralyžiuoja raumenis, panaikindamas veido ar kaklo mimikos raukšles. Beje, tokias injekcijas daryti turi teisę tik gydytojas, jokiu būdu ne kosmetologas.

Klausimas: ar verta tai daryti? Dėl ko ant kortos statoma sveikata? Argi tikrai savijauta nuo to ilgam pagerės?

Gražu = gerai?

Nepaprastai teisingas man pasirodė Hamburger Abendblatt interviu su filologu germanistu Haraldu Biome (Harald Böhme). Šis pokalbis skirtas visuotiniam pamišimui dėl grožio.

H. A.: Šiuolaikinis žmogus kone pasibjaurėtinas. Jis išaugintas biogenetikų, išgražintas plastikos chirurgų, „prisipumpavęs raumenų“ lengvojo kultūrizmo klubuose, apsirengęs pagal naujausią madą ir tokiais drabužiais nė kiek nesiskiria nuo kitų. Ar tai nėra žmogaus parodija?

H. Biomė: Dar antikiniais laikais mąstyta apie tai, kad žmogų, kaip neamžiną būtybę, koks jis ir yra, galima ir netgi reikia keisti nauju, kitu žmogumi – gražesniu, protingesniu, geresniu, galinčiu nugyventi ilgesnį gyvenimą. Visais laikais medicina, kosmetika, mada, juvelyriniai papuošalai, fiziniai pratimai, o vėliau – ir transplantacinė medicina, dirbtinis intelektas, dabar dar ir žmogaus genetika, tarnavo ir tebetarnauja būtent šiems tikslams. Mūsų kultūroje individas užsiima savęs atsikratymu.

H. A.: Visgi ar nevirsta toks požiūris į kūną, jo nesibaigiantis „remontavimas“ ir tobulinimas savotiška religija?

H. Biomė: Tradicinė religija prarado vienijančią galią. Tuštuma, atsiradusi vietoj jos, užpildoma įvairiausiais būdais: ideologija, fundamentalizmu, narkomanija ir daugybe įvairiausių naujų technologijų, iš kurių tikimės išsigelbėjimo. Gražus, sveikas, stilingai aprengtas kūnas – vienas iš tokių idealų, tai, kaip ir religija, viso labo graži iliuzija.9

Tai, kad norime atrodyti jauni, gražūs ir geidžiami, yra visiškai normalu, pagaliau, tai kelia savivertę. Vis dėlto kas yra „gražu“? Nuo antikinių laikų iki Renesanso grožiu buvo laikomas idealas, esantis ant vieno laiptelio su gėriu ir tiesa. Graikų poetė ir filosofė Sapfo (Sappho) teigė: Gražu tai, kas gerai.

Visgi būkime atviri: kasdieniame gyvenime grožiu laikoma tai, kas iškart traukia akį. Mes įvertiname kitus per sekundės dalį. Juk ilgai neanalizuojame, kaip gražus tas ar kitas žmogus. Regis, smegenys pasitelkia seną išlikimo strategiją, užkoduotą žmogaus prigimtyje. Kas mums labiau tinka kaip partneris, su kuriuo galėtume susilaukti sveikiausių palikuonių? Moteris akimirksniu pastebi plačią vyro nugarą, energingą smakrą, siaurą dubenį – vyriškos stiprybės požymius. Vyriškas žvilgsnis ieško įspūdingos moters krūtinės, plačių klubų, apvalių proporcijų, skaisčios jaunos odos ir tam tikrų veido bruožų. Bent tai rodo naujos mokslo krypties, vienijančios biologiją ir psichologiją, naujausių tyrimų rezultatai. Profesorė Nensė Etkof (Nancy Etcoff), kurios darbo sritis – galvos smegenų tyrimai ir kognityvinė psichologija, teigia:

„Būtų neteisinga manyti, kad grožis nesvarbus, juk išorinis grožis suteikia tam tikro pranašumo mūsų kasdieniame gyvenime. Žmonės niekada nesiliovė gėrėtis juo. Imti ir nusigręžti nuo jo arba nekreipti dėmesio neįmanoma lygiai taip pat, kaip neįmanoma nuslopinti natūralių organizmo poreikių!“10

Tai neginčijama tiesa. Negalime uždrausti senųjų grožio vertinimo pavyzdžių. Jie išnyksta savaime, tačiau visuose tuose moksliniuose tyrimuose neatsižvelgta į kitką: į nuoširdų dvasinį žmonių ryšį. Argi sutikote žmonių, kurie patraukia nuo pirmos pažinties minutės ir šalia kurių jaučiatės ramiai bei saugiai, visiškai nesusimąstydami, kodėl taip yra? Nensė Etkof taip pat žino, kad egzistuoja subtilesni grožio lygiai. Ji cituoja rašytojos, pasirašinėjusios Džordžo Elioto slapyvardžiu (Mary Anne Evans, 1819–1880), vyro meilės prisipažinimą. Štai ką šis rašė laiške tėvui:

„Ji graži savo bjaurumu – kaip reta negraži. Jos žema kakta, blausios akys, baisi kumpa nosis, didžiulė burna, pilna kreivų dantų, smakras ir žandikaulis begalinio ilgio... ir, nepaisant viso to, tame bjaurume slypi, kaip reta, galingas grožis, galintis pasireikšti per kelias minutes ir pakerėti širdį.“

O štai įrašas pačios M. A. Evans, kurios apibūdinimą ką tik perskaitėte:

„Garbė ir pagarba dieviškajam formų ir pavidalų grožiui! Visomis išgalėmis puoselėkime jį vyre, moteryje, vaike, mūsų soduose ir namuose, tačiau visgi mylėkime ir kitą grožį, slypintį ne išorinių proporcijų slaptingume, o giluminės žmogaus jėgos slėpinyje. Negalime tikėtis, kad grožis mums bus padovanotas, turime jį kurti. Grožis nėra kažkas absoliutaus, jis kuriamas ir kinta.“11

Tiems, kurie laiko grožį sielos atspindžiu, svarbu justi ne įtampą, o vidinį pasitenkinimą ir ramybę. Žmogus, spinduliuojantis šias savybes, traukia kitų dėmesį ir tampa domėjimosi objektu. Dėkingai priimdami tai, kuo mus apdovanojo gamta, galime pagilinti vidinės pilnatvės pojūtį. Ši visuma sukuria natūralų patrauklumą tiek fiziniu, tiek dvasiniu lygiu, ir tuomet amžius tampa nebesvarbus.

Natūralios kosmetikos derinimas su penkiais Tibeto pratimais, mano požiūriu, yra raktas į žmogaus vidinio grožio atvėrimą, į jo pražydimą, vidinio grožio sujungimą su gyvenimu tame grožyje. Taip išlaisvinama vidinė jėga, slypinti viduje. Grožis – kaip natūrali jėga, spinduliuojama išoriškai ir turinti traukiamąjį poveikį!

Kitose dalyse noriu parodyti, kad ugdyti grožį iš vidaus visiškai įmanoma. Pradėsime nuo mažų žingsnelių, kad iš karto viskas pavyktų ir kad neprarastumėte tikėjimo savimi, savo galimybėmis. Toliau patys eisite septynmyliais žingsniais. Atverkite save iš naujo, suvokite savo vidinę jėgą, o ji, savo ruožtu, suteiks jums drąsos ir ryžto išmėginti dar ką nors nauja.

Pakeiskite kasdienybę, išgyvenkite meilę ir laisvę, kuri užplūs. Patikėkite, tai to verta. Linkiu jums daug džiaugsmo šiame kelyje!

_______________

7 Kosmetik International, 2002 m. liepa, 74 p.

8 Kosmetik International, 2002 m. liepa, 74 p.

9 Hamburger Abendblatt, 2./3. 2002 m. vasaris.

10 Nancy Etcoff: Nur die Schönsten überleben. Hugendubel, Kreuzlingen/München, 2001, 10 p.

11 Žr. Etcoff, 2001, 275 p.