SEPTINTAS SKYRIUS

Po dviejų dienų

Tema: Apsikuopti

Labas, Emi. Kaip sekasi? Man – ne per labiausiai. Ir negaliu pasigirti tuo, kad didžiuojuosi savimi. Nereikėjo susipažinti su Mija. Turėjau numanyti, kad nors absurdiška, tai mane dar labiau susaistys su Jumis, Emi. Išsakiau priekaištą, kad toks ir buvo Jūsų kėslas. Pusę to priekaišto prisiimu sau. Manau, to siekėm abu. Tačiau iki šiol nedrįsom sau to pripažinti. Mija buvo mūsų ryšininkė. Jūs man ją atsiuntėte. O aš su ja atsirevanšavau. Jos atžvilgiu tai buvo nesąžininga. Padidėjęs Mijos susidomėjimas manimi atitinka padidėjusį jos susidomėjimą Jumis, Emi. Man atrodo, turėtumėte žengti kelis žingsnius savo draugės link. O aš – kelis žingsnius atsitraukti. Turiu šiek tiek apsikuopti. Linkiu Jums geros dienos. Leo.

Po valandos

O ką kuopdamasis išmesite, Leo? Mane?

Po aštuonių minučių

Visą laiką maniau, kad el. laiškai savaime išlaiko tam tikrą tvarką. Bet dabar man atrodo, kad pagaliau turėčiau palengva nuspausti stabdžius.

Po keturių minučių

Ir vėl apsireiškė tas neryžtingasis Leo: „man atrodo“, „turėčiau“, „pagaliau“, „palengva“, „nuspausti stabdžius“. Ar mėgaujatės tuo, kad stebėsiu Jūsų nedrąsų atsitraukimą? Prašom, Leo, minkit tuos savo stabdžius, bet minkite juos kaip reikiant!!! Ir nekankinkit manęs su savo manau, turėčiau, pagaliau, palengva... Tai jau ima knisti!

Po trijų minučių

Gerai, spaudžiu stabdžius.

Po 40 sekundžių

Pagaliau.

Po 35 sekundžių

Jau nuspaudžiau.

Po 25 sekundžių

Tai kas dabar?

Po dviejų minučių

Dar nežinau. Laukiu, kol sustosiu.

Po 25 sekundžių

Jau sustojot. Labanakt!

Po dviejų dienų

Labas, Emi, tai ką, ar daugiau nerašysim?

Po septynių valandų

Atrodo, kad ne.

Kitą dieną

Visai gerai kartais negauti el. laiškų.

Po pustrečios valandos

Taip, prie to galima priprasti.

Po keturių valandų

Tik tada pamatai, kiek jėgų tai atimdavo.

Po pusšeštos valandos

Stresas. Grynas stresas.

Kitą dieną

O kaip einasi Mijai?

Po dviejų valandų

Neturiu jokio supratimo, nesusitikinėjam.

Po aštuonių valandų

Ak, taip? Gaila.

Po trijų minučių

Taip, gaila.

Kitą dieną

Su jumis iš tikrųjų smagu, Leo.

Po devynių valandų

Ačiū, šį komplimentą siunčiu atgal.

Kitą dieną

Kaip einasi Marlenai? Gal vėl atkrytis?

Po trijų valandų

Ne, iki šiol dar ne, bet turiu dėti pastangas. O kaip einasi Jūsų šeimai? Kaip Jono kelis?

Po dviejų valandų

Ranka.

Po penkių minučių

Teisingai, atsiprašau, kaip ranka?

Po pusketvirtos valandos

Nematyt. Sugipsuota.

Po pusvalandžio

Ak, taip. Tikrai. Aišku.

Po dviejų dienų

Gana liūdna, Emi, kad neturim vienas kitam ko pasakyti.

Po dešimties minučių

Gal niekada ir neturėjom vienas kitam ko pasakyti.

Po aštuonių minučių

Užtat ganėtinai prisišnekėjom.

Po 20 minučių

Vien tuščiais žodžiais.

Po penkių minučių

Jeigu taip sakot, tikriausiai taip ir buvo.

Po dvylikos minučių

Kaip gerai, kad nuspaudėte stabdžius.

Po trijų minučių

Kad stabdom susirašinėjimą, paskelbėte Jūs, Emi!

Po aštuonių minučių

O Jūs kasdien vis iš naujo apie tai šnekat.

Po penkių valandų

Ar visai liautis?

Po trijų minučių

Mes jau liovėmės.

Po 50 sekundžių

Jūs tikrai sugebat žmogų sumurkdyti.

Po dviejų minučių

Iš Jūsų išmokau, Leo. Labanakt.

Po trijų minučių

Labanakt.

Po dviejų minučių

Labanakt.

Po minutės

Labanakt.

Po 50 sekundžių

Labanakt.

Po 40 sekundžių

Labanakt.

Po 20 sekundžių

Labanakt.

Po dviejų minučių

Jau trečia valanda, paryčiai. Ar šiaurys pučia? Labanakt.

Po 15 minučių

Trečia ir septyniolika minučių. Vakaris. Jis manęs nejaudina. Labanakt.

Kitą rytą

Tema: Labas rytas

Labas rytas, Leo.

Po trijų minučių

Labas rytas, Emi.

Po 20 minučių

Šį vakarą išskrendu dviem savaitėms į Portugaliją, atostogos prie jūros su vaikais. Leo, ar dar čia būsite, kai grįšiu? Turiu žinoti. Sakydama „čia“, turiu galvoj... ką, tiesą sakant, turiu galvoj? Turiu galvoj, tiesiog čia. Jūs suprantate, ką turiu galvoj. Bijau Jus prarasti. Bijau, kad Jūsų neteksiu. Dėl manęs, tegul būna nuspausti tie stabdžiai. Dėl manęs, galime neberašyti. Dėl manęs, tegul būna nebylūs, tušti žodžiai. Bet nebylūs ir tušti žodžiai su Jumis, o ne be Jūsų!

Po 18 minučių

Taip, miela Emi, nors Jūsų nelauksiu, būsiu čia, kai grįšite. Aš visą laiką esu čia, Jums, net kai nerašom laiškų. Pažiūrėsim, kaip bus po tų dviejų savaičių pertraukos. Gal ji išeis į naudą. Man regis, per pastarąsias dienas jau ganėtinai pasirengėm. Viso geriausio. Leo.

Po dviejų valandų

Dar vienas dalykas prieš išskrendant, Leo. Tik prašom atsakyti atvirai! Ar manimi nebesidomite?

Po penkių minučių

Visai atvirai?

Po aštuonių minučių

Taip, visiškai atvirai. Atvirai, ir prašyčiau kuo greičiau! Su Jonu turiu važiuoti, kad nuimtų jam gipsą.

Po 50 sekundžių

Kai pamatau, kad nuo Jūsų – laiškas, sutvaksi širdis. Šiandien taip pat kaip ir vakar, kaip ir prieš septynis mėnesius.

Po 40 sekundžių

Nepaisant tuščių žodžių? Tai puiku!!! Atostogos išgelbėtos! Sudie.

Po 45 sekundžių

Sudie.

Po aštuonių dienų

Labas, Leo. Esu interneto kavinėje Porte. Rašau greitai, kad neplakdama Jūsų širdis kartais nesustotų. Mums einasi gerai: mažajam nuo atostogų pradžios paleisti viduriai, vyresnėlė įsimylėjo portugalą banglenčių trenerį. Beliko šešios dienos! Laukiu nesulaukiu Jūsų! (Tik neprasidėkite vėl su Marlena!)

Po šešių dienų

Tema: Labas!

Mielas Leo, aš vėl čia. Kaip praėjo pertraukėlė? Kas naujo? Man Jūsų labai trūko! Nerašėte. Kodėl? Bijau pirmojo Jūsų laiško. Dar labiau bijau, kad turėsiu ilgai laukti. Klausimas: ką darysim toliau?

Po 15 minučių

Emi, Jums nėra ko bijoti pirmojo mano laiško. Štai jis – visai nepiktas.

1. Naujo – nieko.

2. Pertraukėlė – buvo ilga.

3. Jums nerašiau, nes buvo pertraukėlė.

4. Man Jūsų trūko – irgi! (Tikriausiai labiau nei Jums manęs. Jūs bent jau galėjote ginti šešiolikmetę dukterį nuo portugalo banglenčių trenerio. Kaip baigėsi ši istorija?)

5. Ką darysim toliau? Turim lygiai tris galimybes: tą patį, ką ligi šiol. Liautis. Susitikti.

Po dviejų minučių

4. Fiona išvyks į Portugaliją ir ištekės už banglenčių trenerio. Ji su mumis parskrido tik trumpam, susikrauti daiktų. Taip ji mano.

5. Aš – už susitikimą.

Po trijų minučių

Praeitą naktį pašėlusiai Jus sapnavau.

Po dviejų minučių

Iš tikrųjų? Man irgi taip buvo. Turiu galvoj, „pašėlusiai Jus sapnavau“. Ką Jūs turit galvoj sakydamas „pašėlusiai“? Ar sapnas buvo pašėlęs? Ar bent jau erotiškas?

Po 35 sekundžių

Taip, be galo erotiškas!

Po 45 sekundžių

Tikrai? Kažkaip Jums nedera.

Po minutės

Aš ir pats nustebau.

Po 30 sekundžių

Tai kaip ten buvo??? Parašykite su visom smulkmenom! Ką mes darėme? Kaip aš atrodžiau? Koks buvo mano veidas?

Po minutės

Veido ne kažin kiek mačiau.

Po pusantros minutės

Na jau, Leo, čia tai viršūnė! Tikriausiai buvau ta blondinė Emi iš kavinės didžiuliu biustu, kurį reikėjo pamatuoti.

Po 50 sekundžių

Kuo Jums vis užkliūva didelis biustas? Gal turite problemų dėl krūtinės dydžio?

Po dviejų minučių

Jūs nesiliaujate stebinęs, Leo. Net nenorite sužinoti, ar didelė mano krūtinė? Užtat Jus domina, ar turiu problemų dėl jos dydžio. Tai vyrams absoliučiai nebūdinga, net pamanysiu, kad turite didelės krūtinės sindromą.

Po trijų minučių

Emi, galite mane palaikyti visiškai neseksualiu, bet ar didelė, ar maža, stora, plona, plati, plokščia, apvali, ovali, kampuota ar briaunota – kažkodėl manęs nedomina krūtinė, kurios savininkės nepažįstu iš veido. Bent jau man trūksta talento domėtis moters biusto dydžiu atskirai nuo to, kas sudaro ją visą.

Po minutės

Cha, Jūs pats sau prieštaraujate! Prieš tris laiškus pasakojote be galo erotišką sapną, kuriame, spėju, matėte viską, ką mato vyrai, tik ne mano veidą. Tik nesakykite, kad krūtinės net nepastebėjote.

Po 55 sekundžių

Sapne nemačiau nei veido, nei krūtinės, nei kitų kūno dalių. Viską tik jaučiau.

Po pusantros minutės

Jeigu manęs visai nematėte, tai iš kur žinote, kad moteris, kurią grabaliojote, buvau aš?

Po minutės

Iš to, kad yra tik viena moteris, kuri kalba taip kaip Jūs, – Jūs!

Po pustrečios minutės

Tai mudu kalbėjomės, kai Jūs aklai mane grabaliojote?

Po 50 sekundžių

Aš Jūsų aklai negrabaliojau, aš Jus jaučiau – tai didžiulis skirtumas. Ir mudu (be kita ko) kalbėjomės.

Po 35 sekundžių

Tai nenusakomai erotiška!

Po pusantros minutės

Jūs nieko apie tai nenutuokiat, Emi. Tokiuose reikaluose tikriausiai pernelyg įsijaučiate į savo įsivaizduojamus vyrus.

Po dviejų minučių

Čia mano vyrai, o ten the one and only – vienas vienintelis Leo, pakilęs aukščiau biusto problemų. Tokiu prakilniu skirtumu šiandien ir baigsim. Turiu dar kai ką sutvarkyti. Parašysiu rytoj. Iki greito. Emi.

Kitą dieną

Tema: Susitikimas

Tai kaip, Leo, ar susitinkam? Turiu marias laiko. Bernhardas su vaikais savaitei išvyko į kalnus. Aš viena.

Po pusšeštos valandos

Leo, ei, ar liežuvį prarijot?

Po penkių minučių

Ne, Emi, aš tik galvoju.

Po dešimties minučių

Tai nieko gero nežada. Puikiai žinau, apie ką galvojate. Leo, prašau, susitikim! Nepraleiskime, ko gero, paskutinio šanso. Kuo Jūs rizikuojate? Arba ką bijote prarasti?

Po dviejų minučių

1. Jus

2. Save

3. Mus abu

Po 17 minučių

Leo, Jūs paniškai bijote ryšių. Mes iškart patiksime vienas kitam, kalbėsimės kaip iki šiol, skirtumas bus tik tas, kad balsu. Nuo pat pirmos minutės susibičiuliausime. Po valandos jau net neįsivaizduosime, kad galėjom nepasimatyti. Sėdėsim prie stalelio italų restorane. Aš Jums prieš akis valgysiu spagečius al pesto. (O gal tiks ir vongole?) Pasuksiu galvą sukeldama oro gūsį, kurį Jūs, mielas Leo, pajusite. Pagaliau tikras, fizinis, išlaisvinantis, nevirtualus oro gūsis!!!

Po pusantros valandos

Emi, Jūs – ne Mija. Iš Mijos nieko nesitikėjau. Ir atvirkščiai. Mudu su Mija pradėjom nuo starto, kaip paprastai ir būna, kai du žmonės susipažįsta. Su Jumis, Emi, viskas kitaip: startuojam nuo finišo linijos, nuo kurios tėra kryptis atgal. Vairuojam didžiojo prablaivėjimo link. Negalim išgyventi to, apie ką rašom. Negalim atstoti tų portretų, kuriuose vienas kitą nusipiešėm. Nusivilsiu, jeigu Jūs neprilygsite Emi, kurią aš pažįstu. O Jūs neprilygsite jai! Nusiminsit ir Jūs, jeigu aš neprilygsiu tam Leo, kurį pažįstate. O aš ir neprilygsiu! Po mūsų pirmo (ir vienintelio) susitikimo išsiskirsime prablaivėję, vangūs, it pripampę riebių valgių, kurie visai nebuvo skanūs, nors ištisus metus badmiriaudami laukėm, kol pagaliau pasisotinsim, nors mėnesių mėnesius virėm ir čirškinom. O kas tada? Viskas. Baigta. Suvalgėm. Apsimesti, kad nieko nebuvo? Emi, tada jau visiems laikams prieš akis turėsime demitologizuotą, atskleistą vienas kito atvaizdą, kurio apžavai bus išsisklaidę, o liks vien suskeldėję portretai. Nebežinosim, ką vienas kitam parašyti. Nebežinosim, kodėl turėtume rašyti. O vėliau kada nors susitikę kavinėje arba metro apsimesim, kad vienas kito nepastebim, suksime akis į šalį, skubiai vienas nuo kito nusigręšim. Gėdysimės to, kuo virto mūsų susikurtas paveikslas, to, kas iš jo liko. Du svetimi žmonės su bendra tariama praeitim, be jokios gėdos save apgaudinėję.

Po trijų minučių

O kasdien išmiršta šimtai gyvūnų rūšių.

Po minutės

Ir kuo gi čia dėti jie?

Po 55 sekundžių

Leo, Jūs aimanuojate, aimanuojate, aimanuojate, aimanuojate, aimanuojate. Piešiate viską juodomis spalvomis, piešiate viską juodomis spalvomis, piešiate juodomis spalvomis, piešiate juodomis spalvomis.

Po 25 sekundžių

Piešiate juodomis spalvomis.

Po 40 sekundžių

???

Po pusantros minutės

Piešiate juodomis spalvomis. Vieną pamiršot, penkiskart „aimanuojate“, penkiskart „piešiate juodomis spalvomis“. Arba keturiskart „aimanuojate“, keturiskart „piešiate juodomis spalvomis “, bet tada vienu „aimanuojate“ per daug.

Po dviejų minučių

Gerai pastebėta, puikiai išnagrinėta. Tipiškas Leo, šiek tiek liguistai prikišamai, bet maloniai, atidžiai ir taktiškai. Skaitydama tai, ką dabar parašėte, taip norėčiau matyti Jūsų akis, tikras Jūsų akis! Labanakt. Sapnuokite mane! Ir bent kartą sapne į mane pažvelkite!

Po trijų minučių

Labos nakties, Emi. Man labai gaila, bet esu toks, koks esu, toks, koks esu, toks, koks esu.

Po dviejų dienų

Tema: Susitikimas light

Labas vakaras, Emi. Ar Jūs (vis dar) įsižeidusi, o gal šiąnakt ir vėl išgersim kelias taures vyno? Kupinas vilties Jūsų Leo.

Po pusantros valandos

Labas, Leo, šį vakarą realiai susitinku su Mija. Nusprendėm pasižmonėti kaip senais gerais laikais ir pasilinksmint. Ar gal geriau sakyti – paūžti, kol veiks baras. Tai reiškia, kad mūsų pasibuvimas gali užtrukti iki penktos ryto.

Po 16 minučių

Viskas aišku. Žinoma, reikia išnaudoti laiką, kol šeima išvykusi. Perduokite nuo manęs linkėjimų Mijai. Ir linkiu gero vakaro.

Po aštuonių minučių

Tai vienas iš tų nedaugelio Jūsų laiškų, kuriuos rašančio visai nenorėčiau matyti. (Beje, Jūsų įsivaizdavimas apie šeimą, bent jau apie mano šeimą, gana naivus. Kad galėčiau švęsti iki penktos ryto, visai nebūtina laukti, kol šeima išvyks. Tai galiu padaryti kada tik įsigeidusi.)

Po trijų minučių

Ar ir su manim galėtumėte susitikti kada tik įsigeidusi? Nepriklausomai nuo to, ar Bernhardas savaitei išvykęs su vaikais į kalnus, ar sėdi gretimame kambaryje (ir bet kurią akimirką gali apsilankyti Jūsų kambaryje)?

Po 20 minučių

Leo, pagaliau tai pasakėte!!! Galėjote užvakar tiek neaušinti burnos, tauzydamas apie sukrečiantį, fantazijos vaizdinius darkantį mūsų pasimatymą. Juk ne tai jums kliūva, o Bernhardas. Jūs pernelyg gerai save vertinate, kad galėtumėt būti antras, po jo. Nenorite su manim susitikti, nes teoriškai negalite manęs „gauti“, nors to iš tiesų norėtumėt, ar ne? Kai rašom el. laiškus, priklausau tik Jums ir Jūs puikiai su manim tvarkotės, galite nusistatyti atstumą nuo didžiausio nuotolio iki kokio tik norit artumo, ar ne?

Po 45 minučių

Emi, Jūs neatsakėte į mano laišką. Ar pasimatytume (ar norėtumėt pasimatyti), jeigu gretimame kambaryje sėdėtų Jūsų vyras? Ir (papildomas klausimas) ką jam pasakytumėt? Gal: „Žinai, brangusis, šįvakar susitiksiu su vyru, su kuriuo susirašinėju jau metus, dažniausiai kelis kartus per dieną, nuo „labo ryto“ iki „labos nakties“. Dažnai jis pirmas tą dieną apie mane ką nors sužino, dažnai paskutiniam ką nors papasakoju prieš miegą. O naktį, kai negaliu užmigti, kai pučia šiaurės vėjas, neateinu pas tave, brangusis, ne, tada tam vyrui rašau laišką. Ir jis atrašo man. Matai, tas tipas pasiutusiai gerai mane veikia, kai pučia šiaurys. Ką mes vienas kitam rašom? Ak, tik asmeninius dalykus, tik apie mudu, kaip viskas klostytųsi tarp mūsų, jeigu neturėčiau tavęs, brangusis, tavęs ir vaikų. Na štai, kaip sakiau, šįvakar su juo susitiksiu...“

Po penkių minučių

Niekada nesakau savo vyrui „brangusis“.

Po 50 sekundžių

O, atleiskite, Emi, žinoma, Jūs sakote „Bernhardai“. Taip daug pagarbiau.

Po keturių minučių

Leo, tik neužpykit, bet Jūsų įsivaizdavimas apie gerai sustyguotą santuoką tikrai apgailėtinas. Žinote, ką pasakyčiau Bernhardui, jeigu vakare eičiau su Jumis susitikti? Sakyčiau: „Bernhardai, šįvakar išeinu. Susitinku su vienu draugu. Gali būti, kad vėlai grįšiu.“ Ir žinote, ką atsakytų Bernhardas? „Sėkmės, linkiu gerai praleisti laiką!“ O ar žinote, kodėl jis taip atsakytų?

Po minutės

Gal todėl, kad jam vis tiek, ką Jūs veikiate?

Po 40 sekundžių

Todėl, kad jis manimi pasitiki!

Po minutės

Kokiu klausimu pasitiki?

Po 50 sekundžių

Kad nepadarysiu nieko tokio, kas sutrikdytų arba galėtų kada nors sutrikdyti bendrą mūsų gyvenimą.

Po devynių minučių

Ak, taip, teisingai. Juk jūs išeitumėt tik į tą „išorinį pasaulį“, kuris su šeima nesusijęs. Vidinis gyvenimas liktų nepaliestas. Bet tarkim, Emi, Jūs mane įsimylite, o aš įsimyliu Jus. Tarkim, mes užmezgam romaną ir tampam meilužiai... vadinkite tai, kaip norit, Emi: ir tada nepadarytumėt nieko tokio, kas galėtų kada nors sutrikdyti Jūsų gyvenimą su Bernhardu?

Po dvylikos minučių

Leo, Jūsų prielaidos klaidingos: aš Jūsų neįsimylėsiu!!!! Neužsimegs joks romanas, mes netapsime meilužiai, kad ir kaip tai pavadintumėt! Tai tik paprasčiausias susitikimas. Panašiai susitinkama su senu geru draugu, kurio ilgai nesi matęs. Skirtumas tik tas, kad ne ilgai, o išvis niekada nesi matęs. Vietoj „Leo, tu atrodai nė kiek nepasikeitęs“ aš pasakyčiau: „Leo, tai štai kaip Jūs atrodote.“ Taip viskas ir būtų.

Po aštuonių minučių

Jums atrodo, kad Jus tenkintų situacija, jeigu tik AŠ įsimylėčiau JUS, taip sakant, vienpusiškai. Tada visą gyvenimą tikrai rašyčiau Jums jausmingus, svajingus, širdį draskančius el. laiškus. Paskui dar ir eilėraščius, dainas, gal net miuziklus arba operas, kupinas neišsipildžiusių aistrų. Tada galėtumėte sau arba Bernhardui, arba ir sau, ir jam, pasakyti: matai, kaip gerai, kad tada su juo susitikau.

Po 40 sekundžių

Man regis, Marlena Jums kažką padarė!

Po puspenktos minutės

Nenusukite kalbos, Emi. Marlena su šiuo reikalu išskirtinai nesusijusi nė per nago juodymą. Tai grynai mūsų dviejų, tiksliau – mūsų trijų, reikalas. Jūsų vyras juk kažkaip, nors ir labai tolimai, su tuo susijęs, kad ir kaip įnirtingai tai neigtumėt. Nė už ką nepatikėsiu atsitiktinumu – kad savaime išėjo taip, kad susitikti norite dabar, kai Jūsų vyras toli kalnuose.

Po dviejų minučių

Ne, tai ne atsitiktinumas. Šią savaitę paprasčiausiai turiu daugiau laisvo laiko. Laiko, kurį mielai leidžiu su man patinkančiais žmonėmis. Laiko draugams arba tiems, kurie gali jais tapti. Beje, jei jau kalbame apie laiką – tuoj aštuonios. Turiu eiti, Mija jau bus užsilaukusi. Gero vakaro, Leo.

Po penkių valandų

Re: Leo?

Sveikas, Leo, gal dar kartais nemiegat? Ar neišgertumėt su manim dar vienos taurės vyno? Leo, Leo, Leo. Aš visai nekaip jaučiuosi. Emi.

Po trylikos minučių

Taip, dar nemiegu. Tai yra jau nemiegu. Mat įjungiau Emi žadintuvą – signalą, kuris praneša, kad atėjo nuo Emi žinutė. Nustačiau jį visu garsu, o nešiojamąjį kompiuterį pasidėjau prie pagalvės. Ką tik jis išvertė mane iš lovos.

Emi, žinojau, kad šiąnakt dar parašysite. Beje, kiek valandų? Ak, ką tik po vidurnakčio. Tai judvi su Mija ilgai neištvėrėte! (Vyno nebegersiu. Jau išsivaliau dantis, o vynas su dantų pasta dera kaip makaronų sriuba su rytine kava.)

Po dviejų minučių

Leo, aš taiiiiiiip džiaugiuosi, kad atrašėte!!! Iš kur žinojot, kad Jums dar parašysiu?

Po septynių minučių

1. Mat mėgstate leisti laiką su žmonėmis, kurie Jums patinka. Leisti laiką „su draugais arba tais, kurie gali jais tapti“.

2. Mat Jūs namie viena.

3. Mat jaučiatės vieniša.

4. Mat pučia šiaurys.

Po dviejų minučių

Ačiū, Leo, kad neužpykot. Vakar rašiau Jums siaubingai stačiokiškus laiškus. Jūs man – ne vien paprastas draugas. Jūs man reiškiate daug, kur kas daugiau. Jūs esate man. Jūs esate. Jūs esate. Esate tas, kuris atsako į klausimus, kurių pati sau neužduodu. Taip, aš jaučiuosi vieniša, todėl ir rašau Jums!

Po 40 sekundžių

O kaip praėjo susitikimas su Mija?

Po pustrečios minutės

Siaubingai! Ji nemėgsta kalbų apie Bernhardą. Jai nepatinka, kai kalbu apie savo santuoką. Jai nepatinka, kai kalbu apie savo šeimą. Jai nepatinka, kai kalbu apie savo el. laiškus. Jai nepatinka, kai kalbu apie savo... kai kalbu apie Leo. Jai nepatinka, kai kalbu. Jai nepatinka, kad kalbu. Jai nepatinka. Aš jai nepatinku.

Po minutės

Kodėl su ja kalbėjotės apie tokius dalykus? Aš maniau, su ja leisitės į turnė po barus, kaip senais gerais laikais.

Po trijų minučių

Senų gerų laikų nesugrąžinsi. Todėl, kad tie laikai „seni“. Nauji laikai niekada nebus tokie kaip seni. Kad ir kaip stengtumeis, jie bus seni ir praėję, tokie, kurių gali tik ilgėtis. Niekada nereikia gailėtis praėjusių laikų. Tas, kuris gailisi praėjusių laikų, yra senas ir liūdnas. Norite, kad pasakyčiau, kaip buvo? Netroškau nieko kito, tik namo, pas Leo.

Po 50 sekundžių

Kaip puiku, kad kartais jau būnu Jums namais!

Po dviejų minučių

Leo, tik pasakykite atvirai, ką manot apie mane ir Bernhardą po to, ką išgirdote iš manęs ir Mijos. Būkit geras, tik visai atvirai!

Po keturių minučių

Uffffff... ar tai tikrai klausimas pusę pirmos nakties? Ir dar: argi nenorėjote per atstumą laikyti manęs nuo savo „vidinio gyvenimo“? Bet prašom: man atrodo, kad Jūsų santuoka gerai klostosi.

Po 45 sekundžių

„Gerai klostosi.“ Ar tai neigiamas vertinimas? Kas nors bloga? Kodėl visi man svarbūs žmonės sako, kad santykiai, kurie gerai klostosi, yra blogai?

Po šešių minučių

Emi, tai nėra neigiamas vertinimas. Jeigu klostosi gerai, juk negali būti blogai, ar ne? Blogai – jeigu klostosi nekaip. Tada reikėtų savęs paklausti: kodėl nesiklosto taip gerai? Arba: ar gali klostytis geriau? Bet, Emi, manau, kad man nedera su Jumis diskutuoti apie Bernhardo ir Jūsų santuoką. Mija tikriausiai irgi ne tas žmogus, su kuriuo galite apie tai kalbėtis. Mano galva, tai Bernhardas – taip, Bernhardas – yra tas žmogus.

Po 13 minučių

Ei, Emi, ar jau miegate?

Po 35 sekundžių

Leo, aš taip norėčiau išgirsti Jūsų balsą.

Po 25 sekundžių

Ką sakot?

Po 40 sekundžių

Taip norėčiau išgirsti Jūsų balsą!

Po trijų minučių

Iš tikrųjų? Ir kaip Jūs tai įsivaizduojate? Ar įkalbėti ir Jums atsiųsti? Ką norėtumėte išgirsti? Gal užtektų kalbėjimo pavyzdžio „dvidešimt vienas, dvidešimt du, dvidešimt trys“? O gal sudainuoti dainą? (Kai atsitiktinai pataikau į toną, tai jau ir neiškrypstu – tada visai neblogai išeina.) Jūs galėtumėte akompanuoti pianinu...

Po 55 sekundžių

Dabar! Leo, aš norėčiau dabar išgirsti jūsų balsą. Būkit geras, išpildykite šį mano norą. Paskambinkite man.
83 17 433. Įkalbėkite į atsakiklį. Prašau Jūsų, būkit geras! Tik kelis žodžius.

Po minutės

O aš norėčiau išgirsti, kaip Jūs tariate sakinius, kuriuos laiškuose rašote didžiosiomis raidėmis. Ar rėkte juos išrėkiate? Šaižiai? Spygaudama?

Po dviejų minučių

Gerai, Leo, siūlau taip: Jūs paskambinate man ir įkalbate savo rašytą laišką. Pavyzdžiui: „Iš tikrųjų? Ir kaip Jūs tai įsivaizduojate? Ar įkalbėti ir Jums atsiųsti? Ką norėtumėte išgirsti...“ ir taip toliau. O paskui aš paskambinu Jums ir įrašau: „Dabar! Leo, aš norėčiau dabar išgirsti jūsų balsą. Būkit geras, išpildykite šį mano...“ ir taip toliau.

Po trijų minučių

Siūlau kitaip: sutinku, bet perkelkime viską rytojui. Pirmiausia turiu atgauti balsą. Be to, esu toks pavargęs, kone virstu iš koto. Autoatsakiklių sesija vakare, apie 21 valandą, su gero vyno taure. Tinka?

Po minutės

Gerai ir geros likusios nakties. Ačiū, kad esate čia. Ačiū, kad man atsakėte. Ačiū, kad esate. Ačiū!

Po 45 sekundžių

O dabar išmesiu kompiuterį iš lovos! Labanakt.

Kitą vakarą

Tema: Mūsų balsai

Sveika, Emi, tai iš tikrųjų taip ir padarom?

Po trijų minučių

Na, žinoma, aš jau dabar jaudinuosi.

Po dviejų minučių

O jeigu mano balsas Jums nepatiks? Jeigu išgirdusi būsite sukrėsta? Jeigu pamanysite: ir šitaip tas tipas su manimi visą laiką kalbėjo? (Į kuo geriausią sveikatą! Geriu prancūzišką stalo vyną.)

Po pusantros minutės

O jeigu atvirkščiai? Jeigu Jums mano balsas nepatiks? Jeigu Jums plaukai piestu stosis? Jeigu paskui visai nenorėsite su manimi kalbėtis? (Čin čin! Jums leidus, geriu viskį. Pernelyg jaudinuosi, kad galėčiau gerti tik vyną.)

Po dviejų minučių

Perskaitykim abu ką tik išsiųstus laiškus. Ar sutinkat?

Po trijų minučių

Bet tai sunkūs laiškai, juose beveik vieni klausimai. Klausimus sunku ištarti, kai pirmą kartą su kuo nors kalbiesi. Apskritai moterims klausti sunku: jų tariami klausimai ne taip gerai skamba, nes sakinio gale reikia pakelti balsą, tada balsas dar nulaibėja. O jeigu moteris dar ir nervinasi, gali pasigirsti kliurksėjimas. Ar suprantat, ką turiu galvoj? Kliurksėjimas kvailai skamba.

Po minutės

Emi, jau pradėkim! Aš kalbėsiu pirmas. Po penkių minučių kalbėsite Jūs. Kai būsime įkalbėję, susirašysime. Ir tik TADA perklausysime, ką įkalbėjom. Viskas aišku?

Po 30 sekundžių

Palaukit!!! Koks Jūsų telefono numeris, jei galiu paklausti.

Po 35 sekundžių

Oi, atsiprašau. 45 20 737. Na, tai aš pradedu.

Po devynių minučių

Jau baigiau. Dabar Jūs!

Po septynių minučių

Baigiau! Kuris pirmas klausysim?

Po 50 sekundžių

Abu vienu metu.

Po 40 sekundžių

Tinka, paskui vienas kitam parašysim.

Po 14 minučių

Leo, kodėl nieko nerašote? Jeigu Jums nepatinka mano balsas, galite tiesiai šviesiai man į akis (į pašto dėžutę) taip ir pasakyti. Mano galva, renkantis el. laiškus aš, kaip moteris, pakliuvau į itin nedėkingą padėtį. O tas šaižus šalutinis garsas mano balse – ne mano, tai dėl viskio. Jeigu dabar pat neparašysite, išgersiu visą butelį! O apsinuodijusi alkoholiu atsiųsiu Jums ligoninės sąskaitą!

Po dviejų minučių

Emi, aš be žado. Turiu galvoj, nustebęs. Jus įsivaizdavau visai kitaip. Ar visada taip kalbate? Ar tik dabar pakeitėte balsą?

Po 45 sekundžių

Kaip aš kalbu?

Po minutės

Be proto erotiškai! Kaip erotinės laidos vedėja.

Po septynių minučių

Malonu girdėti, visai neblogai! Bet ir Jūs neprastai pasirodėte. Kalbat daug drąsiau negu rašote. Mėgstamiausias mano pasažas: „Ir šitaip tas tipas su manimi visą laiką kalbėjo?“ O labiausiai žodžiai „laiką“ ir „kalbėjo“. Žodyje „laiką“ man patinka, kaip tariate lai. Jūsų lai nepakartojamas, kažkoks tarp lai ir lei, tiesą sakant, tai visai ne garsas. Veikiau šnabždesys, kuždesys, tarsi pro dantis išleistumėte džointo dūmą. Turėtumėt kuo dažniau tarti žodžius su lai! Žodyje „kalbėjo“ man patinka bė – tai Jūs tariate neapsakomai intriguojamai, tiesiog seksualiai, kaip kvietimą... nesvarbu kokį, šiaip ar taip, kaip kvietimą, kurį būtinai priimsi. Bė, tariamas taip, kaip tariate Jūs, galėtų būti naujų tablečių potencijai gerinti pavadinimas. Bė, ištarta pagal garsinį Leo Leikės pavyzdį, – vietoj viagros. Būtų gera reklama.

Po keturių minučių

Mane labiausiai glumina, kaip Jūs tariate „plaukai piestu stosis“, Emi. Tokio žavaus, švelnaus, gilaus, aiškaus šio žodžių junginio dar niekada negirdėjau ir iš Jūsų nesitikėjau. Ištarta nespigiai, neniurzgiai, neūkštaujant. Išties gražus, mielas, elegantiškas, sklandus, gležnas „plaukai piestu stosis“. Ir dar: „viskį“ skamba itin tauriai. Vis – kaip išsūpuotas lynas, kį – kaip raktas nuo Jūsų... hmm... miegamojo. (Mano butelis raudonojo vyno jau prie pabaigos, ar pastebite?)

Po minutės

Leo, gerkite toliau! Man patinka, kai Jūs truputį įkaušęs. Vyno derinys su Jūsų balsu mane nuteikia gerokai...

Po 20 sekundžių

Leo, kur prapuolėte?

Po dešimties minučių

Luktelėkit. Tik atkimšiu raudonojo vyno butelį. Prancūziškas stalo vynas labai geras, Emi! Mes pernelyg retai ir per mažai geriame prancūziško stalo vyno. Jeigu dažniau ir daugiau gertume prancūziško stalo vyno, visi būtume laimingesni ir geriau miegotume. Jūsų balsas labai erotiškas, Emi. Man patinka Jūsų balsas. Marlenos balsas taip pat buvo labai erotiškas, bet kitoks. Marlena daug šaltesnė už Jus, Emi. Marlenos balsas gilus, bet šaltas. Emi balsas gilus ir šiltas. Ir ji sako: viskį, viskį, viskį. Išgerkime dar po taurę už mus! Aš geriu raudonąjį prancūzišką vyną. Emi, dar sykį perskaitysiu visus Jūsų laiškus, ir jie visai kitaip skambės. Iki šiol skaičiau Jūsų laiškus ne tuo balsu. Visąlaik skaičiau juos Marlenos balsu. Emi buvo man Marlena, Marlena pačioje pradžioje, kai viskas dar buvo neišsisprendę. Tada buvo tik meilė, ir daugiau nieko. Viskas buvo įmanoma. Ar Jūs gerai jaučiatės, Emi?

Po penkių minučių

O ne! Leo, ar Jums būtina taip greitai gerti? Ar negalite šiek tiek lėčiau? Jeigu kakta jau remiasi į raides: labanakt, mano mielas. Su Jumis fantastiškai gera. Fantastiškai, bet kartais – ir būtinai tada, kai darosi įdomu – aiškiai per trumpai (kaltas alkoholis). Na taip, bent jau turiu atsakiklį. Prieš eidama miegoti dar kelis kartus perklausysiu Leo Leikės balsu ištartą Ir šitaip tas tipas su manimi visą laiką kalbėjo? Tai tikrai padės nuo šiaurės vėjo.

Po dvylikos minučių

Emi, dar neikite miegoti! Aš dar žvalus, gerai jaučiuosi. Emi, atvažiuokite pas mane! Išgersim dar po taurelę. Pašnibždėsite man į ausį „viskį, viskį, viskį“. Ištarsite „plaukai piestu stosis“. Aš pamatysiu Jūsų plaukus. Ir tada pasakysiu: tai štai kokie tie Emi plaukai. Pažadu: tik uždėsiu ranką Jums ant pečių. Tik kartą apkabinsiu. Tik vieną kartą pabučiuosiu. Kelis kartus pabučiuosiu, ir daugiau nieko. Visai nepavojingi bučiniai. Emi, man reikia žinoti, kaip Jūs kvepiate. Man ausyse skamba Jūsų balsas, dabar noriu užuosti Jūsų kvapą. Visai rimtai, Emi: atvažiuokite pas mane. Sumokėsiu taksi. Ne, juk Jūs to nenorite. Nesvarbu, kas nors už taksi sumokės. Hochleitnerio gatvė, 15 butas. Atvažiuokite pas mane! O gal man pas Jus atvažiuoti? Aš atvažiuosiu pas Jus! Tik vieną kartelį pauostyti. Tik vieną kartelį pabučiuoti. Jokio sekso. Jūs ištekėjusi, deja! Jokio sekso, pažadu. Bernhardai, aš pažadu! Noriu tik pauostyti Jūsų odą, Emi. Net nenoriu sužinoti, kaip atrodote. Mes nedegsime šviesos. Liksime tamsoje. Tik keli bučiniai, Emi. Ar tai – kas nors blogo? Ar tai – neištikimybė? Kas yra neištikimybė? El. laiškas? O gal balsas? Ar kvapas? Arba bučinys? Norėčiau dabar būti su Jumis. Taip norėčiau apsikabinti. Praleisti su Emi tik vieną naktį. Užmerkti akis. Man nereikia žinoti, kaip ji atrodo. Noriu tik uostyti, bučiuoti ir jausti ją visai arti. Juokiuosi iš laimės. Ar tai – neištikimybė, Emi?

Po penkių minučių

„Ir šitaip tas tipas su manimi visą laiką kalbėjo?“ Labanakt, Leo. Su Jumis labai gera. Pritrenkiamai gera. Beprotiškai gera!!! Priprasiu prie to. Jau pripratau prie to.