Kitą dieną

Tema: Nakties košmaras

Leo Leike, aš supratau!! Ką tik pabudau apsipylusi prakaitu. Aš Jus perkandau! Tai buvo tobulas sumanymas. Nuo pat pradžių buvote įsitikinęs, kad Jūsų nepažinsiu. Nėra ko stebėtis: Jūs buvote padavėjas! Jūs su kavinės savininku – draugai, ir jis leido dvi valandas vaidinti padavėją, ar ne? Netgi žinau, kuris padavėjas buvote. Tiesą sakant, tik apie vieną galim kalbėti, nes kiti per seni. Jūs – tas laibas mažius apskritais raginiais rudais akiniais!

Po 15 minučių

Na, ir ką? Nusivylėte? (Beje, laba diena.)

Po aštuonių minučių

Nusivyliau? Atsipeikėjau! Įsižeidžiau! Įtūžau! Pasijutau maustoma! Jūs iš manęs pasityčiojot. Jaučiuosi apgauta. Jūs iš pat pradžių suplanavot šitą piktą pokštą. Juk tai Jūs pasiūlėt susitikti Huberio mugės kavinėje. Galiu įsivaizduoti, kaip visas kavinės personalas ištisą savaitę smaginosi mano sąskaita. Pasakysiu Jums, kad tai niekšiška ir siaubinga. Ne tokį Leo Leikę pažįstu. Ne su tokiu Leo Leike susipažinau. Ne su tokiu Leo Leike būčiau susipažinusi. Ne tokį Leo Leikę norėčiau bent per milimetrą pažinti daugiau. Taip pasielgdamas suniokojote viską, ką mudu ištisus mėnesius puoselėjom. Likite sveikas!

Po devynių minučių

O aš Jums bent patinku, turiu galvoje – vizualiai?

Po dviejų minučių

Norite, kad atsakyčiau atvirai? Atsisveikindama mielai tai padarysiu.

Po 45 sekundžių

Jeigu nesunku, būtų labai malonu iš Jūsų pusės.

Po 30 sekundžių

Man Jūs neatrodote gražus. Neatrodote net bjaurus. Man Jūs atrodote absoliučiai nieko nesakantis. Visiškai nuobodus. Visai neįdomus. Tiesiog fuiiiiiiiiiiiiii!

Po trijų minučių

Tikrai? Čia tai jau žiauriai pasakyta. Tad galiu tik pasidžiaugti, kad nelindžiu to vyruko kailyje. Ir kad nebuvau apsivilkęs jo padavėjo drabužių. Trumpai tariant, aš buvau ne jis, esu ne jis ir tikriausiai niekada juo nebūsiu. Beje, nebuvau ir joks kitas padavėjas. Taip pat nebuvau nei užsakymų išvežiotojas, nei virėjo padėjėjas. Nebuvau uniformuotas policininkas. Nebuvau tualetų prižiūrėtojas. Buvau paprasčiausiai Leo Leikė, Huberio kavinės lankytojas sekmadienį tarp trečios ir penktos po pietų. Gaila, kad negalėjot ramiai miegoti, miela Rotner, kuriai išvaizda svarbesnė už viską. Gaila, kad veltui išgyvenot naktinį košmarą!

Po dviejų minučių

Leo, ačiū!!!!! Dabar man reikia viskio.

Po 15 minučių

Turiu pasiūlymą: geriau pakalbėkime apie Jus, kad nurimtų Jūsų nervai. Užbėgdamas už akių pasakysiu, moters išvaizda, kad ir kokia svarbi ji man būtų, regis, nė iš tolo neprilygsta tai reikšmei, kurią vyro išvaizdai teikiate Jūs. Todėl visai nesijaudindamas galiu teigti, kad tuo laiku restorane buvo neįtikėtinai daug įdomių moterų, kurios vertos vadintis Emi Rotner.

(Turiu padaryti pertraukėlę, darbe vyksta konferencija, matot, be šio užsiėmimo, aš dar ir dirbu. Bet netrukus negalėsiu sau to leisti.)

Maždaug po dviejų valandų pratęsiu, jeigu Jums tinka. Beje, viskio butelį turėtumėte padėti į šalį...

Po dešimties minučių

1. Man vis dar netelpa galvoj, kad tas, kuris rašydamas įstengia taip priartėti, jog net pajunta intymiausius Emi Rotner veiksmus (kad geriu viskį), man netelpa galvoj, kad tas, kuris taip rašo, gali atrodyti kaip vienas iš tų, kuriuos savo akimis mačiau Huberio kavinėje! Todėl dar sykį Jūsų klausiu, mielas Leo: ar gali būti, kad aš Jūsų nepastebėjau? Būkit geras, atsakykite „taip“! Nenoriu, kad būtumėte vyras, priskirtinas vienai iš mano vakar išvardytų kategorijų. Man būtų Jūsų labai gaila!

2. Gal restorane ir nebuvo „išskirtinai įdomių moterų“. Gal tik misteris Leikė išskirtinai domisi (išskirtinai daugeliu) moterų.

3. To nepaisydama, mielai pasikeisčiau vietomis su Jumis. Jūs galite išsirinkti Emi Rotner iš „išskirtinai įdomios“ pasiūlos pagal norą, įgeidį ir vaizduotę. O man belieka tenkintis Leo Leike, kurį geriausiu atveju pražiūrėjau, ir tai nėra absoliutus kokybės požymis.

4. Tikriausiai Jūs neturite nė menkiausios nuovokos, kuri aš buvau.

Na, dabar jau galite vėl parašyti, Leo!

Po dviejų valandų

Dėkoju, Emi, pagaliau vėl sulaukiau rotneriškos, punktais išdėstytos programos. Gal galiu pradėti iš karto nuo 4 punkto? Klystate, jeigu manot, kad neturiu nė menkiausios nuovokos, kuri buvote Jūs. Tiesa, turiu pripažinti, kad tiksliai nežinau kuri. Yra lygiai trys galimybės. Esu įsitikinęs, kad Jūs – viena iš trijų moterų. Ar neprieštarausite, jeigu tipologizuodamas vartosiu raides vietoj skaičių, kad nebūtų panašu į nugalėtojų apdovanojimą ant garbės pakylos? Štai mano kandidatės į Rotner:

A. Prototipas, pirmapradė Emi. Stovėjo prie baro ketvirta iš kairės. Maždaug 1,65 m ūgio, smulkutė, trumpais tamsiais plaukais. Arti keturiasdešimties. Karštligiška, nervinga, greitos motorikos, be paliovos sukiojo viskio taurę (!!) didingai iškėlusi galvą, žvelgė iš aukšto, akys buvo nuleistos. (Oria elegancija dangstomas šioks toks neužtikrintumas.) Kelnės ir švarkas: madinga mišrainė. Įdomi veltinio rankinė. Žali batai, atrodantys lyg specialiai parinkti iš 100 porų ir skirti didžiuotis tokiu sekmadienio popietės laimėjimu. (Batų dydis maždaug trisdešimt septintas!!!) Apžiūrinėjo vyrus taip, kaip apžiūrinėjami vyrai, kurie turėtų to nepastebėti. Veido bruožai: subtilūs, šiek tiek įsitempę. Veidas: gražus. Tipas: valiūkiška, smarki, temperamentinga. Na, pati tikriausia Emi Rotner.

B. Priešingas variantas, blondinė Emi. Tris kartus keitė vietą, iš pradžių sėdėjo priekyje dešinėje, paskui įsitaisė pačiame gale, tada per vidurį, o paskiausiai dar trumpai pasisukiojo prie baro. Nepriklausoma, kiek lėtesnių judesių (palyginti su pirmaprade Emi). Šviesūs sruogomis krintantys plaukai, kirpimas – devintojo dešimtmečio. Amžius: apie trisdešimt penkerius. Gėrė kavą, paskui – raudonąjį vyną. Rūkė cigaretę. (Atrodė, kad ja mėgaujasi, o ne rūko iš reikalo.) Ūgis: 1,75 m. Liekna, ilgakojė. Raudoni firminiai sportbačiai. (Batų dydis maždaug trisdešimt septintas!!!) Nusitrynę džinsai, aptempti juodi sportiniai marškinėliai (didelė krūtinė, jeigu leisite padaryti tokią pastabą). Vyrus stebėjo tobulai probėgšmais. Veido bruožai: atsipalaidavę. Veidas: gražus. Tipas: moteriška, pasitikinti savimi, tikra kietuolė.

C. Antitipas. Emi staigmena. Vis pereidavo per salę, daug kartų stabtelėdama prie baro. Drovi. Egzotiška veido spalva, didelės migdoliškos akys, uždaras žvilgsnis, atrodė besibaiminanti žmonių. Brunetė, plaukai siekia pečius, priekyje nukirpti pakopomis. Amžius – apie trisdešimt penkerius. Gėrė kavą ir mineralinį. Ūgis: maždaug 1,70 m. Liekna, šaunios juodos ir geltonos kelnės (aiškiai nepigios), laisvi tamsūs aulinukai. Krintantis į akis kampuotas vestuvinis žiedas! (Batų dydis maždaug trisdešimt septintas!!!) Dairėsi, lyg ko ieškotų, atrodė užsisvajojusi, spinduliuojanti žavesį, melancholiška, liūdna. Veido bruožai: švelnūs. Tipas: moteriška, aistringa, baugšti, drovi. Ir gal dėl to: Emi Rotner.

Na štai, miela Emi, pateikiau Jums tris. Baigdamas dar atsakysiu į skubų Jūsų klausimą 1. Ar negalėjote manęs pražiūrėti? Taip, žinoma, galėjote manęs nepastebėti. Bet Jūs manęs nepražiūrėjote, labai apgailestauju! Jūsų Leo.

Po penkių valandų

Miela Emi, ar šiandien nebegausiu iš Jūsų laiško? Ar Jus taip riboja vaizduotė? O gal jau neberūpi, ar naktimis trainiojuosi po pliušinius barus? (Ir su kuo?) Labanakt. Leo.

Kitą dieną

Tema: Mįslinga

Sveiki, Leo. Jūs mane pribaigsite, apie nieką kita negaliu galvoti! Visas tas tris personas taip gražiai aprašėte! Aš priblokšta. Jūs nesiliaujate mane stebinęs. Ak, kad nebūčiau Jūsų mačiusi!!! Leo, tarkim, iš tikrųjų esu viena iš tų trijų moterų: kaip sugebėjote jas taip įdėmiai stebėti, neatkreipdamas dėmesio į save? Gal buvote pasiėmęs vaizdo kamerą? Kitaip tariant, jeigu iš tikrųjų buvau viena iš tų trijų, lygiai taip pat gerai turėjau matyti ir Jus. O jeigu taip pat gerai Jus mačiau, tai patvirtina mano įtarimą, kad buvote vienas iš tų, kurie nieku gyvu negalėjo būti Leo Leikė, nes – atsiprašau – atrodė iki koktumo nuobodūs. Antra (šiandien nevartosiu skaičių, tik žodžius, Jūs pažėrėte tiek skaičių, kad tetrūko tikslių kūno matmenų): kodėl tos trys?

Trečia: kuri iš tų trijų Jums labiausiai patiko?

Ketvirta: pasakykite, kuris buvote Jūs. Prašau! Ar bent duokite aiškų ženklą.

Po pusantros valandos

Kodėl tos trys? Emi, man seniai aišku: Jūs esate, kaip sakoma, pasiutusiai gerai atrodanti moteris. Po galais, Jūs žinot, kad gerai atrodot. Ir leidžiate kitiems suprasti, kad žinot, jog gerai atrodot. Visą laiką tai rašote tarp eilučių, o kartais – ir eilutėse. Taip neblefuos moteris, kuri nėra visu šimtu procentų tikra, kad vyrams daro įspūdį. Galimas daiktas, net įsižeidžiate, jeigu visos kitos moterys šalia Jūsų – „įdomios moters“ – nelieka antrame plane. Priminsiu Jūsų vakarykštį 2 punktą, Jūs rašėte: „Gal restorane ir nebuvo „išskirtinai įdomių moterų“. Gal tik misteris Leikė išskirtinai domisi (išskirtinai daugeliu) moterų.“ Taigi, Jūs laikote save įdomiausia ir palaikote įžūlumu, jeigu Jūsų iš karto kaip tokios neįvertina. Tad man nebuvo sunku: tereikėjo dairytis patrauklių moterų, kurios pirmiausia atrodė kažko ieškančios (kad ir daugiau ar mažiau užsimaskavusios), antra, kurių batų dydis galėjo būti trisdešimt septintas. Tai ir buvo tos trys.

Dėl Jūsų „trečia“: nekeliu klausimo, kuri iš trijų man labiausiai patiko. Visos trys savotiškai patrauklios, bet visos trys – laimingai ištekėjusios, turi du vaikus ir jeigu ne šešis burundukus, tai bent jau katiną, vardu Vurliceris. Visos trys gyvena kitame pasaulyje, į kurį galiu pažvelgti tik virtualiai, nes realiai į jį žengti man užginta. Jau daug kartų sakiau, kad geriau savo Emi Rotner nusipiešiu galvoje (arba ekrane) negu jos ilgėsiuos arba vaikysiuos tikrovėje. Bet atskleisiu Jums, kad pirmoji Emi Rotner, toji pirmapradė Emi, man atrodo autentiškiausia. Ji artimiausia rašančiai Rotner, kurią pažįstu.

Dėl Jūsų „ketvirta“: jeigu prisipažinsite, kad esat tapati vienai iš mano trijų kandidačių į Emi, duosiu Jums ženklą, kuris galėjau būti aš.

Viso geriausio. Jūsų Leo.

Po 20 minučių

Na gerai, Leo. Bet pirmiausia duokit tą ženklą, o tada aš arba patvirtinsiu, arba pasakysiu, kad suklydot!

Po trijų minučių

Ar Jūs turite brolių ir seserų?

Po minutės

Taip, vyresnę seserį, gyvena Šveicarijoje. O kodėl klausiat? Ar tai buvo tas ženklas?

Po 40 sekundžių

Taip, tai buvo ženklas, Emi.

Po 20 sekundžių

Bet jis nieko nesako!

Po minutės

Aš turiu vyresnį brolį ir jaunesnę seserį.

Po 30 sekundžių

Tai nepaprastai įdomu, Leo. Bet geriau pakalbėkim apie tai kitą kartą. Šiuo metu aš visa galva panirusi į apmąstymus apie galimą vyresnio brolio ir jaunesnės sesers brolį.

Po 50 minučių

Ei, Leo, kur pradingote? Ar taip siekiate sustiprinti kankinamą įtampą?

Po aštuonių minučių

Su seserimi Adrijana dažnai matausi. Mūsų santykiai labai artimi. Mudu viską vienas kitam pasipasakojame. Na štai, mieloji Emi, tai buvo daugiau negu paprastas ženklas. Visa kita gausite sulipdyti pati. O dabar atskleiskite man, ar buvot viena iš trijų mano emių.

Po 40 sekundžių

Leo, labai jau užmaskavot! Prašau užuominos! Tada ir aš Jums pasakysiu.

Po 30 sekundžių

Paklauskite, kaip atrodo mano sesuo.

Po 35 seknudžių

Kaip atrodo Jūsų sesuo?

Po 25 sekundžių

Aukšta blondinė.

Po 30 sekundžių

Aha, puiku. OK, pasiduodu.

Mielas Leo, kalbos psichologe, žmonių stebėtojau: Aš iš tiesų esu viena iš trijų. Bet trys to paties batų dydžio moterys, šiaip ar taip, negali skirtis labiau negu Jūsų aprašytos. Stebiuosi, kad Jums visos vienodai įdomios ir patrauklios. Tokie jau tie vyrai.

Linkiu maloniai praleisti vakarą. Padarysiu Leo pertraukėlę. Turiu skirti laiko kitiems, esmingesniems, dalykams. Atia. Emi.

Po valandos

Dabar Jūs buvote toji pirmapradė Emi, pirmas numeris.

Po penkių valandų

Mano sesuo – manekenė. Labanakt!

Kitą dieną

Tema:!!!!!!!

NE!

Po 45 minučių

Taip.

Po 40 sekundžių

Ta ilgakojė, šviesiaplaukė, vampyriškai angeliška manekenė?

Po 25 sekundžių

Tai mano sesuo!

Po trijų minučių

O Jūs – tas tipas, kuris laikėsi su ja už rankyčių ir atrodė įsimylėjęs.

Po minutės

Tai buvo maskuotė. Ji tuo tarpu stebėjo moteris ir iki smulkiausių detalių nupasakojo man visas tikėtinas Emi.

Po 40 sekundžių

Po paraliais, visai neatsimenu, kaip Jūs atrodėt! Tik trumpam į Jus buvau užmetusi akį.

Po 15 minučių

Šiaip ar taip, vyrų garbę tą popietę kavinėje išgelbėjau. Juk Jūs pirmiausia pasakėte: „Labai įdomus tipas, tikriausiai vienintelis įdomus apskritai, stovėjo susikibęs rankutėmis su tokia ilgakoje, vampyriškai angeliška manekene dešinėje prie baro.“ Šiuos žodžius išsispausdinsiu ir įsirėminsiu!

Po dešimties minučių

Nederėtų taip įsivaizdinti, mielasis. Tiesą sakant, mačiau tik tą gražią šaltą blondinę. Ir pamaniau: tas, kuris su tokia moterimi, turėtų būti įdomus tipas. Apie Jus prisimenu tik tiek: esate gana aukštas, gana lieknas, gana jaunas, gana gerai apsirengęs. Turite dar gana daug plaukų ir gana daug dantų, kiek siekia mano atmintis. Tai, kas Jumyse įspūdingiausia, įskaičiau tariamos mylimosios, Jūsų sesers, veide. Ji žvelgė į Jus taip, kaip žiūrima į tą, kurį nuoširdžiai myli ir kuris tau brangus. Bet gal ji suvaidino, kad atbaidytų Emi Rotner. Beje, tai buvo puikus sumanymas ateiti su seserim. Man patinka ir tai, kad su ja kalbatės apie mane. Apima geras jausmas. Man Jūs atrodot tikrai simpatiškas, Leo! (Ir neapsakomai džiaugiuosi, kad nesate tas kūtvėla ar kas kitas iš Huberio kavinės siaubo kambario.)

Po 30 minučių

O aš neturiu žalio supratimo, kaip atrodote Jūs, mano mieloji. Visą laiką stovėjau nugara į Emi kandidates, kurias atrinko Adrijana ir apsakė moters akimis. Todėl paminėtos ir tos madingos detalės. Savo akimis nė vienos nemačiau.

Po valandos

Dar vienas klausimas, Leo, prieš tai, kai išmintingai, kaip ir pradėjom, baigsim savo žaidimą. Kuri iš tų emių labiausiai patiktų Jūsų seseriai? Arba kuri, jos manymu, esu aš?

Po dešimties minučių

Apie vieną ji pasakė: „Tai galėtų būti ji!“ Apie kitą: „Tai tikriausiai ji!“ Apie trečią: „Šitą tikriausiai įsimylėtum!“

Po 30 sekundžių

KURIĄ ĮSIMYLĖTUMĖT???

Po 40 sekundžių

Miela Emi, to Jums NIEKADA – duodu visą šimtą procentų – neišduosiu. Net nesistenkit išgauti. Linkiu gražaus vakaro. Ačiū už jaudinamą „žaidimą“. Man Jūs labai patinkate, Emi! Jūsų Leo.

Po 25 sekundžių

Tą blondinę didele krūtine, ar ne?

Po 50 sekundžių

Neturėkit jokių vilčių, miela Emi!

Po minutės

Išsisukinėjimas – irgi atsakymas. Vadinasi, blondinę didele krūtine!

Kitą vakarą

Tema: Nekokia diena

Mielas Leo, ar ši diena Jums buvo gera? Man – niekam tikusi. Gero vakaro, labos nakties. Emi.

(Beje, apie kurią Emi galvojate, kai galvojate apie Emi? Tikiuosi, dar galvojate apie Emi!)

Po trijų su puse valandos

Kai galvoju apie Emi, negalvoju nė apie vieną iš trijų sesers apsakytų emių, o tik apie ketvirtą, savąją. Ir dar: taip, žinoma, aš vis dar galvoju apie Emi. Kodėl Jums buvo niekam tikusi diena? Kas bloga nutiko? Labanakt, labas rytas. Jūsų Leo.

Kitą dieną

Tema: Gera diena!

Labas rytas. Matot, Leo, taip prasideda gera diena! Atverčiu el. pašto dėžutę ir mane pasveikina Leo Leikės žinutė. Vakar buvo bloga diena. Negavau nuo Leo Leikės laiško. Nė menkiausios žinutės. Išvis nieko. Nė trupučio Leo. Kas gero gali būt iš tokios dienos?

Leo, kai ką Jums pasakysiu: man regis, turėtume liautis. Darausi priklausoma nuo Jūsų. Negaliu visą dieną laukti laiško iš vyro, kuris, mane sutikęs, atsuka nugarą. Kuris nenori susipažinti, o laukia iš manęs tik laiškų. Naudodamasis mano žodžiais, susikuria vaizduotės moterį. Nes moterys, su kuriomis akis į akį susiduria, regis, nuvaro nuo kojų. Aš taip daugiau negaliu. Tai manęs netenkina. Ar suprantat, Leo?

Po dviejų valandų

Gerai, aš Jus suprantu. Užduosiu keturis klausimus pagal Rotner klausimų schemą.

1. Ar norite susipažinti su manim akis į akį?

2. Kam?

3. Kur tai nuves?

4. Ar Jūsų vyras tai turėtų žinoti?

Po 30 minučių

Dėl 1. Ar noriu su Jumis susipažinti? Žinoma, noriu su Jumis susipažinti akis į akį. Geriau akis į akį negu už akių, ar ne?

Dėl 2. Kam? Tai žinosiu tik susipažinus.

Dėl 3. Kur tai nuves? Ten, kur veda. Jeigu ten nevestų, tai nebūtų ir ko vesti. Tad, šiaip ar taip, nuves ten, kur turi.

Dėl 4. Ar mano vyras tai turėtų žinoti? Tai žinosiu tada, kai žinosiu, kur nuvedė.

Po penkių minučių

Tai Jūs galėtumėte būti neištikima savo vyrui?

Po minutės

Kas taip sakė?

Po 40 sekundžių

Aš taip įskaičiau.

Po 35 sekundžių

Ar ne per daug įskaitot.

Po dviejų minučių

Ko Jums trūksta iš vyro?

Po 15 sekundžių

Nieko. Ničnieko. Kodėl manot, kad man kažko iš jo trūksta?

Po 50 sekundžių

Įskaitau.

Po 30 sekundžių

Ir kurgi Jūs tai įskaitot? (Žinot, ta Jūsų kalbos įskaitymo psichologija po truputį jau knisa.)

Po dešimties minučių

Įskaitau žodžiuose, kuriais leidžiate man suprasti, kad kažko iš manęs norit. Ko, galėsite pasakyti tik su manim susipažinusi. Bet kad norite, tai neginčijama. Kitaip tariant, Jūs kažko ieškot. Pavadinkim tai nuotykiu. Nuotykių ieško tas, kuriam jų trūksta, ar ne?

Po pusantros valandos

Taip, kažko ieškau. Skubiai ieškau dvasininko, kuris paaiškintų, ką reiškia būti neištikimai savo vyrui. Bent jau kaip dvasininkas tai įsivaizduoja. Dvasininkas, kuris pats nežino, ką reiškia būti neištikimam, nes neturi ne tik moters, su kuria galėtų apgauti žmoną, bet ir žmonos, kuriai galėtų būti neištikimas. Jeigu neturėsim galvoje Dievo Motinos. Čia ne „Erškėčių paukščiai“! Neieškau su Jumis „nuotykio“. Paprasčiausiai noriu Jus pamatyti. Noriu artimam el. laiškų bičiuliui pažvelgti į akis. Jeigu, Jūsų manymu, tai vadintina neištikimybe vyrui, tada, prisipažinsiu, esu potencialiai neištikima žmona.

Po 20 minučių

Bet savo vyrui dėl visa pikta tai nutylėtumėt.

Po 15 minučių

Leo, nepakenčiu Jūsų moralizavimo! Moralizuokit save, bet ne mane. Laiminga santuoka nereiškia, kad partneriai kasdien vienas kitam atsiskaito apie kiekvieną sutiktą žmogų. Bernhardui tai būtų mirtinai nuobodu.

Po dviejų minučių

Taigi nepasakotumėt savo Bernhardui apie mūsų susitikimą, kad jam nebūtų mirtinai nuobodu?

Po trijų minučių

Na, ir parašėt! „Savo Bernhardui“! Ką aš galiu padaryti, kad mano vyras turi vardą. Bet tai toli gražu nereiškia, kad jis man priklauso. Kad kasdien 24 valandas laikau jį prisirišusi ir be paliovos glostau mėmliodama „mano Bernhardai“. Leo, man regis, Jūs neturit jokio supratimo apie mano santuoką.

Po penkių minučių

Emi, aš nė žodeliu neužsiminiau apie santuoką. Beje, neatsakėt į paskutinį mano klausimą. Kaip Jūs ten neseniai sakėte? Išsisukinėjimas – irgi atsakymas.

Po dešimties minučių

Mielas Leo, baikim. Į svarbiausią klausimą aš irgi nesulaukiau Jūsų atsakymo. Bet mielai jį pakartosiu: Leo, ar norite su manimi susitikti? Jeigu taip, taip ir padarykim! Jeigu ne, tada pasakykite man, kam tas viskas ir kaip tas viskas toliau turėtų klostytis. Ir apskritai ar turėtų klostytis.

Po 20 minučių

Kodėl negalim susirašinėti, kaip iki šiol?

Po dviejų minučių

Man galvoj netelpa: jis nenori susipažinti! Leo, Jūs Nepataisomasis. O galbūt aš – ta blondinė didele krūtine!!!

Po 30 sekundžių

Ir kas iš to?

Po 20 sekundžių

Galėtumėte į ją spoksoti.

Po 35 sekundžių

Ar Jums tai patiktų?

Po 25 sekundžių

Man ne, bet Jums patiktų! Tai patinka visiems vyrams, ypač tiems, kurie nenori to pripažinti.

Po 50 sekundžių

Tokie dialogai man labiau patinka.

Po 30 sekundžių

Aha, tai vis dėlto – kompleksuotas verbalinės erotikos gerbėjas.

Po trijų minučių

Geras baigiamasis žodis, Emi. Deja, turiu eiti. Linkiu malonaus vakaro.

Po keturių minučių

Šiandien vienas kitam parašėm 28 laiškus, Leo. Ir kas iš to? Ogi nieko. Koks Jūsų moto? Nesusisaistyti. Koks paskutinis Jūsų žodis? Jūs linkite man „malonaus vakaro“. Argi ne tas pats lygis kaip „linksmų šventų Kalėdų ir gerų Naujųjų metų Jums linki Emi Rotner“? Trumpai tariant, po šimto el. laiškų ir profesionaliai suorganizuoto susitikimo, kurio metu, gink Dieve, neturėjome susipažinti, nė per milimetrą nepriartėjome vienas prie kito. Mūsų „nuoširdi (ne)pažintis“ laikosi tik milžiniškomis pastangomis, kurias dėjome ir dedame. Leo. Leo. Leo. Gaila. Gaila. Gaila.

Po minutės

Kai vieną dieną neatsiunčiu laiško, Jūs skundžiatės. Kai per penkias valandas atsiunčiu 14 laiškų, vėl negerai. Man regis, miela Emi, Jums neįtiksi.

Po 20 sekundžių

El. laiškais tikrai neįtiksite!!! Malonaus vakaro, pone Leike.

Po keturių dienų

Ku-kū! Su širdingais linkėjimais Emi.

Kitą dieną

Leo, jeigu čia Jūsų taktika, tai ji niekšiška! Na, ir žinokitės sau. Aš Jums daugiau nerašysiu. Atia.

Po penkių dienų

Bet elektra pas Jus nedingo, ar ne?

Man dėl Jūsų neramu. Parašykit bent „miau“.

Po trijų minučių

Gerai, Emi, dėl manęs galim susitikti. Ar dar norit? Kada? Šiandien? Ryt? Poryt?

Po 15 minučių

Žiū, prapuolenis atsirado! Ir staiga užsidegė noru susitikti. Taip, gal dar ir noriu. Bet pirmiausia paaiškinkit, kodėl pusantros savaitės iš Jūsų nebuvo nė žodelio. Ir deramai paaiškinkit!!

Po dešimties minučių

Mirė mama. Ar gerai paaiškinau?

Po 20 sekundžių

Po galais. Rimtai? Nuo ko?

Po trijų minučių

Kad ir kaip ten būtų, nuo savo nelaimės. Ligoninėje tai vadina piktybiniu naviku. Laimė, viskas vyko gana greitai. Skausmų neprisiėjo ilgai kęsti.

Po minutės

Ar buvote šalia, kai ji mirė?

Po trijų minučių

Beveik. Su seserimi buvome laukiamajame. Gydytojų manymu, tai nebuvo tinkamas laikas ją matyti. Klausiu savęs, kada būtų buvęs tinkamesnis.

Po penkių minučių

Ar Jūsų ryšys buvo stiprus? (Atleiskit, Leo, klausiu kaip visada tokiu atveju.)

Po keturių minučių

Dar prieš savaitę būčiau pasakęs: ne, nepalaikiau su ja ryšio. Šiandien svarstau: kas, jeigu ne „ryšys“ gula akmeniu man ant širdies. Bet nenoriu įkyrėti Jums savo šeimos istorija.

Po šešių minučių

Jūs visai neįkyrite, Leo. Gal norite, kad apie tai pasikalbėtume susitikę? Gal aš kaip tik ta, kurios šioje situacijoje Jums reikia. Tolima nuo Jūsų gyvenimo, bet vis dėlto labai artima. Pamirškim visus formalumus ir susitikim kaip seni geri bičiuliai.

Po dešimties minučių

Taip, Emi, gerai! Susitikim šįvakar. Bet įspėju. Ką tik pasiekiau savo nesąmojingumo viršūnę.

Po trijų minučių

Mielas mielas Leo, šįvakar, deja, niekaip neišeis. Bet ryt vakare! Apie septynias? Kurioje nors kavinėje centre?

Po aštuonių minučių

Rytoj laidotuvės. Bet septintą vakaro turėtų būti jau viskas pasibaigę. Parašysiu Jums iki penktos vakaro. Tada ir sutarsime, kur susitinkam. Gerai?

Po dešimties minučių

Taip ir padarykim, Leo. Taip norėčiau pasakyti ką nors paguodžiamo. Bet gali nuskambėti kaip „linksmų šventų Kalėdų ir gerų Naujųjų metų“. Tad geriau nesakysiu nieko. Jaučiuosi taip arti Jūsų. Įsivaizduoju, kaip jaučiatės Jūs. Net nedrįstu linkėti labos nakties. Mat ši naktis tikrai nebus gera. Bet ryt vakare pasistengsiu Jus palaikyti. Iki greito! Emi. (Nepaisydama slogių aplinkybių, džiaugiuosi, kad su Jumis susitiksiu!)

Po penkių minučių

Ir aš džiaugiuosi! Leo.

Kitą dieną

Tema: Atsisakymas

Miela Emi, dėl susitikimo: deja, šiandien turiu Jums atsakyti. Rytoj paaiškinsiu kodėl. Prašom neužpykti. Ir ačiū, kad esat pasirengusi būti su manimi. Aš tai labai vertinu! Viso geriausio. Leo.

Po dviejų valandų

Nieko baisaus. Emi.

Kitą dieną

Tema: Marlena

Miela Emi, vakarykštį vakarą praleidau su Marlena, buvusia gyvenimo drauge. Ji dalyvavo laidotuvėse. Labai mėgo mano mamą, ir mama ją. Man buvo svarbu su ja pasikalbėti. Ji kaip raktas gali atrakinti mano užsisklendusios šeimos vartus. Ji buvo užmezgusi su mano mama ryšį, kurio man visą laiką taip trūko. Marlena vakar buvo labai prislėgta. Man teko ją guosti. Džiaugiausi tokiu vaidmeniu. Negaliu pakęsti, kai mane kai kas nors užjaučia. Geriau jau užjaučiu aš. (Kartais guodžiu ir save, bet apie tai verčiau patylėsiu.) Tikiuosi, neužpykot. Pamaniau: Leo, kam painioti į tuos reikalus moterį, kuri neturi nieko bendra su tavo praeitimi? Be to, nenorėjau, kad pamatytumėt mane tokį, koks dabar esu. Norėčiau, kad išvystumėte mane geresnės nuotaikos. Tikiuosi, suprantat, Emi. Dėkoju dar kartą, kad būtumėt skyrusi man laiko. Tai svarus pasitikėjimo įrodymas. Visa ko geriausio. Leo.

Po trijų valandų

Viskas gerai. Viso geriausio. Emi.

Po penkių minučių

Ne, visai negerai, kai šitaip rašote „viskas gerai“! Taigi, kas yra, Emi? Ar atsisakydamas susitikti užgavau Jūsų savigarbą? Ar Jums atrodo, kad Jus išnaudoju (tiksliau, nepasinaudoju Jūsų pasiūlymu)?

Po pustrečios valandos

Ne ne, Leo. Aš tiesiog labai užsiėmusi, todėl taip trumpai atsakiau.

Po aštuonių minučių

Netikiu. Pažįstu Jus, Emi. Tam tikra prasme Jus pažįstu. Keista, bet ima graužti sąžinė vien pagalvojus, kad galėjote įsižeisti. Nors pati gerai žinote, kad tam nėra priežasties.

Po keturių minučių

Nekalbėkite užuolankom, mielas Leo. Ar Jums pasisekė ją paguosti? Gal atnaujinote santykius su Marlena?

Po aštuonių minučių

Ak, štai kur šaknys slypi! Leo Leikė išdrįso po motinos laidotuvių susitikti su buvusia drauge. Emi Rotner, kuri be skrupulų gali išvadinti poną Leikę moralės teologu, užuodžia moralinį nuopuolį. Tad imsiu ir pridursiu, miela Emi. Prisipažinsiu Jums, kad praėjus šešioms valandoms po motinos laidotuvių tik per plauką nepermiegojau su buvusia drauge. Tikiuosi, atsakančiai Jus nustebinau! Gero vakaro.

Po trijų minučių

Paaiškinkite man, kaip su kuo nors galima „tik per plauką“ nepermiegoti. O pirmiausia, kodėl to „per plauką“ nepadarėte. Esu tikra, taip sugeba tik vyrai. Tikriausiai įsivaizdavote, kad pusiausvyrą praradusią buvusią draugę galėsite paguosti lovoj. Bet ji tai įžvelgė ir paskutinę akimirką sušnabždėjo Jums į ausį: „Leo, nereikia, tai dabar mums neišeitų į gera. Tai sugriautų pasitikėjimą, kuris šį vakarą tarp mudviejų vėl užsimezgė.“ O Jūs pamanėte: „Gaila gaila, tik per plauką.“

Po penkiolikos minučių

Žinot ką, Emi, mane tiesiog pribloškia, kaip įsitikinusi ir atkakliai Jūs traukiat iš manęs pasiaiškinimus dėl asmeninių reikalų, kurie nutolę nuo Jūsų per šviesmečius. Ir kaip taikliai pačiu netinkamiausiu metu išdėstote banalybes, kuriomis stengiatės kitą sumenkinti iki to, kas Jums, regis, pirmiausia šauna į galvą: seksas, seksas, seksas. Imu laužyti galvą, kokių tam esama priežasčių.

Po aštuonių minučių

Mielas Leo, atsižvelgdama į Jūsų gedulą, vis dėlto paklausiu: kas gyrėsi, kad su kažkuo tik per plauką nepermiegojo? Jūs ar aš? Leo, man labai gaila, bet tokios scenos, kai per plauką nepermiegama su kuo nors, vaizdžiai iškyla man prieš akis. Anksčiau pati tai pernelyg dažnai patirdavau ir turiu pernelyg daug draugių, kurios vis dar tai patiria ir dėl to kenčia. Jeigu Jums su Marlena buvo visai kitaip, tada labai atsiprašau. Beje, toks jautrus vyras kaip Jūs turėtų suprasti, kad tokia jautri moteris kaip aš turi pasijusti atstumta, kai paskutinę minutę atsisakoma su ja susitikti, motyvuojant tuo, jog būtina susitikti su buvusia drauge. Leo, aš jaučiuosi šiurkščiai Jūsų atstumta. Aš nesu šiaip kažkas, net ir Jums. Su didele pagarba Emi.

Kitą dieną

Tema: Emi

Ne, Emi, Jūs nesate šiaip kažkas. Jeigu jau egzistuoja kas nors, kas nėra šiaip kažkas, tai tikrai Jūs. Juo labiau man. Jūs man lyg antrasis vidinis balsas. Mano monologą Jūs pavertėte dialogu. Jūs praturtinate vidinį mano gyvenimą: klausiate, primygtinai reikalaujate, parodijuojate, ginčijatės su manimi. Aš labai dėkingas už Jūsų sąmojį, už Jūsų žavesį, už Jūsų gyvumą, net už Jūsų banalybes.

Bet, Emi, nenorėkite tapti mano sąžine! Pratęsiant vieną mėgstamiausių Jūsų temų, Jums turėtų visai nerūpėti, kada, su kuo, ar dažnai ir kokiu būdu aš užsiimu seksu. Juk ir aš neklausinėju, kaip klostosi Jūsų su Bernhardu reikalai lovoje. Atvirai tariant, manęs tai visai nedomina. Tai nereiškia, kad man niekada nekyla erotinių minčių, kai galvoju apie Jus. Bet aš jas rūpestingai slepiu, nenoriu Jūsų apsunkinti. Jos lieka mano galvoj, ten, kur joms ir vieta. Neturėtume brautis į vienas kito asmeninę erdvę. Iš to jokios naudos.

Emi, man labai padėjo tie keli lyg ir nereikšmingi žodžiai apie mamos mirtį. Lyg būtų prabilęs antrasis vidinis balsas, kuris užduoda man paties neužduotus klausimus, atsako į neatsakytus ir nuolat pralaužia mano vienatvės kiautą. Man išsyk kilo noras pajusti Jus arčiau. Pajusti Jus visai šalia. Jeigu būtumėte turėjusi laiko dar tą pat vakarą, taip ir būtų nutikę. Šiandien viskas tarp mudviejų būtų kitaip. Nebūtų jokių paslapčių, o visos mįslės įspėtos. Vos pasisveikintume, užkraučiau Jums tokią naštą su visu savo šeimos balastu, kad abu parkluptume. Neliktų jokio žavesio, jokių iliuzijų. Kalbėtume, kalbėtume, kalbėtume, kol išsikalbėtume. O tada? Ateitų prablaivėjimas, kas gi daugiau. Kaip surengti susitikimą akis į akį, jeigu to nesi daręs? Ką vienas kitame įžvelgtume? Kaip rašytume vienas kitam? Ką rašytume? Ar vis dar rašytume?

Emi, aš paprasčiausiai bijau prarasti savo antrąjį balsą, Emi balsą. Noriu jį išsaugoti. Noriu jį tausoti. Aš be jo negalėsiu. Jūsų Leo.

Po trijų valandų

Tęsiu vieną iš savo mėgstamiausių temų: man labai gaila, bet man visai vis tiek, kada, su kuo, ar dažnai ir kokiu būdu jūs užsiimate seksu! Vis dėlto, jeigu kažkas mane pasirinko savo „antruoju balsu“, tai turiu ir balsavimo teisę, jeigu jau apie tai prakalbome, sprendžiant, ar dera tam kažkam ir kuriuo metu, su kuo, kaip dažnai, kokiu būdu užsiimti seksu. (Tiesa, reikia pripažinti, kad skyriaus „kokiu būdu“ iki šiol išsamiai nenagrinėjau, mielas Leo. Bet dar galėsiu.) Na štai, dabar palieku Jus su savo solo balsu. Tęsinio laukite rytoj. Bučiukas. Emi.

Po pusantros valandos

Ar galiu ir aš bent kartą pabūti ciniškas, gerbiamoji Emi? Tarkim, aš būčiau tas „baisuoklis kūtvėla“ iš Huberio kavinės. Ar tada Jums nebūtų vis tiek, kada, su kuo, kaip dažnai ir kokiu būdu užsiimu seksu? Kitaip tariant, galbūt Jums tik todėl ne vis tiek, kada... ir taip toliau, kad rašydama el. laiškus vaikotės vyro idealo, apie kurį galvojant Jums – nepaisant šeiminės meilės ir laimės su Bernhardu – paprasčiausiai negali būti vis tiek, kada ir su kuo... ir taip toliau? Tai patvirtintų mano teoriją, kad mes abu esam vienas kitam vaizduotės balsas. Ar tai nėra puiku? Ar neverta viską taip ir palikti?

Kitą dieną

Tema: Pirmas atsakymas

Mielas Leo, ar žinot, ko aš iš tikrųjų negaliu pakęsti? To, kaip Jūs formuluojate, kalbėdamas apie mano vyrą: „nepaisant šeiminės meilės ir laimės su Bernhardu“. Ką, po galais, tai turėtų reikšti? „Šeiminė meilė ir laimė“ – tai tas pats, lyg sakytumėte (ir tyčia!) „santuokinių priedermių atlikimas partneriškai sangulaujant“. Arba „civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojo palaimintas reguliarus lytinių santykių atlikimas apsikeičiant kūno skysčiais“. Mielasis Leo, Jūs tyčiojatės iš mano santuokos! Šiuo klausimu esu labai jautri. Liaukitės taip daręs!

Po 45 minučių

Emi, Jūs tik ir kalbat apie seksą. Tai jau darosi patologiška!

Po valandos

Aš dar kaip reikiant net nepradėjau kalbėti apie seksą, mielas drauge. Vakar tuo klausimu smarkokai perlenkėt. Pavyzdžiui, apie „erotines mintis“. Jums prireikė net trijų neiginių, kol parašėt, jog taip nėra, kad niekuomet nebūtumėte jų apie mane turėjęs. Taip daro tik Leo! Kitas pasakytų: „Emi, kartais mano mintys apie Jus būna erotinės!“ Leo Leikė rašo: „Tai nereiškia, kad man niekada nekyla erotinių minčių, kai galvoju apie Jus.“ O paskui dar stebitės, kad negaliu nuo tos temos atsiplėšti? Patologiška ne aš, tai Jūsų verbalinė išraiška apie erotiką originali, mielas Leo! Ir ką gerasis Leo daro su trigubai paneigtomis erotinėmis mintimis? Citata: „Aš rūpestingai jas slepiu, nes nenoriu Jūsų apsunkinti.“ Nenorite manęs apsunkinti? Čia Emi kyla klausimas, kokios mintys sukasi Leo galvoje, kad nenori jos apsunkinti. Galite man kuo ramiausiai jas atskleisti.

Po 20 minučių

Ak taip, dar šis tas, meistre Leo. Vakar rašėte: „Neturėtume brautis į vienas kito asmeninę erdvę.“ Pasakysiu Jums štai ką: tai, ką mudu darom, apie ką mudu kalbamės, ir yra asmeninė erdvė, asmeninė erdvė ir dar kartą asmeninė erdvė. Niekas kitas. Ir nuo pat pirmo laiško iki pat šios dienos mes vis labiau į ją braunamės. Mes nieko nerašome apie savo darbą, nesipasakojame interesų, net neįvardijame savo pomėgių. Kalbamės taip, lyg nebūtų kultūros, nutylėdami politiką, apsieidami be oro temos. Vienintelis dalykas, kurį darom ir darydami pamirštam visa kita, yra tai, kad braunamės į asmeninę erdvę. Jūs – į mano, aš – į Jūsų. Labiau įsibrauti į asmeninę erdvę neįmanoma. Dar daugiau, turėtumėt pripažinti, kad toje privačioje erdvėje bendraujate su manimi intymiai, ir tai darote išskirtinai kita prasme, negu derėtų pagal tariamą mėgstamiausią mano temą. Net, sakyčiau, daug intymiau. Gražaus vakaro. Emi.

Po pusantros valandos

Miela Emi, ar žinote, ko AŠ negaliu pakęsti Jūsų laiškuose? Kai Jūs kreipiatės „pone Leo“, „meistre Leo“, „profesoriau Leo“, „pone kalbos psichologe“, „pone moralės teologe“. Būkit tokia maloni, vadinkite mane tiesiog Leo. Savo sarkastiškas mintis ir taip įstengiate gerai, aštriai ir taikliai išreikšti. Dėkoju už supratingumą! Leo.

Po dešimties minučių

Feeeee! Šiandien man Jūs nepatinkat!

Po minutės

Aš pats sau – irgi.

Po 30 sekundžių

Pripažinsiu, tai malonu iš Jūsų pusės!

Po 20 sekundžių

Ačiū.

Po 15 sekundžių

Nėra už ką.

Po pusantros valandos

Ar jau miegat?

Po trijų minučių

Retai užmiegu anksčiau už Jus. Labanakt!

Po 30 sekundžių

Labanakt.

Po 40 sekundžių

Ar daug galvojate apie mamą? Taip norėčiau palengvinti Jūsų naštą.

Po 30 sekundžių

Jūs ką tik tai padarėte, mieloji Emi. Labanakt.