---

10

Džeko kūnas įsitempė nuo minties apie švelnias Melori rankas ant savo pulsuojančios varpos.

– Žinau, kad buvai patenkinta.

– Tipiškas vyras, – nusijuokė Sinkler. – Nagi, duok man aliejų. Negalime leisti, kad tavo kūnas liktų neapsaugotas nuo saulės.

Latamui patiko mintis, tad padavė buteliuką.

– Būk atsargi, slidus.

– Na, manau, kaip nors susitvarkysiu.

Jos pirštai specialiai prisilietė prie vyro rankos, kai Džekas perdavė aliejų. Suimdama buteliuką už kakliuko, mergina norėjo parodyti, kad žino, ką daryti su slidžiu daiktu. Tada pamojo pirštu. Latamas nurijo dejonę.

– Esi tikra, kad nori tęsti šioje lovoje?

Melori tik gūžtelėjo.

– Aš čia nemiegu. Tik įgyvendinu svajones. Nesispyriok, Džekai, – Sinkler atsirėmė į pagalves, plačiai praskėtė kojas ir paplekšnojo į tarpą tarp jų. Skarelė viską uždengė, bet vaizduotė ir prisiminimai buvo gyvi. Kolega nesunkiai prisiminė, kaip slystelėjo į ertmę tarp šlaunų, ir pajuto drėgną šilumą aplink ranką, o vėliau išgirdo pasitenkinimo šūksnius.

– Atsipalaiduok, – teisininkė slidžiomis rankomis suėmė jam už pečių. – Tenoriu tave apsaugoti nuo tų spindulių, kuriuos pats anksčiau minėjai.

O kas apsaugos nuo Melori vilionių? Džekas užsimerkė ir leido jai darbuotis. Su nugara ir pečiais sekėsi puikiai. Vyras mėgavosi švelniais prisilietimais ir jau buvo bepradedąs atsipalaiduoti, kaip Sinkler prašė… kai moters pirštai atsidūrė jam ant pilvo, o delnai ėmė kilti šonkauliais iki pat spenelių. Kolega liovėsi kvėpuoti.

– Kur dingo atsipalaidavimas? – sušnabždėjo viliotoja į ausį tik kurstydama susijaudinimą.

– Turbūt juokauji. Nori, kad atsipalaiduočiau, kai graži mergina laiko mane apsikabinusi?

Advokatės rankos sustingo, bet tvirčiau jį suspaudė.

– Manai, kad esu graži?

Jaudulys jos balse suvirpino kažin ką visai šalia teisininko širdies.

– Kaip gali nežinoti?

Melori nusijuokė, o Latamas pajuto, jog dabar atsisukęs pamatytų daugiau jausmų, nei galėtų ištverti. Jau žinojo, kad įklimpo su bendradarbe, bet, pamatęs jos akyse pažeidžiamumą ir jausmingumą, panirtų per giliai.

– Juk pats restorane sakei, kad iš pirmo žvilgsnio nepasirodžiau esanti tokia mergina, kuri galėtų tau patikti.

Pašnekovas net susigūžė.

– Ne tai turėjau omeny.

– Aš neįsižeidžiau. Sureagavai į mane taip, kaip tikėjausi, kad žmonės turi į mane reaguoti. Juk aš – Melori, mūsų firmos ledo karalienė. Atsikėlusi ryte susisuku plaukus į kuodą. Tada nusiprausiu veidą šaltu vandeniu, pasitepu drėkinamuoju kremu ir išeinu, apsirengusi konservatyvų kostiumėlį ir apsiavusi patogius batus.

– Dabar jau žinau, kodėl taip darai. Tik nesuprantu, kam tęsti? Esi protinga mergina. Kam apsimetinėti, jeigu neturi niekam nieko įrodinėti? Ir nesakyk, kad tokia esi iš tiesų, gerai? Turint omeny tai, ką veikiame, gali atsakyti bent į šį klausimą.

Jis greičiau pajuto nei pamatė, kaip bendradarbė nejaukiai pasimuistė.

– Turiu tam savų priežasčių.

– Nemanau, kad tinkamų.

Melori ėmė trauktis.

– Nepabėk.

Mergina trumpam apmirė, o tada atsipalaidavo už jo. Džekas atsirėmė, kad jųdviejų kūnai susiliestų. Latamas norėjo ją jausti. Be to, žinojo, jog toks ryšys padės sulaukti atviro atsakymo. Sinkler tebetylėjo, todėl vyras pamėgino spėti.

– Ilgai slėpusi savo tikrąją „aš“, pati nebežinai, kas esanti?

Pašnekovas pajuto linktelėjimą.

– Galbūt.

Kolegės plaukai sukrito į priekį ir kuteno jam pečius. Švelnus pojūtis privertė suvirpėti nuo atbundančios aistros. Džekas pajuto, kad jai reikia nurimti, o gal ir ko nors daugiau.

– Iš dalies mėgaujuosi tuo, ką darau. Nemanyk, kad visas mano gyvenimas – tik pasiaukojimas. Nesu pasiruošusi atsisakyti liūdnosios savo pusės, todėl geriau nereikia manęs gailėtis.

Bendradarbis nusijuokė.

– Jaučiu tau įvairių jausmų. Gailestis tikrai nėra vienas jų.

Melori prigludo prie jo, o krūtys tvirtai įsirėmė į nugarą.

– Nesukčiauk, – perspėjo Džekas. – Tėvai nukreipė tave tokia linkme. Koks motinos vaidmuo čia?

Vyras suėmė jos riešą. Tai buvo vienintelis būdas parodyti palaikymą.

– Mama myli mano tėvą. Jo nusivylimas tampa jos nusivylimu. Ar turime apie tai kalbėti, kai yra daugybė dalykų, kuriais galėtume užsiimti? – mergina provokuodama nagu perbraukė pašnekovui per nugarą.

– Kalbiesi su tikru nebendravimo su tėvais meistru.

Kolegei prisipažinus Džekas jautėsi turįs papasakoti tiesą. Be to, pernelyg gerai suprato, ką reiškia, kai skausminga vaikystė daro įtaką dabarčiai. Na, bent vienas Latamo tėvų didžiavosi sūnaus pasiekimais. Sinkler gimdytojai neįvertino savo vaiko, todėl dabar Melori – mergina, nežinanti, ko verta.

– Tu graži.

Vyras galėjo bent jau pasakyti tiesą už visas jos pastangas įgyvendinti svajones. Advokatė netikėdama atsiduso.

– Džekai, aš žiūriu į veidrodį.

Vėl prieštaravimai ir tas pats klausimas – kuri Melori yra tikroji.

– Nejudėk, – teisininkas nuleido kojas nuo lovos ir nuskubėjo į kambario kampą, kur stovėjo didelis veidrodis dailiais metalo rėmais. Tada pristūmė jį prie pat lovos. Bendradarbė baugiai stebėjo.

– Kam to reikia?

– Kol vėl imsimės paplūdimio temos, turime kai ką išsiaiškinti, – pastatęs veidrodį Latamas įsitaisė moteriai už nugaros, suėmė už pečių ir pasuko taip, kad ši negalėtų išsisukti ir žiūrėtų tiesiai į veidrodį. – Pažvelk ir įsidėmėk, ką pamatysi. Kai kitą kartą suabejosi, noriu, kad pažiūrėtum į veidrodį ir pamatytum save mano akimis.

Sinkler pažvelgė į didžiulį veidrodį ir vyptelėjo. Neturėjo galimybės rinktis, ar žiūrėti, ar ne.

– Aš matau patenkintą moterį.

Melori sutiko. Žiūrėdama į rausvą veidą, matė orgazmo paliktą pėdsaką. Skruostai rožiniai, akys žvilgančios ir spinduliuoja susijaudinimą. Vyras priėjo prie veidrodžio ir pasuko šį taip, kad galėtų apkabinti viršų.

– Dar matau gražią moterį ne tik išore, be ir vidumi.

Jos lūpose pasirodė nedrąsi, bet dėkinga šypsena.

– Advokate, o jūs tikrai mokate naudotis žodžiais.

Latamas papurtė galvą.

– Tiesa yra tiesa. Dar niekas dėl manęs taip nesistengė. Tu tai padarei du kartus.

– Tu pažadinai tą kitą moterį, todėl tavo gyvenime taip pat privalo egzistuoti kas nors, dėl ko būtum pasiruošęs verstis per galvą.

Teisininkė iš tiesų netroško išgirsti visų smulkmenų, bet norėdama pažinti bendradarbį turi žinoti ir apie vyro asmeninį gyvenimą.

– Tokių nėra.

Iš rimto tono pašnekovė suprato, kad kartu praleistas laikas jam reiškė daugiau nei vienos nakties nuotykis, – Sinkler patiko.

– Jei galėčiau padaryti, kad nusišypsotum, man pakaktų.

– Būtent apie tai kalbėjau. Tavo gražus ir vidus, ir išorė. Pirmąją dalį ką tik įrodei, o patvirtinimas antrajai yra tavo neapsakomo grožio akys ir saldžios lūpos.

Melori nuleido galvą negalėdama nuslėpti virpulio, pasitenkinimo ir dėkingumo, kurie neturėjo nieko bendra su seksualumu ar egoistiškumu.

– Dėkoju, – paprastai teatsakė.

– Man malonu. Tikiuosi, kad ne tik man.

Jis įžūliai kilstelėjo galvą ir teisininkė neabejojo, kad judesys skirtas jai paerzinti. Mergina pakėlė virpančią ranką prie burnos, o kolegos akys sekė kiekvieną jos judesį. Šis vyras mokėjo gerai bučiuotis. Be to, žinojo, kaip atitraukti nuo parengto plano. Nors labai ruošėsi, bet ji patyrė malonumą ir įklimpo su Džeku Latamu – rūpestingu žmogumi, su kuriuo negalėjo būti jokios ateities. Staiga suvokusi, kokių padarinių turės ši naktis, Melori persibraukė veidą rankomis. Daugiau niekada negalės žvelgti į paplūdimį ir negalvoti apie kolegą. Užuodusi kokosų kvapą, prisimins, kokį saldų pasitenkinimą suteikė bendradarbio rankos. Net žiūrėdama į veidrodį, galvos, kaip teisininkas stengėsi ištaisyti gimdytojų klaidas, liepdamas žvelgti į save jo akimis. Vyras stengėsi dėl Sinkler iš visų jėgų ir ji privalo atsidėkoti. Be to, turi susigrąžinti situacijos, savo pačios ir kunkuliuojančių jausmų kontrolę.

– Nejaugi manei, kad paleisiu tave, pusiau išteptą aliejumi? – mergina paėmė buteliuką ir pamojavo ore. – Beveik metas nerti į vandenį.

Ji mostelėjo į stiklo duris, už kurių viliojo laukas. Saulė pasislėpė už horizonto ir lauke sutemo. Melori jau žinojo, kad netrukus paplūdimys bus tuščias. Tada juodu galės mėgautis pasivaikščiojimu mėnesienoje netrukdomi. Arba išmėginti maudynes nuogi.

Džekas kilstelėjo antakį.

– Kaip galėčiau atimti iš tavęs malonumą?

Advokatė dramatiškai užvertė akis ir garsiai atsiduso.

– Ateik čia ir sužinok viską apie tą veidrodį, kuris tau labai patiko.

Latamas stryktelėjo ant lovos, apsivertė ant nugaros ir ištiesė rankas.

– Aš visas tavo, brangioji.

Mergina labai norėtų, kad taip būtų, bet Melori skubiai atsikratė tokių minčių.

– Ant pilvo ir gulkis čia, – kolegė paplojo ties lovos kraštu, o vyras paklusniai išsitiesė priešais.

Džekas buvo įdegęs, raumeningas ir pažadino jos moteriškąją pusę, kurią Sinkler daugybę metų slėpė. Ji apžergė vyrą ir atsisėdo ant nugaros apačios. Tada ėmėsi Latamo liemens. Karštas kūnas audrino teisininką. Šis dusliai suvaitojo.

– Ar tai ir vadinama rafinuotu kankinimo būdu?

– Manau, kad taip, – nusijuokusi Melori tvirčiau suspaudė jį kojomis.

Ketino paerzinti pašnekovą, bet galiausiai viskas atsisuko prieš ją pačią – buvo kankinamai sunku justi kūną krečiantį geismą. Kiekvienas kartas su Džeku darėsi vis intymesnis ir emocingesnis. Sinkler ėmė svarstyti, ar kontrolė, kurios ilgėjosi, dar kada grįš, ar jos neteko visiems laikams kartu su ledo karalienės įvaizdžiu. Gal tai vienatvės pabaiga. Mergina kuriam laikui nustūmė tikrovę į šalį. Sukaupusi visą drąsą, uždėjo rankas Latamui ant pečių ir pradėjo jausmingai judinti klubus. Džekas pirštais sugniaužė paklodę. Jausdamas ant savęs sėdinčią Melori, vyras buvo susijaudinęs beveik iki skausmo. Jos nuogas, drėgnas, deginantis moteriškumas prisispaudė prie teisininko nugaros ir kurstė aistrą. Latamo varpa buvo įsispaudusi į čiužinį, o jo krūtinėje dusliai dunksėjo širdis.

Vyras geidė parsiversti merginą ant nugaros, pakelti skarą-sijoną ir paskęsti kaitriose Sinkler kūno gelmėse. Bėda, kad kolegos emocijos buvo tokios įaudrintos, jog išlaisvindamas seksualinę energiją kartu išleistų ir jausmus.

Tą akimirką, kai pats užrišo Melori maudymosi kostiumėlio viršų, jo viduje kažkas apsivertė – bendradarbis pamatė dėkingumą ir geismą advokatės žvilgsnyje ir nuo tada nežinojo, kaip suvaldyti emocijas. Jis nebebuvo terminatorius. Nebuvo vyras, kuriam gyvenime iš moterų nieko nereikia ir kuris nieko joms nejaučia.

Ieškodamas, kaip atsiriboti nuo viską užgožiančių jausmų audros, kurią sukėlė Melori, Džekas žvilgtelėjo į veidrodį. Teisininkas galėjo ne tik jausti, kaip Sinkler stipriai suspaudžia jį šlaunimis ir švelniai judina klubus, bet ir matyti.

Moters kūnas, išteptas kokosų aliejumi, blizgėjo. Latamo žvilgsnis pakilo. Tamsūs kolegės plaukai nuklojo pečius, o viena sruoga prilipo prie skruosto, kaklas išsirietė, bet žvilgsnis buvo aiškus ir skaidrus, kai ši stebėjo juodu veidrodyje. Matyti, kaip jos veide atsispindi pasitenkinimas, Džekui buvo nepaprastai malonu ir tai pažadino kertinius vyro instinktus. Kai jų žvilgsniai susitiko veidrodžio atspindy, advokatas buvo žuvęs. Ji pasiėmė aliejaus buteliuką, o vyras suprato, kad neištvers dar vienos masažo sesijos neapsikvailinęs.

– Gal eime išsimaudyti? – balsas net pačiam pasirodė šiurkštus.

– Gera mintis.

Sinkler nuleido kojas ir atrodė be galo patenkinta pasitaikiusia galimybe pasprukti.

Džekas nubudo dejuodamas. Pasirąžė, nusižiovavo ir atsisėdo.

Net ryto saulė, šviečianti restorane, nepadėjo atsikelti. Vakar vėl palydėjo Melori iki kambario durų kitame koridoriaus gale, kai juodu pasivaikščiojo paplūdimiu. Vyras vos įstengė valdytis ir troško būti su ja, kaip su jokia kita moterimi. Žinoma, galėjo atsisakyti kontrolės ir atsiduoti jausmams, kuriuos Sinkler jam sužadino. Koks vyras nepamėgintų pasismaginti su moterimi, kuri šiam velnioniškai patinka ir pati neprieštarauja? Vyras, norintis tęsti žaidimą. Deja, šis paaiškinimas Džekui neatrodė labai įtikinamas. Buvo ir kitas – vienintelė priežastis, kodėl atstūmė kolegę, – baimė. Baimė įklimpti per giliai. To Latamas niekada anksčiau nebijojo. Su Melori išsigando. Tik ne tiek, kad paliktų advokatę ramybėje.

– Mums reikia liautis taip susitikinėti, – jis vos nepašoko iš vietos, kai išgirdo teisininkės šnabždesį sau prie ausies. Vėl jį pričiupo nepasiruošusį. Vyras dirstelėjo per petį stebėdamas, kaip kolegė apeina staliuką ir atsisėda įprastoje vietoje priešais.

– Negalėjau miegoti, todėl išėjau pasivaikščioti paplūdimiu.

Pašnekovas nužvelgė jos pagal užsakymą siūtas atraitotas kelnes ir šviesiai violetinės spalvos standžią medvilninę palaidinę.

– Taip apsirengusi?

Mergina papurtė galvą ir nusijuokė.

– Nepradėk.

– Nedrįsčiau, – jis palinko artyn. – Ar tau kas nors sakė, kad atrodai seksualiausiai tada, kai net nesistengi?

Kuo dažniau Džekas matė Melori apsirengusią konservatyviai, tuo labiau vertino merginos prieštaringumą. Latamas jau nelabai norėjo, kad kolegė pakeistų įprastą drabužių stilių, mat žinojo, kad atėjus vakarui bus vienintelis vyras, nuimsiantis jos dienos kaukę.

– Neerzink manęs dienos šviesoje, – teisininkės žodžiai buvo priekaištingi, o balsas švelnus. Nespėjęs atsakyti, bendradarbis pajuto karštą, trumpą prisilietimą po stalu. – Atsiprašau.

– Nieko tokio.

Džekas nusuko kojas į kitą pusę. Jeigu Sinkler ketina elgtis tinkamai, jam nereikia atsitiktinių prisilietimų, nuo kurių akimirksniu susijaudintų.

– Prašau tavęs neaptarinėti mano išvaizdos.

Jis linktelėjo.

– Dėkoju, kad esi toks malonus.

Melori nutilo, sučiaupė lūpas ir dabar Džekui labai priminė jo močiutę. Tada advokatė pasipūtė kavą ir gurkštelėjo. Vyras paėmė stiklinę vandens ir ištuštino pusę. Netikėtai vėl pajuto šilumos pliūpsnį sau prie kojų. Praėjo kelios akimirkos, kol suprato, kad prisilietimas neatsitiktinis. Sinkler sąmoningai glostė jo koją savo pėda. Vyras pakėlė akis ir pamatė, kaip mergina atidžiai studijuoja valgiaraštį, bet ją išdavė šypsena, kurios nepavyko suvaldyti. Vieną koją kolegė užkėlė ant jo, praskėtė Latamo kojas, o tada padėjo savąją jam tarp šlaunų. Teisininkės batas buvo pavojingai arti taikinio, tad Džekas galėjo pamiršti bet kokią situacijos kontrolę.

– Melori, – jo balse nuskambėjo įspėjimas.

– Hmm? – ši pakėlė akis nuo valgiaraščio. Žvilgsnis buvo tyras ir nekaltas.

– Ką ten kalbėjai apie išvaizdą? – bendradarbis norėjo priminti, kad dabar diena. Matyt, ją jaudino tik tai, kas matoma, o tai, kas vyko po stalu, buvo nepastebima kitiems, todėl ir pasirodė žaismingoji moters pusė.

Melori gūžtelėjo.

– Džekai, apsidairyk. Į mane niekas nekreipia net mažiausio dėmesio. Aš pasiekiau vieną savo tikslą, – netikėta šypsena nušvietė Sinkler veidą. – Dabar ketinu pasiekti dar vieną.

Moters koja pradėjo provokuojamai judėti jaudindama ir audrindama jį. Latamas negalėjo net prabilti, kad neapsikvailintų iš gerklės besiveržiančia dejone. Negalėjo ir pajudėti. Tad sėdėjo ir mintyse skaičiavo stengdamasis sutelkti dėmesį į ką nors kita nei viliojantys, kankinantys kolegės kojos judesiai.

– Atsimeni, kaip neleidai man išvaduoti tavęs nuo įtampos vakar vakare? – sumurkė pašnekovas.

Teisininkas tikrai prisimena. Ta pati įtampa vėl jį sukaustė. Advokatas buvo pasiruošęs sprogti, o ši koketė žinojo.

– Labas rytas, – sududeno Polas Ledermanas tylioje salėje. – Neprieštarausite, jeigu prisijungsiu?

Džekas nebūtų įstengęs atsakyti, netgi jei nuo to priklausytų paties gyvybė.

– Prašom, – už jį atsakė Melori, bet nepatraukė kojos nuo kolegos tarpukojo. Latamas pasimuistė ir pamėgino nekreipti dėmesio į padidėjusį spaudimą paslėpsniuose bei neslopstančią ugnį viduje. Advokatas atsikrenkštė.

– Tikiuosi, kelionė buvo sėkminga.

– Kuo geriausia, – Ledermanas atsisėdo prie Sinkler, priešais Džeką.

Na, bent jau neteks nerimauti, kad moters koja gali pataikyti ne ten. Vis dėlto jam reikia įkvėpti oro, kitaip sprogs kaip granata.

– Ketinu pirkti dar vieną kurortą Nantaketo saloje, – ėmė pasakoti šeimininkas.

Džekas pagalvojo, kad reikės pasikalbėti su bendrasavininkiais ir nekilnojamojo turto partneriais, ar šie žino apie galimą sandorį. Latamas prisimerkė ir pažvelgė į kolegę žadėdamas jai atpildą. Ši nusuko akis.

– Girdėjau, kad Nantaketo sala graži, – mergina išsitiesė kėdėje.

– Nuostabi, – pritarė Polas.

– Jeigu jau kalbame apie nuostabius dalykus, buvau sporto salėje. Ji puikiai įrengta.

Džekas nusprendė kol kas neminėti Evos. Vyresnis vyras linktelėjo.

– Čia atvykstantys žmonės nori pabėgti nuo streso. Atsiveždami telefonus, kompiuterius, pasiima ir įtampą. Mažiausiai, ką galime pasiūlyti, – puikią sporto salę ir mediko pagalbą prireikus.

Melori žaidė su šaukšteliu, paskui padėjo įrankį ant lėkštutės. Tada pakėlė akis į klientą.

– Kalbant apie daktarus, pone Ledermanai, leiskite paklausti, kaip jaučiatės?

Vyriškis giliai įkvėpė iš netikėtumo.

– Puikiai. Kodėl klausiate?

Polo balse pasigirdo nerimas ir pasiruošimas gintis.

„Elkis atsargiai“, – pamanė Džekas. Teisininkas nustebino pats save nepuldamas švelninti Melori ir kliento pokalbio. Tai buvo akivaizdus pasitikėjimo ženklas. Kuo jis pasitikėjo: Sinkler ar advokatės gebėjimais? Latamas būtų tikras kvailys, jeigu nejustų skirtumo tarp šių dalykų, net negalėdamas atsakyti į patį klausimą.

Kalbėdama kolegė išsitiesė ir kiek atitraukė koją, bet Džekas buvo greitesnis ir sučiupo ją už kulkšnies. Dabar mergina priklausė nuo jo malonės. Bendradarbė nustebino jį nusiimdama akinius ir pasidėdama smakrą ant delnų. Visas moters dėmesys buvo sutelktas į Polą.

– Tik nemanykite, kad kišuosi ne į savo reikalus, bet vienas darbuotojas minėjo, jog pernai buvote trumpam pakliuvęs į ligoninę.

Latamas iškart sumojo, kad teisininkė kalba apie banglentininką. Jis taip ir nesužinojo, ką šiai pavyko išpešti tą vakarą. Tam tiesiog neliko laiko, nes pats tyrinėjo Melori.

– Darbuotojai liežuvauja? – Ledermano išraiška tapo grėsminga.

Pašnekovė paskubomis papurtė galvą.

– Tiesą sakant, ne. Žavėjausi sporto sale ir ypač tuo, kad čia yra budintis gydytojas. Matote, mano tėvą neseniai ištiko nedidelis širdies smūgis…

Kalbėdama advokatė drebėjo, tad teisininkas tvirčiau suspaudė šlaunimis jos pėdą, bent taip mėgindamas nuraminti. Žinoma, to buvo maža. Pirmą kartą vyras gailėjosi, kad negali atvirai rodyti jausmų. Dar jis suprato, kad teks gerai pamąstyti apie Melori Sinkler – kolegę ir Melori Sinkler – moterį. Ši pakėlė į Džeką nustebusias akis ir žydrose jų gelmėse šmėstelėjo dėkingumas ir noras nuraminti bendradarbį. Latamui suvirpėjo širdis nuo minties, kad gali ją nors kiek paguosti.

Netrukus teisininkė nusuko žvilgsnį į Ledermaną, plekšnojusį jai per ranką, ir tęsė pasakojimą.

– Tada pamaniau, kad mano tėvams jūsų kurortas būtų nuostabi poilsio vieta. Gimdytojams labai patinka leisti laiką dviese, bet mamai būtų daug ramiau žinant, kad atostogaudamas tėtis galės mankštintis prižiūrimas gydytojo ir pačiai neteks jo visą laiką saugoti.

Polas pastebimai atsipalaidavo. Aplink lūpas susidariusios raukšlelės išsilygino. Melori pasakojimas jį nuramino. Nėra abejonių, kad tam ir buvo skirtas. Džekas jau žinojo apie nesėkmingus kolegės santykius su tėvais, todėl ne tik užjautė kaip Ledermanas, bet troško žinoti daugiau. Pavyzdžiui, kaip širdies smūgis (Latamas neabejojo, kad Sinkler neišsigalvojo) paveikė dukters jausmus tėvams. Gal dėl to ji bėgo nuo lemties ir darė viską, kad pateisintų gimdytojų lūkesčius ir priverstų tėtį didžiuotis ja. Akivaizdu, kad Polui teisininkė papasakojo ne viską. Kai ko nežinojo net Džekas.

Mergina nusišypsojo klientui ir vėl užsidėjo akinius.

– Jūsų darbuotojas paaiškino, kad atnaujinote salę, kai pats pakliuvote į ligoninę. Turiu prisipažinti, kad mane sužavėjo, kaip skausmingus išgyvenimus pavertėte pranašumu.

Latamas žinojo, kad Ledermanas negali atsilaikyti prieš jaunų moterų žeriamus komplimentus. Regis, Melori tai taip pat žinojo. Ji buvo tikra profesionalė. Vis tik teisininkė spinduliavo nuoširdumą, nuramindama klientą. Šis net nušvito.

– Jaunoji panele, duokite tėvams mano kontaktus, o aš jau pasirūpinsiu, kad jiems čia viešint viskas būtų aukščiausio lygio.

– Dėkoju, pone Ledermanai.

Vyras papurtė galvą.

– Polas.

– Ačiū, Polai. Tik neketinau jumis pasinaudoti. Tikrai likau sužavėta visa įranga ir susirūpinau dėl jūsų sveikatos.

Ledermanas atsisuko į Džeką.

– Tau pasisekė, kad tokia ypatinga mergina dirba jums.

– Būtinai perduosiu jūsų komplimentus, – Latamas tai padarys dėl Melori, mat žinojo, koks svarus gali būti patenkinto kliento žodis sprendžiant partnerystės firmoje klausimą. – Nepamirškite, Polai, jums taip pat pasisektų, jeigu Sinkler būtų jūsų pusėje.

Melori iškaito iš malonumo dėl tokių kolegos žodžių. Žinoma, advokatė suprato, jog tai gudrus ėjimas siekiant, kad Ledermanas pasirinktų jų firmą skyrybų byloje.

– Jaučiuosi daug geriau, dėkoju, – toliau kalbėjo šeimininkas. – Sporto salė – viena iš naujos mano sveikatos programos dalių. Kita – žinojimas, kad netrukus būsiu laisvas.

– Laisvas daryti ką? Juk žinote, kad galite mumis pasitikėti, – žaismingai pasakė Sinkler. Mergina norėjo, kad Polas jaustųsi jaukiai ir atskleistų savo paslaptis. Vienintelė priežastis, dėl kurios paminėjo tėvo ligą, buvo noras pelnyti pasitikėjimą. Ji niekada neprisipažino, bet nelaimė stipriai paveikė. Po tėvo ligos dukra suvokė, kad būtina džiaugtis gyvenimu, o ne vien siekti karjeros aukštumų. Supratusi, kad gyvenime jai sekasi ne taip baisiai, kaip manė, Melori prisivertė išmesti tokias mintis iš galvos, atsisakė galvoti, kad tėvas gali mirti, ir užmerkė akis prieš savo nepasitenkinimą gyvenimu.

Taip buvo iki šiol.

Džekas privertė moterį susimąstyti, kaip teks grįžti į nykų gyvenimą namuose.

Tyliame kambaryje lyg bomba sprogo Ledermano juokas.

– Tik pažiūrėkite, aš dalijuosi savo vyriškomis svajonėmis, o ji net nesiklauso. Gal turėčiau įsižeisti?

Melori iškaito supratusi, kad buvo taip panirusi į vidinį monologą, jog pamiršo apie svarbesnį pokalbį, vykstantį šalia. Latamas juokėsi kartu su Polu.

– Tikrai neverta. Net jeigu viską girdėjo, galite ryte drąsiai žvelgti jai į akis. Ji – viena iš vaikinų.

Jeigu ne gailestis, šmėkštelėjęs kolegos veide, Melori su džiaugsmu būtų bendradarbį prismaugusi. Nesvarbu, net jeigu pastaba buvo skirta sustiprinti ryšį su klientu. Kad ir kokių svarių priežasčių advokatas turėjo, jo žodžiai skaudino labiau nei pirmąją dieną. Tada Džekas dar nepažinojo kolegės, bet dabar buvo kitaip. Jie pažino vienas kitą labai intymiai.

Mergina demonstratyviai išsilaisvino koją nekreipdama dėmesio į ledinį Latamo žvilgsnį.

– Panele Sinkler? – prie jos priėjo administratorė su telefonu rankoje. – Jums skambina. Galite atsiliepti lauke, – jauna mergina parodė į balkoną, pro kurį atsivėrė vaizdas į vandenį.

– Dėkoju, – Melori paėmė telefoną. – Laukiau skambučio. Turbūt Rodžeris, – pasakė Džekui prie Ledermano neminėdama, kad jis – privatus seklys. Pirmiausia teisininkė norėjo sužinoti, ką tas išsiaiškino, o tada parodyti savo kortas Polui.

Būdama profesionalė, advokatė pritarė Latamo nuomonei, kad negalima imtis bylos nepasiruošus, bet širdyje troško, kad Rodžeris nebūtų nieko atkapstęs apie ponią Lederman. Jai būtų nesmagu net tada, jei naujienos padėtų byloje. Deja, būtinybė nedarė darbo malonesnio.

– Ponai, ar atleisite man?

Mergina pakilo ir abu vyrai atsistojo. Melori pasigaus Džeką vėliau ir papasakos, ką sužinojo. Be to, dabar jo eilė atsakyti į Sinkler kvietimą.