4
– Kas nutiko, Džekai? Prarijai liežuvį?
Melori palinko taip arti, kad Latamas nepajėgė net įkvėpti, kad išspaustų atsakymą. Jos pirštas su ryškiu koralų spalvos nagu slydo nuo vyro skruostikaulio prie pirmos marškinėlių sagos. Moters oda buvo nepaprastai švelni, kerinti – kaip ir pats prisilietimas. Vyras suvirpėjo.
– Gal marškinių apykaklė per stipriai spaudžia: negali kvėpuoti ir kalbėti vienu metu? – sukuždėjo ji.
Pirštų galiukais gundytoja atsegė viršutinę sagą. Latamas būtų lengviau įkvėpęs, jeigu ne karštas jos kvėpavimas, deginantis skruostą. Melori lūpos blizgėjo tokia pačia koralų spalva kaip nagai, o aplinkui pleveno svaiginantis aromatas. Viskas kartu be galo jaudino.
Eidamas čia vyras tikėjosi atsiduoti nepažįstamosios vilionėms. Nesitikėjo susidurti su konservatyviąja savo padėjėja, tad Sinkler užklupo jį nepasiruošusį. Džekui staigmenos nepatiko. Teisme niekada neužduodavo klausimo, į kurį iš anksto nežinojo atsakymo. Ne vienas advokatas buvo pakliuvęs į spąstus dėl prielaidų. Per daug vyrų nukentėjo todėl, kad manėsi pažįstantys moteris. Jis niekada nesileis įviliojamas į spąstus ar parklupdomas. Ypač moters.
Džekas buvo susikūręs savas taisykles, pagal kurias gyveno. Tiesa, atsakęs į kvietimą, sulaužė vieną jų ir galėjo kaltinti tiktai save už tai, kad pakliuvo į tokią padėtį.
– Gal tiesiog užklupai mane netikėtai.
Jųdviejų žvilgsniai susitiko ir vyras dar kartą nutilo priblokštas moters akių spalvos. Melori veidą gaubė dailios juodų plaukų bangos. Ji linktelėjo.
– Šalta išorė.
Balse suskambėjo ledinės gaidelės, išdavusios skausmą, kurio nepajėgė nuslėpti. Tiesa, Džekas daugiau niekada nebesies kolegės su žodžiu „šalta“.
– Aš tave įžeidžiau.
Sinkler vos pastebimai palenkė galvą. Kas tai: pritarimas ar mėginimas vilioti? Jam nespėjus nuspręsti, ar pamėginti atsiprašyti už netinkamai pasirinktus žodžius, Melori prakalbo.
– Taip. Tu mane įžeidei. Tiesa, turiu pripažinti, kad toks apibūdinimas moteriai, kurios beveik nepažįsti, buvo įdomus.
Advokatės žodžiai reiškė, kad nori ištaisyti ne tik klaidingą prielaidą, bet ir jųdviejų santykių statusą. Kitas teisininkės veiksmas tik patvirtino vyro spėjimą. Ji atsisėdo prieš svečią tarp pagalvių taip arti, kad Džekas negalėjo kvėpuoti. Latamui teko nukreipti dėmesį į aplinką, o ne į seksualiąją šeimininkę. Sofa buvo aptraukta rusvos ir baltos spalvų aksomu ir derėjo prie kambario dizaino. Čia buvo patogu tiek vyrams, tiek moterims.
Melori indiškai sukryžiavo kojas. Džeko žvilgsnis nuslydo prie lengvos, tviskančios jos sijono medžiagos – geltonas šilkas po organzos klostėmis. Žemiau – subtili sandalų linija. Koralų spalva lakuoti kojų nagai. Tokie patys kaip rankų.
Ji žaidė su sijono klostėmis, kol šis susirangė tarp kojų kartu ir pridengdamas, ir išryškindamas. Sinkler flirtavo su vyru. Juodu tai žinojo, bet Latamui taip patiko, jog neketino advokatės stabdyti. Senamadiškos, griežtos kolegės neliko nė ženklo.
– Kaip suprantu, esu čia tam, kad įtikintum, jog klydau tave vertindamas?
Kalbėdamas jis akimis glamonėjo merginos kūną. Ilgas sijonas pabrėžė liauną Melori liemenį ir Džeką apėmė stiprus noras kilstelėti medžiagą, kad pažvelgtų į kojas, šiandien jau atkreipusias jo dėmesį.
– Įdomus dalykas asmenybės dvilypumas, ar ne? – paklausė Sinkler.
Gundydama. Kankindama. Erzindama.
Nebuvo abejonių, kad Melori neketina jam atsakyti. Jųdviejų žvilgsniai susitiko ir Džekas suprato, kad jį užklupo nepadoriai spoksantį. Vyras nemanė atsiprašyti. Vieno dalyko Latamas nė kiek nesigailėjo. Tai, kaip išraudo jos skruostai, kurių nenuslėpė net makiažas, reiškė, kad ir mergina neliko abejinga kolegai.
Džekas tikrai nesirengė atiduoti to lašelio persvaros, kurią pasiekė šiame žaidime.
– Viskas gyvenime turi dvi puses, du veidus. Ir ne visi jų būna malonūs.
Tą teisininkas žinojo gana seniai. Pasirodo, mylinti mama, viešai atrodanti tėvui atsidavusi žmona, iš tiesų buvo šalta, nerūpestinga, paslapčia apgaudinėjanti moteris. Bėgant laikui, jai ėmė nerūpėti, kad aplinkiniai gali sužinoti tiesą, o motinos dvilypumas pavertė ją išsiskyrusia nelaiminga būtybe. Nuo tada Latamas tapo tikru dvilypės žmonių prigimties ekspertu.
Melori prisimerkė, tarsi nujausdama, kad vyro žodžiai – jo sielos dalelės atspindys. Džekas tyliai nusikeikė. Kaip galėjo pamiršti, kad šios viliokės protas aštrus it peilis, o nuojauta – kaip plėšraus ryklio.
Mergina paminėjo dvilypumą. Būtent to jis visąlaik ieškodavo žmonėse. Kodėl labai lengvai pamiršo apie kitą Sinkler pusę – šaltą, viską apskaičiuojančią moterį? Kuri tikroji, o kuri apsimetėlė?
– Regis, tu jau pažinai žmogaus prigimties subtilumą. Nuostabu. Dėl to mano užduotis tik palengvėja.
Gundytoja nusišypsojo. Seksuali šypsena buvo skirta jam nuginkluoti ir priversti spėlioti, kas toliau. Džekui liko tik laukti ir stebėti. Nors grėsė pavojus Melori nesunkiai apčiuoptiems jo išgyvenimams bei karjerai, kurios atkakliai siekė ir neketino atsisakyti, vyro viduje užgimė jaudulys. Toks, kurio niekaip nesuprato. Reikia pripažinti, kad bejausmė kolegė yra ne tokia, kokia atrodo, antraip nebūtų pajutęs netikėtų susijaudinimo akimirkų, kai išgirsdavo jos kimų balsą ar užuosdavo malonų aromatą lėktuve. Dabar suprato, kad tas pats kvapas sklido nuo gauto kvietimo. Tuo metu Latamo smegenys nebuvo pasiruošusios pasinaudoti galimybe. Dabar – taip. Jeigu gyslomis kunkuliuojantį kraują galima būtų laikyti ženklu, vyras buvo daugiau nei pasiruošęs. Melori žaidė ir Džekas ketino pasinaudoti visais siūlomo žaidimo malonumais. Svečias neabejojo, kad gundytoja pasitrauks pirma. Taisyklė „jokių romanų darbe“ Sinkler bus svarbesnė, mat ant kortos pastatyta jos partnerystė firmoje, o advokato balsas galėtų sunaikinti viską, dėl ko mergina stengėsi. Žinoma, vyras neketina kelti grėsmės teisininkės karjerai dėl kvietimo į vilionių vakarėlį. Latamas pernelyg ją gerbė kaip advokatę ir žavėjosi kaip moterimi, įsiviliojusia jį čia pelnytai pamokyti.
Vis tik Džekas gali mėgautis procesu.
– Akivaizdu, kad apsirikau šįryt pasirinkęs žodį „šalta“, bet žodis „išorė“ pavartotas taikliai.
Plati šypsena papuošė pašnekovės veidą, o skruostai neteko staiga užliejusio raudonio.
– Džekai, tu protingas žmogus. Išorė, arba fasadas, reiškia apgaulingą, paviršutinišką, apsimestinį vaizdą ar įspūdį.
– Ar čia tai ir yra? – jo rankos nubrėžė ore puslankį, o tada nurimo ant sofos. Visai šalia šilko nepridengtos Sinkler kūno dalies.
Kasdieniai Melori kostiumėliai slėpė moteriškas linijas, bet dabar Latamas galėjo mėgautis jomis iki valios. Kolegės krūtys buvo putlesnės, nei vyrui atrodė, o gili iškirptė atvėrė kremo spalvos trikampį.
– Tu svarstai, kuri Melori yra tikroji? – Skardus juokas suvirpino nakties orą. – Turėsi pats išsiaiškinti. – Teisininkė toliau flirtavo ir gundė. – Ar pasiruošęs vakarienei? – paklausė.
Sinkler žodžiai vertė svajoti apie nepažintus malonumus, apie galimybę paskanauti jos moteriškų paslapčių. Deja, vyras abejojo, kad Melori būtent tai turėjo omeny.
Bent jau ne dabar. Nedrąsus balsas Latamo viduje mėgino perspėti, bet viską nustelbė erzinantis pašnekovės artumas. Džekas būtų prisėdęs dar arčiau, kad galėtų paliesti švelnią kaklo, pečių odą. Paskui dar arčiau, kad ji būtų pasiekiama lūpomis.
– Aš alkanas, – atsakė svečias.
Jeigu Melori būtų nuleidusi akis, būtų įsitikinusi, koks vyras išbadėjęs. Jis pamėgino nuryti seiles, bet gerklė buvo perdžiūvusi.
– Gal pirma išgerkime?
Mergina nepaprastai grakščiai pakilo nuo sofos ir nuėjo prie nedidelio bariuko.
– Degtinės su ledukais?
Džekas kilstelėjo antakį.
– Atsimeni?
Ši linktelėjo.
– Esu pastabi.
Viskam, kas susiję su Latamu. Mergina tiesiog skendo tamsiose vyro akyse, spinduliuojančiose susijaudinimą ir nekantrumą. Ji žvilgsniu glostė anglies juodumo tvarkingai sušukuotus plaukus. Akys slydo žemyn. Pro dabar jau prasegtą marškinėlių apykaklę buvo matyti krūtinę dengiančių plaukų kraštelis. Džekas – tikras vyriškumo įsikūnijimas.
Iškilo rimtų bėdų, mat įkyrios mintys, ką vyras mano apie ją, atvedė Melori prie prarajos krašto. Advokatas suabejojo jos moteriškumu ir ši nesusilaikė sukeldama pavojų savo karjerai bei ateičiai. Šią akimirką Sinkler buvo sunku patikėti, kad priėmė kolegos įžeidimą labai skausmingai. Dabar jai neliko nieko kito, kaip tik veikti pagal planą, kad parodytų, kokia moteris slypi viduje.
– Aš taip pat pastabus. Tavo pareigingumu, kruopštumu ir išmanymu žavisi visi padėjėjai firmoje.
Moters kūnu pasklido maloni šiluma išgirdus tokį komplimentą. Tai priminė jai, kodėl buvo virtusi šaltąja Melori.
– Dėkoju.
Šliūkštelėjusi svečiui degtinės, o sau – vyno, kurio mirtinai reikėjo drąsai išlaikyti, grįžo prie sofos. Jeigu pasiseks, Sinkler suvaldys jausmus ir atidžiai stebės vyro reakcijas. Ji ištiesė stiklą Džekui ir jųdviejų pirštai susilietė. Prisilietimas buvo greitas ir netikėtas, bet pakako, kad kūnu nubanguotų jaudulio virpulys. Tiek to susivaldymo.
Ką gi, jeigu Latamas atsakė į kvietimą ir neatrodė, kad ketina sprukti, supratęs, kad ta paslaptingoji yra ji, Melori prisivertė nurimti, pamiršti reikalus ir sutelkti visą dėmesį į Džeką. Vakarui besibaigiant, svečias neturės abejonių dėl jos moteriškumo. Kai kolega supras, ką mergina norėjo pasakyti, jųdviejų santykiai galės vėl būti kaip buvę. Tiesa, sunku patikėti, kad kas nors bus kaip anksčiau.
Sinkler atsisėdo šalia. Abu tylėjo.
– Papasakok man apie terminatorių, – pirma prabilo ji, kad nesuteiktų Džekui progos valdyti pokalbio.
– Tai šaunus filmas. Tik reikia pripažinti, kad pirmasis geresnis nei tęsiniai, – paskubomis atsakė svečias.
Gal kiek per greitai. Vyro veidas tapo neįskaitomas, kaip ir tada, kai kalbėjo apie žmogaus prigimties dvilypumą. Melori pajuto, kad jis jaučiasi nesmagiai, tad susimąstė, dėl kokios priežasties. Mergina kilstelėjo taurę ir gurkštelėjo – vaisių gėrimas skalavo gerklę ir drėkino burną, – kad būtų lengviau kalbėti.
– Sutinku. Pratęsimai dažnai būna prastesni nei originalas. „Terminatoriuje 2“ Linda Hamilton atrodo pernelyg raumeninga. Vis dėlto vyrai varvina dėl jos seiles, – Sinkler gūžtelėjo. – Visada maniau, kad vyrams labiau patinka švelnesnės moterys.
Nuostaba dėl pašnekovės atsakymo atsispindėjo Džeko veide. Regis, vyras tikėjosi, kad ji ir toliau kamantinės, kodėl darbe Latamą vadina terminatoriumi. Jos pusseserė Džulija buvo pasirinkusi tiesmukiškumą, o Melori labiau prie širdies subtilumas. Tai suteikė moteriai stiprybės. Taip kolega nesužinos, kaip lengva perskaityti jo mintis. Svečio pokštas apie filmą suteikė moteriai daugiau galimybių žvilgtelėti į jo jausmus nei rimtas, sausas atsakymas, kodėl Džeką vadina santuokų terminatoriumi. Tam dar bus laiko.
Sinkler liežuviu perbraukė taurės kraštą nulaižydama kelis vyno lašelius. Tada su pasimėgavimu stebėjo, kaip vyro akys seka Melori judesius ir jose suliepsnoja geidulys. Jųdviejų žvilgsniai vėl susitiko ir Latamas neketino trauktis ar nusukti akių.
– O kas patinka tau, Džekai? Kokias moteris renkiesi: švelnias ir moteriškas ar griežtas ir kietas lyg plienas?
Šypsena seksualiai kilstelėjo jo lūpų kampučius.
– Man patinka, kai yra ir to, ir to: stiprios, gabios išore, bet švelnios, nuolankios, atsiduodančios vidumi. – Vyras ištiesė ranką, suėmė jos taurę ir pastatė ant stalo prie sofos. – Panašios į tave, – sukuždėjo ir užkišo plaukų sruogą viliotojai už ausies.
Latamo prisilietimas buvo šiltas bei seksualus kaip ir balso tembras. Melori kūnas akimirksniu sureagavo – speneliai sustandėjo. Dar vienas toks švelnus, rūpestingas palytėjimas ir ji neteks lašelio likusios savitvardos.
Džekas savąją taurę pastatė šalia.
– Nebent apsimetinėji.
Štai kas. Vyras norėjo patikrinti ribas – ar tik kolegė vėl nevirs šaltąja, racionaliąja Melori. Latamui buvo įdomu, kas paims viršų. Vargšelis. Net nenutuokė, kad mergina tai numatė ir buvo pasiruošusi.
– Gal apsimetinėju. O gal ir ne. Vis dar nesi tikras, ar ne?
– Dar ne.
Svečias palinko taip, kad jųdviejų lūpos beveik lietėsi.
– Bet naktis ilga, tad ketinu viską išsiaiškinti.
Džeko burna dar priartėjo. Karštas vyro kvėpavimas moterį erzino ir gundė, tik ji dar nebuvo tam pasirengusi.
– Neskubėk.
Sinkler žaismingai stumtelėjo Latamą, kol jųdviejų lūpos nespėjo susijungti bučinyje, kurio pati beprotiškai geidė. Dabar reikėjo atsitraukti. Jeigu jie šiandien ir bučiuosis, tai iniciatorė turi būti ji. Kitaip nepavyks įrodyti to, ką nori. Ši naktis juk tam ir skirta – įrodyti savo tiesą, o ne pasimėgauti malonumu. Be to, Melori neapleido nuojauta, kad šiąnakt pavyks pasiekti ir tai. Deja, ji negali rizikuoti įsitraukti į rimtesnius santykius su Džeku Latamu, tad jeigu jųdviejų nuotykis peržengtų šios nakties ribas, reikštų rimtesnius santykius. To neatlaikytų nei moters jausmai, nei karjera.
Per daug metų Melori atidavė tam, kad pasiektų tikslą – partnerystę firmoje. Praleido nesuskaičiuojamai daug vienatvės dienų, tad jeigu ketina pasidžiaugti rezultatais, nė už ką negali pasiduoti pagundai su vyru, kurio visada geidė. Tik ne dabar.
Reikia tikėtis, kad Džekas tinkamai įvertins kolegės viliones, antraip viskas žlugę. Prisivertusi prisiminti prioritetus, o tai nebuvo lengva užduotis, kai Latamo lūpos buvo šalia pasiruošusios bučiuotis, Sinkler pakilo.
– Sakei, kad esi alkanas, – šeimininkė nuėjo prie stalelio, nukrauto įvairiu maistu bei užkandžiais, kuriuos parūpino kambarių tarnyba.
– Tiesiog išbadėjęs.
Už nugaros nuaidėjo gilus jo juokas.
– Maniau, kad apsistojai pagrindiniame viešbučio pastate.
Melori buvo dėkinga, kad pokalbis pasisuko tokia linkme.
– Stebi mane?
– Jeigu to nedariau anksčiau, dabar tikrai nenuleisiu akių.
Sinkler atsisuko kaip tik laiku, kad pamatytų, kaip jis purto galvą.
– Nenorėjau, kad taip nuskambėtų.
– Norėjai. Todėl čia ir esi.
Mergina žaidė su vynuogių keke ir dailiai sudėliotu sūriu elegantiškame padėkle. Dabar ją kankino klausimas, ar pakaks jėgų laikytis sugalvoto plano.
Šalta išorė. Šalta išorė.
Vyro žodžiai skambėjo jos galvoje ir skaudino kiekvieną ląstelę. Džekas nieko apie ją nežinojo, todėl Melori norėjo jį pamokyti, kad niekada to nepamirštų.
– Tiesą sakant, kambarius užsakė mano sekretorė, todėl žinau, kad tavasis tame pačiame aukšte kaip mano. Kitame koridoriaus gale, jeigu tiksliau.
– Šiuos namukus galima išsinuomoti ypatingoms progoms.
Sinkler padėjo padėklą su maistu ant stalelio priešais ir paėmė vynuogę.
– Tai čia ypatinga proga?
Svečio lūpose pasirodė nedrąsi šypsena.
– Man malonu, jeigu taip supranti šį vakarą.
Viliotoja lūpomis suspaudė uogą. Ištryško saldžios sultys ir nutekėjo į burną.
– Pastebėjau, kad ne visada atsakai į klausimus.
Melori pasislinko arčiau.
– Juk aš advokatė. Esu išmokusi išsisukinėti.
– Neatrodo, kad dabar mėgintum išsisukti, – sumurmėjo pašnekovas.
Ji palinko į priekį atsiremdama rankomis.
– Mėgsti vynuoges?
Džekas metė žvilgsnį į padėklą, o tada sužiuro į šeimininkę.
– Galėtum mane įtikinti jų paragauti.
– Tikėjausi, kad taip atsakysi.
Dabar arba niekada. Melori užsimerkė ir priglaudė lūpas prie vyro burnos. Latamo akyse pirmiausia šmėstelėjo nuostaba, kurią netruko pakeisti aistra. Sinkler lūpos švelniai braukė per jo, o vynuogių sultys padėjo vilioti ir jaudinti. Džeko lūpos buvo drėgnos. Buvo justi degtinės skonis. Jam iš gerklės išsiveržė dejonė. Lyg viesulas moters viduje siautėjo jaudinanti šiluma. Į jos geidulį buvo atsakyta.
– Norėjai paragauti vynuogių. Tai prasižiok ir skanauk, Džekai.
Melori žinojo, kad vyras ne iš tų žmonių, kurie aklai vykdo nurodymus, bet kartoti antrą kartą neteko. Jo lūpos tuojau pat prasivėrė ir Sinkler liežuvis prasmuko į drėgną, karštą Latamo burną. Advokatė buvo kažkur skaičiusi, kad seilių liaukos, esančios po liežuviu, lengvai sudirginamos ir greitai išskiria saldumą, kuris nepaprastai jaudina. Dabar pati galėjo įsitikinti teorijos tikrumu – jos liežuvis erzindamas nardė tai šen, tai ten, kol susipynė su vyro vieningame, aistringame šokyje. Džeko dejonė šį kartą buvo garsesnė ir Melori atsakydama suvirpėjo. Latamo rankos pakilo ir suėmė jos skruostus. Širdis moters krūtinėje daužėsi greitai ir garsiai, o šiai pritarė atsiradęs pulsavimas tarp kojų. Dar niekada per visą gyvenimą ji nebuvo patyrusi tokios aistros. Dar neatsirado tokio vyro, kuris būtų sukėlęs tokią emocijų bangą. Tai pavyko tik Džekui Latamui.
Jo rankos suėmė moters liemenį ir prisitraukė Sinkler arčiau savęs. Atsakydama Melori išsirietė, prisispausdama maudžiančiomis iš geismo krūtimis prie vyro krūtinės, tarsi ieškodama palengvėjimo. Kurdama planą galvojo tik apie Džeko reakciją į jos moteriškumą, bet net nesusimąstė, kaip jausis pati. Negalėjo net įsivaizduoti, kad bučinys gali teikti tokį malonumą ir sukelti tokią protą temdančią aistrą. Viskas dėl to, kad pati ilgai ignoravo savo moteriškus troškimus.
Netikėtai Latamo liežuvis tapo reiklus, atkaklus. Sekdamas viliotojos pavyzdžiu, Džekas ėmėsi iniciatyvos. Vyras elgėsi aistringai, reikliai – liežuvis nardė jos burnoje temdydamas protą. Ar Melori tik pasirodė, ar vynas, kai juo dalijiesi, tampa gerokai saldesnis?
Sinkler atsilošė, bet Latamas jos nepaleido. Nedrąsus balselis moters galvoje kažką kuždėjo apie būtinybę pamokyti kolegą ir perimti kontrolę, kol dar ne per vėlu. Vyro lūpos buvo tokios tvirtos, o prisilietimai tokie reiklūs, kad Melori tetroško atsiduoti ir išjausti viską, ką jis galėjo suteikti. Tuo metu, kai Džekas kiek sulėtino tempą ir krimstelėjo jos apatinę lūpą, Melori pajuto savo liepsnojantį kūną. Visos moters mintys ir troškimai buvo nukreipti tik į Latamą.
Sinkler ištiesė rankas ir suėmė svečią už riešų. Tai buvo vienintelis jos ramstis šią akimirką. Sunku pasakyti, kas pirmas nutraukė bučinį, bet kai jie atsitraukė vienas nuo kito, Melori pajuto begalinį troškimą vėl patirti vyro odos prisilietimą. Tai blogas ženklas.
Keista, kad vis dar gali mąstyti.
– Skanu, – žemas, gerklinis balsas labiau priminė urzgimą.
– Vadinasi, tau patiko vynuogių sultys.
Moters lūpas, kurios dabar buvo ypač jautrios, papuošė šypsena. Džekas linktelėjo. Melori pakėlė vynuogių kekę nuo padėklo ir viliokiškai ėmė vedžioti ja sau palei kaklą. Jo akys išsiplėtė, bet daugiau niekas nerodė nuostabos.
– Patiko, bet manau, jog reikėtų dar kartą paragauti, kad būčiau visai tuo tikras.
Vyras palenkė galvą ir nukando vieną uogą nuo neįprasto kaklo papuošalo. Kurį laiką Sinkler atrodė, jog ji mirė ir pateko tiesiai į dangų, kol sumojo, kad niekada nebuvo labai gera ir verta aukštybių. Dabar Melori nė iš tolo nepriminė geros mergaitės. Tamsi Džeko galva buvo palinkusi prie jos kaklo, o plaukai švelniai kuteno gerklę. Latamo kvapas buvo ypač vyriškas. Lūpos – tos lūpos, kurios iš pradžių leidosi mokomos, o paskui pačios mokė, dabar buvo ne tik vynuogių, bet ir jos pačios skonio. Ilgas karšto liežuvio glamones keitė trumpi, greiti krimstelėjimai. Melori suvirpėjo ir sudejavo. Tada išlenkė nugarą, kad vyrui būtų lengviau pasiekti vynuoges, o gal ir viliojantį tarpą tarp krūtų. Ji aiktelėjo jusdama deginantį, erzinantį svečio kvėpavimą. Džekas nesilietė. Kai vyras pakėlė galvą, lūpose žaidė sukta šypsena.
– Kaip skonis dabar? – jai kažkaip pavyko priversti balsą nevirpėti. Sinkler turi parodyti, kad tebevadovauja situacijai, nors dar niekuomet nesijuto tokia sutrikusi ir nesuvaldanti kūno. Latamas nenuleido tamsaus žvilgsnio nuo moters.
– Saldus ir viliojantis. Drėgnas.
Nuo šių žodžių Melori viduje nuvilnijo karščio banga.
– Dar neįtikėtinai karštas.
Tarpukojis sudrėko. Jai prireikė visų jėgų, kad įstengtų mąstyti ir kalbėti.
– Karštas? – žodis išlėkė iš degančios Sinkler gerklės.
– Deginantis.
Visai kaip Džeko žvilgsnis.
– Nori pasakyti, tikra priešingybė žodžiui „šaltas“?
Vyro lūpos ir vėl šyptelėjo.
– Neabejotinai.
Vengdama parodyti, kaip iš tiesų apgailestauja, Melori palinko į priekį, kad dar kartą jį pabučiuotų. Paskutinis ilgesingas paragavimas prieš atsistojant ant virpančių kojų.
Latamas atsirėmė ir atidžiai stebėjo, o mergina neabejojo, kad skvarbus vyro protas pakuždės, ką visu tuo norėjo jam pasakyti. Kiti jo žodžiai tik patvirtino Sinkler spėjimą.
– Ką gi, tavo mintis aiški.
– Tikiuosi.
Šiąnakt ji ne tik pamokė Džeką, bet ir pati kai ko išmoko. Melori pakreipė galvą į vieną pusę. Visas kūnas buvo įsiaudrinęs – net pečius kutenantys plaukai atrodė kaip maloni glamonė. Ji tikrai mažiausiai norėjo, kad vakaras baigtųsi. Vis tik jau pasiekė savo tikslą, o geras strategas visada pasitraukia patogiausią akimirką, kol dar neprarado to, ką iškovojo.
– Tada pats laikas atsisveikinti.
Tamsiose jo akyse kažin kas blykstelėjo. Sinkler tikėjosi, jog nusivylimas.
– Turbūt tu teisi.
Džekas pakilo. Lėtai, gundančiai eidamas prie durų stabtelėjo ir atsisuko.
– Tu velniškai stipri priešininkė, Melori Sinkler.
Vyro lūpos trumpam prigludo prie jos burnos, tada svečias išėjo, palikdamas viliotoją vieną, seksualiai įsiaudrinusią ir dėl visai nesuprantamos priežasties emociškai nusivylusią. Ji kilstelėjo kekę vynuogių ir susimąstė, kažin kuris iš jų buvo mokytojas, o kuris mokinys? Kuriam šis vakaras buvo didesnė pamoka? Advokatei pavyko gerokai pamokyti Džeką, bet Melori dabar jau žinojo, kad niekada to nepakartotų be žalos sau.