1901 metų gruodis

Ričardas Koulmanas

Pasakiau Kiti, kad mus į Naujųjų metų šventę pasikvietė tie patys žmonės kaip ir praėjusiais. Ji tylėjo, žiūrėjo į mane tomis tamsiai rudomis akimis, kurios prieš daugelį metų mane sugundė, o dabar tiesiog teisė. Jei ji nebūtų taip į mane žiūrėjusi, greičiausiai aš nebūčiau pridūręs:

— Aš jiems jau pasakiau, kad kvietimą priimame, — tariau, nors dar nebuvau jiems atsakęs. — Su malonumu.

Mes priimsime jų kvietimus kiekvienais metais, kol Kiti vėl taps mano žmona.