Gisela Leonie Teschke

Iš vokiečių kalbos vertė

VIKTORIJA ŠENBERGS

Versta iš: Gisela Leonie Teschke.

Der Weg zur Schönheit mit den fünf »Tibetern«®

Scherz, 2003

Iš vokiečių kalbos vertė Viktorija Šenbergs

Redagavo Jūratė Šamelienė

Tekstą tvarkė Raimonda Kavaliauskienė

Viršelį kūrė Andrius Morkeliūnas

Maketavo Alma Liuberskienė

Išleido Obuolys® (OBUOLYS yra registruotas leidybinis ženklas, kurį pagal sutartį naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)

Butrimonių g. 9, LT-50220 Kaunas

knygos@obuolys.lt

www.obuolys.lt

ISBN 978-609-403-470-1

Originally published as: „Der Weg zur Schönheit mit den fünf »Tibetern«®“

© 2003 by Scherz Verlag, Bern, München, Wien. All rights reserved by S. Fischer Verlag GmbH, Frankfurt am Main.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Viktorija Šenbergs, 2013

© Viršelio dizainas, Andrius Morkeliūnas, 2013

© UAB MEDIA INCOGNITO, 2013

Laimės palinkėjimas

Neverta gyventi dėl to, kas kada nors bus.

Gyvenkite visavertį gyvenimą – tą, kuris yra dabar, būtent dabar.

Tapkite pagaliau tuo, kuo galėjote būti, jeigu būtų užtekę tam drąsos.

Nenusiminkite ir apsišarvuokite kantrybe,

nes tai, apie ką čia kalbama, „lengva pasakyti,

bet sunku padaryti“.

Verneris Šprengeris

(Werner Sprenger)

ĮVADAS

„Grožis reikalauja aukų“ – jums, be abejonės, žinomas šis posakis. Baisu pagalvoti, kokioms operacijoms šiais laikais pasmerkia save žmonės ir kokius gydymo metodus išbando vien tam, kad geriau atrodytų! Panašu, kad šis senas posakis teisingas. Vis jaunesni žmonės ryžtasi tokioms operacijoms ir šalina viską, net nežymiausius išorės trūkumus. Pastaruoju metu naujos plastinės chirurgijos klinikos dygsta lyg grybai po lietaus. Gydytojai, kitas medicinos personalas išsijuosę pluša gražindami sėdmenis ir tempdami veido odą. Naujausias dvelksmas šioje srityje – botulino toksinas, sutrumpintai vadinamas „botoksu“. Tai nervų impulsus paralyžiuojantys nuodai, įšvirkščiami po oda, kad išlygintų raukšles, nors galiausiai tokios kančios ir aukos vis tiek grožio neprideda.

Tikrasis grožio šaltinis yra žmogaus vidinė būsena, jo vidinė harmonija.

To nesant visi bandymai pagražinti išvaizdą chirurgo skalpeliu nueis perniek. Na, o jeigu jau taip norite pasigerinti išvaizdą, galite paieškoti įvairiausių kitų neinvazinių būdų, bet nepamirškite svarbiausio – ugdyti, tobulinti save.

Aš, kaip moteris ir motina, kaip medikė – gydytoja kosmetologė, kaip penkių Tibeto pratimų trenerė, nemažai laiko skyrusi dvasinėms paieškoms, sukaupiau pakankamai patirties, kad tai suvokčiau. Tas žinias perteikiu lankantiesiems mano užsiėmimus, o šioje knygoje norėčiau pasidalyti ir su jumis. Noriu, kad taip pat suvoktumėte: grožis natūraliai kyla iš žmogaus vidaus ir nereikia jokių aukų, nebūtina dėl to kentėti.

Visgi tam, kad grožis pasireikštų, galime ir turime padirbėti – ir nemažai. Žmogui, pasiryžusiam darytis plastinę operaciją išvaizdai patobulinti, tenka pasyvus vaidmuo, nes gydytojai atlieka operaciją, o pacientas ją tik „ištveria“. Visai kas kita, kai nusprendžiame patys atsakyti už savo būseną ir savijautą. Tai reikalauja aktyvumo – dvasinio ir fizinio. Vidinė pilnatvė ir džiaugsmas, malonumas, patiriamas mėgaujantis gyvenimu, ima trykšti iš mūsų, imame spinduliuoti, o tai traukia kitus lyg magnetas.

Grožis gimsta iš vidaus, minta optimizmu ir gyvybingumu. Iš esmės, tai niekam ne naujiena. Grožis visada pasireiškia skirtingai, jis juntamas kiekviename judesyje, geste, kiekviename sveiko ir gyvenimu patenkinto žmogaus žodyje. Šia prasme aštuoniasdešimtmetė senutė gali būti graži, nes jos dvasia, širdis atsiveria nė kiek nevaržomai, skleidžia pasauliui meilę ir gyvenimo džiaugsmą.

Penkiuose Tibeto pratimuose, kuriuos mums padovanojo Peteris Kelderis1 (Peter Kelder), tokiuose paprastuose jogos pratimuose yra viskas, ko reikia tam, kad pasireikštų natūralus grožis: jie jaunina, daro mus sveikesnius, sąmoningesnius, gyvesnius. Šie pratimai padeda atsikratyti įtampos ir dovanoja vidinės pilnatvės jausmą, o būtent tai žmogų ir daro patrauklų.

Šioje knygoje aš, kaip daug praktikos turinti kosmetologė, suprantama, jums pateiksiu daug rekomendacijų, kaip pagerinti išvaizdą. Pridursiu, kad propaguoju holistinį (gr. holos – visas, pilnas – vert. past.) kūno priežiūros būdą. Vadinasi, dirbu ne vien su išore, o vertinu žmogų kaip vientisą, su visomis jo problemomis. Juk kiekvienas individas yra unikalus.

Dar vienas svarbus su grožiu susijęs aspektas, į kurį kultūroje per mažai atsižvelgiama, – grožis yra individualus. Atskleiskite savo nepakartojamumą ir pastebėsite, kaip imate skleisti savo unikalų grožį, nors kartu ir neatskirsite savęs nuo kitų, toliau keisitės su visais informacija, kalbėsitės sąžiningai bei atvirai, pasirodysite tokie, kokie esate iš tikrųjų, ir nereikės savęs gražinti.

Noriu trumpai papasakoti, kaip atradau šią paprastą tiesą – kaip supratau, kad grožis sklinda iš žmogaus vidaus.

Užaugau kurčnebylių šeimoje: mano tėvai negirdėjo ir nekalbėjo, o senatvėje dar ir apako. Dabar suprantu, jog pati susiradau tokius tėvus, kad gaučiau čia, Žemėje, tas pamokas, kurios man buvo būtinos. Man labai anksti teko pačiai spręsti daugelį gyvybiškai svarbių gyvenimo klausimų. Tai tenka daryti beveik visiems vaikams, augantiems neįgaliųjų šeimose, nors mano tėvas man visada buvo ir tebėra optimizmo, pozityvaus mąstymo, žinių troškimo ir atvirumo gyvenimui pavyzdys. Būdamas aštuoniasdešimt šešerių jis ne tik pats prisižiūri, bet ir dirba sode, neprarado domėjimosi visuomeniniu gyvenimu – seka visus pasaulio įvykius. Tėvas sužino visas naujienas iš specialių neregiams skirtų leidinių. Bendrauju su juo per lytėjimą, daugiausia specialia neregiams skirta abėcėle (Lormo). Man prisilietimas visada buvo komunikavimas keliais lygiais.

Jau daugelį metų dirbu medicinos srityje, kurios specializacija – odos ir bendrosios somatinės problemos. Suprantama, man daug tenka bendrauti su žmonėmis. Taip suvokiau, kaip svarbu žmogų vertinti kaip vientisą, kaip kūno, dvasios ir sielos vienovę, juk oda atspindi mūsų sielos būklę (apie tai smulkiau pakalbėsime dalyje „Oda – sielos veidrodis“).

Man teko nueiti ilgą kelią, kad suprasčiau, jog visų problemų sprendimo raktas yra vidinė žmogaus gerovė, ir galiausiai tai lėmė, kad sukūriau savo holistinės kosmetologijos sistemą. Atrodytų, paprasta leisti sau atsipalaiduoti ir jausti santaiką bei ramybę širdyje, bet taip pat turbūt pagaudavote save galvojant: „O argi aš galiu? Argi neturėčiau?..“ Paprastai tai liudija apie baimę: žmogus baiminasi, kad savo vaidmenį visuomenėje atliks ne taip, kaip kadaise buvo mokytas. Na, o mes, moterys, paprastai būname įsitikinusios, kad turime būti geros žmonos ir motinos.

Trečioje dalyje „Būti moterimi“ papasakosiu apie savo kelionę į dykumą. Ji padėjo man atsikratyti baimių ir kai kurių suvokimo šablonų. Anaiptol neskatinu nedelsiant keliauti į dykumą – kiekvienam gyvenime skirti savi išbandymai. Tai tik pavyzdys, noras pastūmėti išsiveržti iš įprastinių vaidmens rėmų ir išsikovoti dar vieną plotelį laisvos erdvės šiame pasaulyje. Na, o kai kartą pagaliau pajusite tikrąją tvirtybę, galėsite atsipalaiduoti ir į valias pasimėgauti bet kokia kosmetine procedūra.

Nebūtina išsiruošti į tolimą varginančią kelionę, kad atrastumėte savo vidinę jėgą ir laisvę. Visiškai pakaks reguliariai praktikuoti penkis Tibeto pratimus. Jie veikia dviem lygiais: fiziniu ir dvasiniu. Fiziniu, arba primityviu materialiuoju, aktyvina kraujotaką, imuninę sistemą ir svarbiausių hormonų gaminimąsi. Tai pasireiškia išoriniu patrauklumu: skaisti, lygi oda, švytinčios akys, lankstūs sąnariai, judrus ir sveikas kūnas.

Dvasiniu, arba subtiliu materialiuoju, lygiu šie pratimai padeda pakeisti sąmonę ir požiūrį į gyvenimą. Gali išplaukti į paviršių seni išgyvenimai, baimės ir kiti ne itin malonūs prisiminimai. Visi jausmai paaštrėja. Galimas daiktas, kils noras pakeisti mitybą ir netgi savo gyvenimą, tačiau kartu pradėsite labiau pasitikėti realybe. Tiesiog žinosite: „Būtent taip viskas ir turi būti šiame gyvenime!“ Pradėsite justi, kaip energija pati neša, kad ji stipresnė už dvejones, abejones ir baimes.

Pati išgyvenau visas abejonių stadijas. „Penki tibetiečiai“ pagaliau mane atvedė prie svajonės išsipildymo, o aš visada svajojau pajusti vidinį pasitenkinimą, laisvę ir gyvenimo džiaugsmą.

Ar aš esu gražuolė? Man šis klausimas nekyla. Gyvenimas gražus, o aš šio gyvenimo dalelė, ir iš visos širdies linkiu jums taip pat tai pajusti.

1

Penki Tibeto pratimai – amžinos jaunystės šaltinis

HORMONŲ POVEIKIS

Stebėtina, kiek įvairiausio amžiaus žmonių yra girdėję apie penkis Tibeto pratimus ar netgi praktikavę juos! Matyt, visiems tikrai labai rūpi išsaugoti jaunystę ir žvalumą. Vien tik 1,3 milijono vokiečių skaitytojų trokšta susipažinti su šia paslaptimi, pasiekusia mus iš Himalajų.

Peteris Kelderis savo knygoje pasakoja apie Tibeto vienuolius, atradusius amžinos jaunystės paslaptį. Knygos herojus pulkininkas Bredfordas, su tais šventikais kelerius metus išgyvenęs vienuolyne, iš sukriošusio senuko virto stuomeningu, trykštančiu sveikata ir spinduliuojančiu gyvybingumą džentelmenu.

Pasak pulkininko Bredfordo, tokio pasakiško atjaunėjimo šaltinis yra septyni kūno energetiniai centrai – čakros:

„Tie septyni energetiniai sūkuriai valdo septynias vidaus sekrecijų liaukas, kurios daro įtaką visoms organizmo funkcijoms, įskaitant senėjimo procesą.“

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje buvo aptiktas ryšys tarp hipofizės (posmegeninė liauka – vert. past.) ir senėjimo proceso. Doneris Denkla (Donner Denckla) tuomet spėjo, kad yra toks mirties hormonas, kurį hipofizė pradeda gaminti sulaukus lytinės brandos. Jis silpnina ląstelių jautrumą kitiems svarbiems hormonams, tokiems kaip augimo hormonas. Pasekmė: pradeda susidėvėti ląstelės ir organai, įsijungia senėjimo procesas.

Haris Linas (Harry Lynn), P. Kelderio knygos leidėjas Amerikoje, pats daugybę metų su žymia nauda sveikatai praktikavęs penkis Tibeto pratimus, ėmė studijuoti sąsają tarp šių pratimų ir hormonų, konkrečiai – tarp mirties hormono. H. Linas rašo:

„Aiškinu „Penkių tibetiečių“ poveikį tuo, kad tokie pratimai, kuriuos aprašė Peteris Kelderis, aktyvina universaliąją gyvybinę kūno energiją ir padeda ją dauginti. Tai, savo ruožtu, itin gerai veikia organizmą – blokuojamas mirties hormonas ir kartu normalizuojamas kitų hormonų gaminimasis bei visos endokrininės sistemos veikla. Kai tai vyksta, organizmo ląstelės įgyja gebėjimą daugintis ir vystytis kaip vaikystėje. Akivaizdžiai matome ir juntame, kaip jaunėjame.“2

Sabina Šonert-Hirc (Sabine Sconert-Hirz) teigia:

„Hormonai lemia organizmo veiklą. Jie reguliuoja visus svarbiausius procesus (seksualumą, psichikos pasireiškimus, medžiagų apykaitą, augimą, miegą, atsparumą stresui, regeneraciją) ir kartu nulemia energijos kiekį organizme. Deja, nuo streso ir su amžiumi hormonų sparčiai mažėja.“3

Be to, pastebėjau, kad pažeista hormonų pusiausvyra arba nepakankamas hormonų gaminimasis tiesiogiai veikia bendrą organizmo būklę ir natūralų grožį. Tai man paaiškino, kodėl daugelis moterų, praktikuojančių „Penkis tibetiečius“, sulaukusios klimakterinio laikotarpio lengviau išgyvena hormoninius pokyčius. Darydamas penkis Tibeto pratimus, žmogus pasisemia daugiau energijos, apima vidinė ramybė, dvasinės gerovės pojūtis, jis ima geriau atrodyti.

Kartą į mano užsiėmimus atėjo nejauna moteris, panorusi išstudijuoti penkis Tibeto pratimus. Ji perskaitė P. Kelderio knygą, tačiau pratimų nedarė. Kartą sutiko senų laikų draugę ir pastebėjo, kad ši per gana trumpą laiką labai pasikeitė: tapo ramesnė, kartu ir gerokai energingesnė, be to, ėmė spinduliuoti kažkokią vidinę šviesą. „Kažkaip pagražėjo!“ Tos draugės paslaptis buvo paprasta – jau keletą mėnesių ji darė penkis Tibeto pratimus. Moteris pasakė taip: „Nuo tada, kai pradėjau praktikuoti „Penkis tibetiečius“, iš tikrųjų jaučiuosi puikiai, mano kūnas man teikia malonumą!“

Robertas Saksas (Robert Sachs), Tibeto medicinos ekspertas, rašo:

„Darau šiuos pratimus kasdien šešerius metus ir esu įsitikinęs, kad jie organizmą veikia jauninamai. Mano draugai netgi sako, kad atrodau jaunesnis nei prieš šešerius metus.“4

Daugelį metų darydama „Penkis tibetiečius“ pastebiu, kad ir mano, ir daugelio kitų juos praktikuojančių žmonių oda atjaunėjo. Penki pratimai gerina kraujotaką, dėl to daugiau deguonies ir maistingųjų medžiagų patenka į odos ląsteles, o vidiniai organizmo nešvarumai (šlakai) geriau pasišalina.

Tiesą sakant, tai, ką rašo P. Kelderis savo knygoje, tradicinės medicinos atstovams paprastai kelia nuostabą ir skeptišką šypseną, laimė, ne visiems. Į mano seminarus ateina ir medikų, kurie patys savo pacientams bei draugams rekomenduoja penkis Tibeto pratimus.

„Slaptieji vartai“

Daktaras Skotas Bouenas (Scot J. Bowen), chiropraktinės neurologijos specialistas, gyvenantis Bilingse, Montanos valstijoje (JAV), „Penkis tibetiečius“ praktikuoja jau penkiolika metų. Jų teigiamą poveikį jis pastebėjo iš pirmo karto, akimirksniu pajuto sąmonės išsiplėtimą, nuolat plūstančią energiją. Vyras mano: šie penki pratimai stimuliuoja nervų sistemą, o tai gerina kraujotaką, dėl to žmogus atrodo geriau bei jauniau.

Dar vieną paaiškinimą, kodėl šie pratimai jaunina, S. Bouenas sieja su sąnarių dirginimui jautrių nervų (mechanoreceptorių) veikla; daugiausia šių nervų sukoncentruota galvos ir sprando srityje. Judant sąnariams, mechanoreceptoriai stimuliuojami, dėl to padidėja mažųjų smegenų ir regimojo gumburo aktyvumas, o juk būtent jie „rūpinasi“ didžiausio informacijos srauto patekimu į smegenis.

Pagal Tibeto filosofiją, kaklas ir pakaušis yra jungiamoji jausmų, širdies ir proto grandis. Mūsų tikrasis amžius slypi pakaušyje ir kakle: jeigu jis lankstus ir paslankus, tai padeda išsilaisvinti iš kietakaktiškų dogmatinių požiūrių bei nuostatų. Paskutinio kaklo slankstelio lygyje, vietoje, kurioje susijungia stuburas ir kaukolė, yra pailgosios smegenys (Modulla Oblongata) – nugaros smegenų, kurios yra jungiamoji nugaros ir galvos smegenų grandis, tąsa. Ši smegenų dalis atsakinga už kvėpavimo valdymą ir jo reguliavimą.

Senosiose ezoterinėse mokyklose šis taškas, dvasios ir materijos, kūno ir sąmonės susijungimo vieta, buvo vadinama „slaptaisiais vartais į tiesą“. Čia turima omenyje tai, kad šį tašką reikia įsisąmoninti, jis visada turi būti lankstus, kad per jį galėtų plūsti energija. Beveik visuose Tibeto pratimuose yra galvos palenkimai ir atlošimai – taip aktyvinami bei stimuliuojami „slaptieji vartai“ ir pagerinama savijauta.

S. Bouenas mano, kad viena iš pagrindinių pirmalaikio senėjimo ir daugybės lėtinių ligų priežastis – nejudrus gyvenimo būdas: mes daug sėdime ir mažai vaikštome, todėl sulėtėja nervinių impulsų perdavimas kanalais, tai atitinkamai veikia visas organizmo sistemas.

„Aš gerai susipažinęs su žmogaus kūno sandara, todėl man nesunku patikėti visu tuo geru, kas kalbama apie šių penkių pratimų poveikį. Čia nėra jokios mistikos ar magijos.“5

Tai ne mitas, tai stebuklas

Penki pratimai (ir dar šeštas) iš esmės labai paprasti, tačiau, nors ir paprasti, jie veikia visą žmogaus organizmą, visus žmogaus lygius. Pratimai gerina ne tik fizinę, bet ir dvasinę būklę. Visa tai man jau senų seniausiai ne mitas, juk pati kasdien patiriu akivaizdų jų stebuklingo poveikio įrodymą. Jaučiuosi puikiai fiziškai ir ištaigingai dvasiškai, dabar esu kur kas žvalesnė ir energingesnė nei kada nors buvau. Penki (arba šeši) Tibeto pratimai sudaryti iš judesių, kvėpavimo ir koncentracijos, tai aktyvina ir harmonizuoja energijos tekėjimą kūne. Na, o harmonija – sveikatos, gyvybingumo ir kūrybingumo pagrindas.

Norint pradėti patirti malonumą nuo gyvinamojo ir jauninamojo šių pratimų poveikio, teks kantriai ir reguliariai juos daryti gana ilgai. Jeigu pasikonsultuosite su prityrusiu treneriu, šis jums padės išvengti klaidų ir patars, kaip nepakenkti sveikatai, kartu palaikys jus sunkią minutę.

Dabar tikrai žinau, kad reguliarus šių pratimų praktikavimas gerokai pagerino mano gyvenimo kokybę, o ir atrodyti ėmiau geriau. Vis dėlto tikras stebuklas stebėti, kaip „Penki tibetiečiai“ veikia mane pačią ir kitus žmones. Tiesa, kalbant apie jų poveikio mechanizmą, yra dar daug neatsakytų klausimų, tačiau rezultatas nekelia jokių abejonių.

„Leisti stebuklui atsirasti gyvenime – tam reikia visai nedaug: viso labo perprasti kertinio dėsnio, kuriuo paremtas visos visatos egzistavimas, įskaitant ir mus, aukščiausiąją prigimtį.“6

Ačiū, mieloji visata, už šį stebuklą!

_______________

1 Peteris Kelderis: Jaunystės šaltinis. 5 Tibeto pratimai. I-oji knyga. Obuolys, Kaunas.

2 Quelle: Die Fünf „Tibeter“-Trainerausbildung, Fünf „Tibeter“-Dachverband.

3 Sabine Schonert-Hirz: Energy. Gräfe und Unzer, München, 2002, 87 p.

4 Robert Sachs: Tibetisches Ayurveda. Gesundheit zum Leben. Hugendubel, Kreuzlingen/München, 2001, 110 p.

5 Die Fünf „Tibeter“. Das Begleitbuch. Scherz, 2000, 28–29 p.

6 Stuart Wilde: Wunder. Sphinx, München, 1999, 5 p.

2

Kas yra grožis?

Grožis užburia širdį, pakeri protą ir įplieskia aistros liepsną!

Aristotelis

Kiekviena epocha sukuria savo grožio idealą. Šiais laikais žiniasklaida ir reklama nuolat mums perša mintį, kad gražūs tik jauni ir dailiai nuaugę žmonės, todėl jų laukia laimė bei sėkmė. Būtina pašalinti visus trūkumus: raukšlės šalinamos injekciniais metodais, oda lyginama įvairiausiais kremais, riebaliniai audiniai šalinami chirurginiu būdu arba kūno kontūrų modeliavimo (angl. body contouring) priemonėmis. Grožio chirurgija klesti: chirurgų rankoms save patiki tiek moterys, tiek įvairiausio amžiaus vyrai.

Išrasta daugybė kosmetinių priemonių, skirtų priartinti mus prie šiuolaikinio išorinio grožio idealo. Kosmetologai siūlo lazerinį raukšlių šalinimą, ilgalaikį makiažą sukuriant gražius lūpų, antakių ir vokų šešėlių kontūrus. Priklausomai nuo amžiaus, priežiūros ir ultravioletinių spindulių poveikio, ši kosmetinė tatuiruotė gali išsilaikyti nuo dvejų iki ketverių metų, o paskui vis tiek išblunka, nors, reikia pripažinti, kosmetika nenuteka ir neištepa veido, o akys ir lūpos atrodo išraiškingesnės.

Kosmetologai ir gydytojai, suvienyti šūkio „Žinios kuria grožį“, išsijuosę pluša grožio chirurgijos dirvoje. Įsteigta daugybė naujų klinikų, kurių specializacija – išvaizdos gražinimo operacijos. Kosmetologai siūlo klientams specialiai jiems sukurtas pooperacines programas ir atitinkamus preparatus. Prityrę kosmetologai yra aukso vertės.

Vyrai taip pat nori būti gražūs

Šiuolaikiniai vyrai taip pat vis dažniau kreipiasi į kosmetologus. Dešimt procentų vyrų nuo trisdešimties iki keturiasdešimties metų darosi išvaizdos korekcijos operacijas7. Kriterijai, pagal kuriuos vertinamas vyrų grožis, iš esmės skiriasi nuo moterų grožio vertinimo kriterijų. Tie stipriosios lyties atstovai, kuriuos galima priskirti prie perfekcionistų, nori dailaus pilvo, patemptų vokų, atsikratyti dvigubos pasmakrės. Gana paplitusios problemos ir mažas penis bei vadinamoji moteriška krūtinė (ginekomastija). Tai jau rimtesnės priežastys, dėl kurių verta kreiptis į estetinės chirurgijos specialistus. Štai ką šiuo klausimu sako dermatologas Giunteris A. Michelis (Gunther A. Michel):

„Vis daugiau vyrų Vokietijoje kreipiasi į plastikos chirurgus – ir anaiptol ne tik dėl to, kad pavergtų išgražėjusias partneres!“8

Rimta problema daugeliui vyrų yra ir randai, ant veido likę nuo paaugliškų spuogų. Tokiu atveju labai padeda odos šveitimas (angl. piling – vert. past.). Su amžiumi atsirandančios raukšlės, regis, vyrams neatrodo tokios baisios kaip moterims. Visgi ir čia pastebima tendencija plačiau taikyti kosmetines priemones. Populiarus ir streso pėdsakų bei nesveiko gyvenimo būdo padarinių šalinimas.

Vyrai vis labiau supranta, kad, norint pasiekti sėkmės darbe, nepakanka vien puikių profesinių įgūdžių – išvaizda taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį. Tai, kokį įspūdį darote išoriškai, kokią energiją spinduliuojate, gali tapti viena iš plytelių jūsų sėkmės statyboje, todėl vyrai, norėdami padaryti kuo geriausią įspūdį, taip pat puoselėja išvaizdą ir palaiko gerą formą.

Išlyginti raukšles nuodais

Nuodų naudojimo prieš raukšles idėja atkeliavo iš Amerikos. Dar prieš dešimtmetį toks kovos būdas su raukšlėmis buvo didžiulė pramogų verslo žvaigždžių paslaptis, dabar jis tapo pasiekiamas visiems. Tai botulino toksino baltymas, nepaprastai stiprus nuodas, dirginantis nervų galūnes. Amerikoje 2001 metais raukšles botulino toksinu išsilygino maždaug 1,6 milijono, o Vokietijoje tai padarė maždaug 30 000–50 000 žmonių.

Nedideliais kiekiais šis nuodas, įšvirkštas po oda, laikinai paralyžiuoja raumenis, panaikindamas veido ar kaklo mimikos raukšles. Beje, tokias injekcijas daryti turi teisę tik gydytojas, jokiu būdu ne kosmetologas.

Klausimas: ar verta tai daryti? Dėl ko ant kortos statoma sveikata? Argi tikrai savijauta nuo to ilgam pagerės?

Gražu = gerai?

Nepaprastai teisingas man pasirodė Hamburger Abendblatt interviu su filologu germanistu Haraldu Biome (Harald Böhme). Šis pokalbis skirtas visuotiniam pamišimui dėl grožio.

H. A.: Šiuolaikinis žmogus kone pasibjaurėtinas. Jis išaugintas biogenetikų, išgražintas plastikos chirurgų, „prisipumpavęs raumenų“ lengvojo kultūrizmo klubuose, apsirengęs pagal naujausią madą ir tokiais drabužiais nė kiek nesiskiria nuo kitų. Ar tai nėra žmogaus parodija?

H. Biomė: Dar antikiniais laikais mąstyta apie tai, kad žmogų, kaip neamžiną būtybę, koks jis ir yra, galima ir netgi reikia keisti nauju, kitu žmogumi – gražesniu, protingesniu, geresniu, galinčiu nugyventi ilgesnį gyvenimą. Visais laikais medicina, kosmetika, mada, juvelyriniai papuošalai, fiziniai pratimai, o vėliau – ir transplantacinė medicina, dirbtinis intelektas, dabar dar ir žmogaus genetika, tarnavo ir tebetarnauja būtent šiems tikslams. Mūsų kultūroje individas užsiima savęs atsikratymu.

H. A.: Visgi ar nevirsta toks požiūris į kūną, jo nesibaigiantis „remontavimas“ ir tobulinimas savotiška religija?

H. Biomė: Tradicinė religija prarado vienijančią galią. Tuštuma, atsiradusi vietoj jos, užpildoma įvairiausiais būdais: ideologija, fundamentalizmu, narkomanija ir daugybe įvairiausių naujų technologijų, iš kurių tikimės išsigelbėjimo. Gražus, sveikas, stilingai aprengtas kūnas – vienas iš tokių idealų, tai, kaip ir religija, viso labo graži iliuzija.9

Tai, kad norime atrodyti jauni, gražūs ir geidžiami, yra visiškai normalu, pagaliau, tai kelia savivertę. Vis dėlto kas yra „gražu“? Nuo antikinių laikų iki Renesanso grožiu buvo laikomas idealas, esantis ant vieno laiptelio su gėriu ir tiesa. Graikų poetė ir filosofė Sapfo (Sappho) teigė: Gražu tai, kas gerai.

Visgi būkime atviri: kasdieniame gyvenime grožiu laikoma tai, kas iškart traukia akį. Mes įvertiname kitus per sekundės dalį. Juk ilgai neanalizuojame, kaip gražus tas ar kitas žmogus. Regis, smegenys pasitelkia seną išlikimo strategiją, užkoduotą žmogaus prigimtyje. Kas mums labiau tinka kaip partneris, su kuriuo galėtume susilaukti sveikiausių palikuonių? Moteris akimirksniu pastebi plačią vyro nugarą, energingą smakrą, siaurą dubenį – vyriškos stiprybės požymius. Vyriškas žvilgsnis ieško įspūdingos moters krūtinės, plačių klubų, apvalių proporcijų, skaisčios jaunos odos ir tam tikrų veido bruožų. Bent tai rodo naujos mokslo krypties, vienijančios biologiją ir psichologiją, naujausių tyrimų rezultatai. Profesorė Nensė Etkof (Nancy Etcoff), kurios darbo sritis – galvos smegenų tyrimai ir kognityvinė psichologija, teigia:

„Būtų neteisinga manyti, kad grožis nesvarbus, juk išorinis grožis suteikia tam tikro pranašumo mūsų kasdieniame gyvenime. Žmonės niekada nesiliovė gėrėtis juo. Imti ir nusigręžti nuo jo arba nekreipti dėmesio neįmanoma lygiai taip pat, kaip neįmanoma nuslopinti natūralių organizmo poreikių!“10

Tai neginčijama tiesa. Negalime uždrausti senųjų grožio vertinimo pavyzdžių. Jie išnyksta savaime, tačiau visuose tuose moksliniuose tyrimuose neatsižvelgta į kitką: į nuoširdų dvasinį žmonių ryšį. Argi sutikote žmonių, kurie patraukia nuo pirmos pažinties minutės ir šalia kurių jaučiatės ramiai bei saugiai, visiškai nesusimąstydami, kodėl taip yra? Nensė Etkof taip pat žino, kad egzistuoja subtilesni grožio lygiai. Ji cituoja rašytojos, pasirašinėjusios Džordžo Elioto slapyvardžiu (Mary Anne Evans, 1819–1880), vyro meilės prisipažinimą. Štai ką šis rašė laiške tėvui:

„Ji graži savo bjaurumu – kaip reta negraži. Jos žema kakta, blausios akys, baisi kumpa nosis, didžiulė burna, pilna kreivų dantų, smakras ir žandikaulis begalinio ilgio... ir, nepaisant viso to, tame bjaurume slypi, kaip reta, galingas grožis, galintis pasireikšti per kelias minutes ir pakerėti širdį.“

O štai įrašas pačios M. A. Evans, kurios apibūdinimą ką tik perskaitėte:

„Garbė ir pagarba dieviškajam formų ir pavidalų grožiui! Visomis išgalėmis puoselėkime jį vyre, moteryje, vaike, mūsų soduose ir namuose, tačiau visgi mylėkime ir kitą grožį, slypintį ne išorinių proporcijų slaptingume, o giluminės žmogaus jėgos slėpinyje. Negalime tikėtis, kad grožis mums bus padovanotas, turime jį kurti. Grožis nėra kažkas absoliutaus, jis kuriamas ir kinta.“11

Tiems, kurie laiko grožį sielos atspindžiu, svarbu justi ne įtampą, o vidinį pasitenkinimą ir ramybę. Žmogus, spinduliuojantis šias savybes, traukia kitų dėmesį ir tampa domėjimosi objektu. Dėkingai priimdami tai, kuo mus apdovanojo gamta, galime pagilinti vidinės pilnatvės pojūtį. Ši visuma sukuria natūralų patrauklumą tiek fiziniu, tiek dvasiniu lygiu, ir tuomet amžius tampa nebesvarbus.

Natūralios kosmetikos derinimas su penkiais Tibeto pratimais, mano požiūriu, yra raktas į žmogaus vidinio grožio atvėrimą, į jo pražydimą, vidinio grožio sujungimą su gyvenimu tame grožyje. Taip išlaisvinama vidinė jėga, slypinti viduje. Grožis – kaip natūrali jėga, spinduliuojama išoriškai ir turinti traukiamąjį poveikį!

Kitose dalyse noriu parodyti, kad ugdyti grožį iš vidaus visiškai įmanoma. Pradėsime nuo mažų žingsnelių, kad iš karto viskas pavyktų ir kad neprarastumėte tikėjimo savimi, savo galimybėmis. Toliau patys eisite septynmyliais žingsniais. Atverkite save iš naujo, suvokite savo vidinę jėgą, o ji, savo ruožtu, suteiks jums drąsos ir ryžto išmėginti dar ką nors nauja.

Pakeiskite kasdienybę, išgyvenkite meilę ir laisvę, kuri užplūs. Patikėkite, tai to verta. Linkiu jums daug džiaugsmo šiame kelyje!

_______________

7 Kosmetik International, 2002 m. liepa, 74 p.

8 Kosmetik International, 2002 m. liepa, 74 p.

9 Hamburger Abendblatt, 2./3. 2002 m. vasaris.

10 Nancy Etcoff: Nur die Schönsten überleben. Hugendubel, Kreuzlingen/München, 2001, 10 p.

11 Žr. Etcoff, 2001, 275 p.

3

Būti moterimi

Vidinis kelias

Iš savo ir iš moterų, su kuriomis mane suvedė likimas, patirties žinau, kaip tvirtai mumyse įsišakniję tam tikri stereotipai, susiję su tuo, kokį vaidmenį moteris turi vaidinti visuomenėje, šeimoje ir kokia apskritai pati turi būti.

Ypač tvirtai mūsų sąmonėje įspaustas moters-motinos, be galo atsidavusios vaikams, portretas. Šis stereotipas, sektinas pavyzdys, slegia mus, keldamas įtampą, o ši, savo ruožtu, gimdo tokias emocijas kaip baimė, nepasitenkinimas, susierzinimas. Reakcija, kylanti kaip atsakas į tas emocijas, trukdo mums jaustis stiprioms ir laisvoms. Visgi turime galimybę pačios pasirinkti, kaip reaguoti į savo jausmus.

Suvokusios savo vidinę jėgą, imame gyventi joje ir tada gebame spinduliuoti būties džiaugsmą. Pyktyje slypi jo paties jėga, baimėje galima atrasti drąsą, o susierzinime – meilę ir atleidimą.

Mūsų praeitis gyvena mumyse. Prasminga vertinti ją kaip sukauptą gyvenimišką patirtį, kaip dvasinio tobulėjimo galimybę. Per gyvenimą esame gavusios daug pamokų. Jos padėjo mums pakeisti sąmonę ir tapti tuo, kas šiuo metu esame. Visgi derėtų prisiminti, kad neverta užsibūti praeityje, neverta laikytis įsitvėrus senų šablonų, verčiau judėti pirmyn, gyventi dabartyje – čia ir dabar.

Šioje dalyje papasakosiu apie save ir apie tai, kaip atsikračiau senų įsitikinimų, kartu ir įvairiausių baimių. Noriu padėti jums sukaupti drąsą ir pabandyti padaryti tą patį. Jūs tapsite gražios – tai sakau kaip kosmetologė, sukaupusi dvidešimties metų praktiką.

Moteriškos jėgos atskleidimas

Kartkartėmis

pakartotinai suderinti

savo širdies stygas,

kad džiaugsmas galėtų pagroti jomis savo dainą.

Įtempti klausą,

kad išgirstum tylius garsus,

atsklindančius iki tavęs

ir paliekančius tavyje savo švelnų skambėjimą12.

„Moteriška energija – labai nepastovi, intuityvi ir kurianti jėga. Neturi statiškos formos, nebūna nei tvirta, nei griežta. Nuolat juda ir nesilaiko jai užduotų tiesių linijų. Ji stichiška, kupina žaismės ir kūrybos, švelni, nors kartu ir labai išraiškinga. Tai varomoji pokyčių jėga! Ji skleidžia kūrybinę energiją čia, Žemėje, yra kupina šviesos, džiaugsmo ir turi gydomųjų galių!“13

Taip, taip, nesuklydote, būtent taip ir parašyta. Mes – moterys, ir mūsų rankose labai daug kas. Būtent mes esame šaltinis tos varomosios jėgos, kuri sukelia pokyčius. Mumyse ir per mus teka tikrai moteriška energija, o aš iš savo patirties žinau, kad mums verta nuolat atverti ir aktyvinti savyje tą galingą jėgą.

Visgi, norint priversti mus judėti ir pajusti šią moterišką energiją, būtina rasti vietą ir laiko atsipalaiduoti. Tai būtina sąlyga. Privalome leisti sau rasti tokią galimybę, nes juk galiausiai nuo to bus tik geriau. Tai ta dirva, kurioje suveši dvasios ramybė ir gyvenimo džiaugsmas, galintys, savo ruožtu, atverti visas duris šiame gyvenime. Spinduliuojantis, švytintis gyvenimo džiaugsmas trykšta ten, kur kūnas, siela ir dvasia gyvuoja harmoningai. Jeigu įvaldysime meną pasikliauti intuicija ir klausyti vidinio balso, jei nuolat tobulinsime šį meną, tai mūsų protas palaipsniui praras gebėjimą mus valdyti. Jis turi savo planų, kuriuos vykdo kartu su mumis, bet jo vaizduotė ribota. Jis sunkiai susitaiko su zigzagais, kuriuos daro mūsų gyvenimas išskirtinai tam, kad galėtume įgyti tos patirties, tokios būtinos mums, mūsų sielai siekiant užsibrėžto tikslo. Protas kategoriškas, jis sako: „Reikia daryti tik taip ir niekaip kitaip!“ O širdies balsas kužda visai ką kita.

Savo vaikystės, savo „Penkių tibetiečių“ seminarų dalyvių ir savo, jau suaugusios, gyvenimo pavyzdžiais noriu parodyti jums, kas gali atsitikti, kai pradedame iš naujo atverti savyje jėgą, gyventi ja, kai atrandame drąsos eiti naujais keliais. Noriu jums padėti imti klausytis savo intuicijos, vidinio balso ir pasikliauti jais. Tik tada galėsite pajusti ir suvokti, ko iš tikrųjų norite. Taip išsilaisvinsite iš visų madingų tendencijų ir rasite savo kelią į grožį.

Psichoterapeutė Estera Harding (Esther Harding), K. G. Jungo mokinė, rašo:

„Galimybių, kurias suteikia gyvenimas šiuolaikinei moteriai, kaleidoskope išnyko tas mitas, kuriuo ją gaubė vyras savo iliuzijose. Seniau moteris nesąmoningai ir besąlygiškai dangstydavosi tomis iliuzijomis, o dabar ji pasirodo tokia, kokia yra. Pati pasireiškia kaip asmenybė, taip nusimesdama magiškus apdarus, kuriais kadaise ją apsiautė vyras. Šiuolaikinė moteris drįsta pasirodyti silpna, pripažindama tą silpnumą, tačiau kartu demonstruoja ir savo jėgą. Seniau vyras savo iliuzijose tapydavo moters portretą nežmogiškomis spalvomis: ji buvo dieviškai graži ir kartu demoniškai baisi! Šiais laikais moteris ryžosi išeiti į realybės šviesą, galbūt ir prarado iliuzijos šydą, užtat atrado save kaip asmenybę, suvokiančią savo prigimtinę esmę.“14

Išgyventi baimę ir nugalėti ją

Eiti Keliu

visada reiškia įgyti patirties

ir užsukti į naujas, neištirtas teritorijas,

palikti praeitį,

ryžtingai keliaujant į dabartį.15

Apsisprendimas eiti nauju, sau neįprastu keliu reiškia, kad lauks kokios nors permainos. Permainos gimdo baimes. Gali nutikti, kad kuriam laikui liksime be orientyrų, pasijusime vienišos, nemylimos ir net atstumtos. Šiame naujame kelyje užgauname skaudamus taškus, ir tai įvyksta būtent tada, kai išnyksta ribos. Tai akimirka, kai reikia iš esmės išsiaiškinti savo vidinę tiesą ir egzistuojančią gyvenimišką situaciją tam, kad permainos gyvenime vyktų reikiama linkme.

Taip pat labai svarbu būti sąžiningai sau pačiai ir įdėmiau susipažinti su savo šešėline puse. Norint suvokti sielvartą ar skausmą, juos būtina išjausti ir išgyventi.

Kartais tam, kad eitume toliau, tenka netgi išsiskirti su artimais žmonėmis ir gimtosiomis vietomis. Tam, kad judėtume toliau, reikia laiko bei galimybės pabūti vienatvėje, vienai su savimi. Raskite sau galimybę pažiūrėti į dalykus iš paukščio skrydžio, ir juos pamatysite kitomis akimis, jie jums taps aiškesni ir suprantamesni. Tik taip gali atsirasti kažkas nauja. Bet kokia gyvenimiška patirtis – ta, kurią jau turime, ar ta, kurią įgyjame šią akimirką, – būtina tobulėjimui ir dvasiniam augimui. Net jeigu to šią akimirką nematome, ji suteikia mums žinių ir leidžia suvokti save. Kad ir kas vyktų atsinaujinimo kelyje, niekas nevyksta atsitiktinai, niekas nevyksta veltui ir jeigu daugiau nenorėsime egzistuoti kaip mechanizmo sraigtelis, pasikeisime ne tik pačios, bet ir viskas aplink – tai įvyks būtent dėl atsinaujinusio mus supančios tikrovės suvokimo. Tiesą sakant, tai ir yra tikrojo kelio tikslas.

„Visi norime, kad mūsų gyvenimas pasikeistų, o patys keistis nenorime. Lai keičiasi kas nors kitas, lai keičiasi „jie“, o aš palauksiu. Tam, kad pakeistumėte kitą, visų pirma turite pasikeisti patys.“16

Būkite sąžininga pati sau: jūsų gyvenime, be abejonės, jau seniai yra daugybė dalykų, kurie jūsų netenkina, trukdo, tik nežinote, kaip ir ką galima padaryti, kad padėtis pasikeistų. Kas yra permaina? Tai kilusios idėjos rutuliojimas ir jos įgyvendinimas tą akimirką, kai idėja kilo. Jeigu vertinate savo naująjį kelią kaip galimybę ką nors išbandyti ir pakeisti, jūsų gyvenime atsiras kažkas nauja.

Jums prireiks ištvermės ir tvirtybės, nes tam, kad judėtume pirmyn, tai būtina. Sukaupkite drąsą ir pradėkite veikti! Beje, žinote, kad Gėtę kamavo aukščio baimė? Jis išsigydė pats, nuolat lipdamas į bažnyčios varpinę, ir darė tai tol, kol tos baimės atsikratė. „Panašią baimę ir kančią atgamindavau dažnai – tol, kol jos man ėmė nekelti jokių emocijų!“

Man prireikė daug laiko, kad suprasčiau, jog atsikratysiu savo baimių tik tada, kai pagaliau jas galutinai išsiaiškinsiu, o tai reiškia, kad įdėmiai ir įsisąmonintai išnagrinėsiu jas ir išgyvensiu. Tą akimirką turiu susigyventi su savo jausmais, baime ir nebėgti į ateitį. Tik taip sugebėjau transformuoti savo baimę. Paskui ji įgavo visai kitą reikšmę. Melodi Beati (Melody Beattie) labai taikliai pasakė: „Džiaugsmas – tai atvirkštinė baimės pusė!“17

Pradžiai išspręskite lengvutį uždavinį. Jis tam, kad nenusiviltumėte ir patikėtumėte tuo, jog viskas pavyks. Sėkminga patirtis gimdo pasitikėjimą, kad nebesivadovausite senais šablonais (tokiais kaip „Nebus iš to jokios naudos!“ arba „Lengva pasakyti, o padaryti visada sunku!“).

F

Afirmacija18

Aš pasirengusi permainoms.

Aš prašau suteikti man jėgų mano dabartinei situacijai pakeisti ir suprantu, kad nuo to pasikeis ir visas mano gyvenimas.

Kasdien aš keliu sau naujų tikslų.

F

Pirmasis ekskursas: Sacharoje

Buvo mano gyvenime laikai, kai teko išgyventi daugybę baimių. Būtent tada susipažinau su Agnese fon Helmholt (Agnes von Helmholt) – mudvi kartu dalyvavome viename seminare. Atkreipiau dėmesį į jos ramybę. Ne, joje buvo ir dar kažkas, kažkas neapčiuopiamo, kuo mane labai traukė – vidinė jėga. Mes praleidome kartu keletą dienų, susipažinome artimiau, ir sužinojau, kad Agnesė dirba palydove dykumoje, veda karavanus per Sacharą. Klausydama jos pasakojimų apie tai, kokius iššūkius pateikia gamta žmonėms tokioje kelionėje, buvau pakerėta, nors kartu man tai pasėjo baimę.

Sacharoje

Ėmiau analizuoti tą baimę ir paklausiau savęs, kas man trukdo keliauti į dykumą. Netrukus išsiaiškinau, kad mano baimė iš esmės susijusi su nepasitikėjimu savimi, nors ne tik su tuo. Dar bijojau išvykdama išsiskirti su tuo, prie ko buvau pripratusi. Kai maždaug po mėnesio gavau reklaminę skrajutę, kviečiančią keliauti į Sacharą, iškart, net neperskaičiusi, atidėjau ją į šalį. Man prireikė visų metų, kad „pribręsčiau“ tokiai kelionei. Kažkuriuo metu staiga pastebėjau, kad manyje vis labiau bręsta noras vykti į dykumą. Netgi pradėjau svajoti apie tai, jutau, kad ši kelionė gali būti raktas į visas mano baimes, tačiau kartu mane graužė abejonės, ar ne per daug pasitikiu savimi ir ar turėsiu pinigų tokiai kelionei. Tuo metu buvau ką tik išsiskyrusi su vyru.

Dabar žinau, kad mano tuometės baimės buvo labiau susijusios su vienatvės jausmu, na, ir su materialinėmis problemomis, juk nuo to momento viena atsakiau už save ir sūnų. Mano protas bandė sulaikyti mane nuo tos kelionės, tačiau manyje gyveno ir dar kažkas, kažkoks švelnus balsas, labai tylus, bet jau įstengiau jį girdėti. Jis drąsino mane, patardamas vykti į šią kelionę ir pasisemti naujos, dar nepažintos patirties.

Po kurio laiko ėmiau ruoštis ir 1993 metų balandį patraukėme į kelionę. Mūsų buvo dvi grupės: septynios moterys ir šeši vyrai. Abiem grupėms buvo priskirta po kelis beduinus ir po vieną palydovą. Dykuma vyrai ir moterys keliauja atskirai. Agnesė, kaip instruktorė, lydėjo moterų grupę.

Su savo baimėmis susidūriau pačią pirmą dieną. Mūsų bagažas ir maisto atsargos artimiausioms dviem savaitėms buvo sukrauti ant kupranugarių, o mes patraukėme prie artimiausio šaltinio į bakus prisipilti vandens. Staiga nei iš šio, nei iš to, kaip perkūnas iš giedro dangaus, pakilo smėlio pūga. Nieko nesimatė per dvidešimt žingsnių. Teko užsidėti akinius nuo smėlio pūgos ir užsiraišioti veidus skarelėmis.

Pajutau, kaip manyje kyla ir didėja panika, o krūtinėje viskas tarytum sustingsta. Mano širdis ėmė pašėlusiai daužytis, pradėjo trūkti oro. „Turiu nedelsdama grįžti namo“, – šmėkštelėjo galvoje, nors žinojau, kad tai neįmanoma.

Apsidairiau aplink ir pamačiau Agnesę su mūsų grupei priskirtu beduinu. Jie kuo ramiausiai stovėjo nuošalyje ir stebėjo vyksmą. Staiga pajutau, kaip ta ramybė persiduoda ir man, ir patyriau didžiulį pasitikėjimą: kas bus, tas bus, bet ši kelionė taps mano kelione į save pačią. Su kiekvienu žingsniu paliksiu praeityje seną naštą, ir šios kelionės į dykumą neatsisakysiu. Akimirksniu pajutau, kaip įtampa atslūgo, o vietoje jos pabudo savotiškas smalsumas: kas manęs laukia šioje kelionėje? Aš vykstu kelionėn į nežinomybę ir artimiausiomis dienomis gana sąmoningai analizuosiu savo baimes.

„Vykdamas į dykumą, turi atsiduoti šiai kelionei besąlygiškai. Paprastai žmonės linkę patys valdyti savo likimą, tačiau dykuma neleidžia žmogui nei kovoti su ja, nei užkariauti jos. Būtent tai, ko neįstengiame užvaldyti, ir gimdo mumyse baimę.“ Šių Agnesės žodžių prasmę suvokiau vėliau, nors jau netrukus pastebėjau, kad, eidama dykuma, pamažu atsikratau seno balasto. Iš pradžių pyktis, susierzinimas, liūdesys, baimės, baimės ir vėl baimės tolydžio didėjo. Kuo toliau žygiavome į dykumos gilumą, tuo labiau manyje tai didėjo, nors kartu kuo labiau tolau nuo savo praeities, tuo labiau man aiškėjo, kiek daug energijos eikvojau savo baimėms, kaip gyvenau su jomis ir niekaip negalėjau jų atsikratyti. Jos valdė mane, juk mintis – tai energija, kurianti tikrovę. Tu esi tai, ką galvoji.

Toje kelionėje dykuma mes su Agnese leisdavomės į matymų paiešką. Kartą kas tris dienas atsiskirdavome, kad turėtume savo matymą. Tai vyko taip: beduinas nuveda mus po vieną į jo išrinktą vietą (man atrodė, kad toli nuo stovyklos). Prieš tai iš anksto sutariame sutartinį ženklą, kurį prireikus galima būtų duoti. Pasiimti galima tik miegmaišį, vandens butelį, degtukų, aliumininį puodelį, šiek tiek duonos ir kelis paketėlius arbatos. Nieko negalima imti skaityti ar rašyti, nes tai galėjo trukdyti pasinerti į savo jausmus. Pakeliui į atsiskyrimo vietą beduinai prirenka šiek tiek malkų, kad galėtume įsikurti laužą, ir palieka mus vienas. Dviem su puse dienos.

Saulė kepina negailestingai. Aplink tokia tyla, kad girdžiu savo širdies plakimą. Temstant pradeda brautis kažkoks nerimas. Ugninė raudona saulė dingsta už horizonto. Aš nuo mažens siaubingai bijojau tamsos. Man ji visada siejosi su vienatve. Ši baimė gyvena manyje iki šiol. Bandau prasiblaškyti, įkuriu laužą taip, kaip mane išmokė beduinai. Paskui verduosi arbatą, tačiau nuslopinti savyje baimės nepavyksta – priešingai, ji auga. Staiga man šauna į galvą, kad įkūriau per stiprų laužą ir dabar mane galima matyti iš toli. Bandau prislopinti ugnį, o paskui ir visai ją užgesinu – man vaidenasi, kad šalia pasigirsta kažkokie šnaresiai.

Galop imu įsikūrinėti guolį ir darau tai taip, kaip, pagal mano stebėjimus, daro beduinai. Iš pradžių aplink vietą, kurioje miegosiu, lazda apibrėžiu ratą – tai riba, kurios neturi peržengti neprašyti svečiai: gyvatės ir skorpionai. Paskui tą vietą gerai suplūkiu. Tik tada ištiesiu miegmaišį ir įlendu į jį. Virš manęs mirga marios žaižaruojančių auksinių žvaigždžių ir varinis mėnulis – visai kaip iš „Tūkstančio ir vienos nakties“. Pasaka! Nepamirštami įspūdžiai! Baimė kažkur atsitraukia ir užmiegu.

Pabundu netikėtai pažadinta garsių balsų ir juoko. Balsai vyriški. Atsisėdu miegmaišyje ir girdžiu, kaip garsiai plaka mano širdis. Mane apima panika! Ką daryti? Kas bus, jei tie vyrai ras mane čia, vidury dykumos, visiškai vieną? Mano mintys padrikos. Aš juk visiškai bejėgė prieš juos.

Ką gi, baimės baimėmis, o aš susiimu, išsiropščiu iš miegmaišio ir šliaužte šliaužiu ten, iš kur girdėti balsai. Jie vis garsėja ir garsėja. Tam, kad nepasirodyčiau nepažįstamiesiems, esu priversta grįžti. Šliaužiu atgal ir garsiai dundančia širdimi įsiropščiu į miegmaišį. Meldžiu, kad Kūrėjas padarytų taip, jog tie žmonės manęs nerastų, o aš nugrimzčiau į gilų kietą miegą.

Rytą pabudus man pasirodo, kad visa tai pasivaideno. Mane pakeri saulėtekis. Nepaprastas grožis! Iš už horizonto pakyla ugninis diskas. Kaip sutartinį ženklą pakabinu butelį nuo vandens ant krūmo, ateina Agnesė ir papasakoju jai nakties įvykį. Ji nuramina mane ir paaiškina, kad tai buvo mūsų beduinų draugai, kurie klajoja čia su savo kaimenėmis.

Iš pradžių imu mąstyti, ar nevertėtų man nutraukti savo matymų paiešką, bet paskui pajuntu, kad man užteks jėgų ir drąsos ją tęsti. Agnesė patarė paimti savo bailiuką vidinį vaiką ant rankų ir paguosti. Padariau taip, kaip liepta, tai padėjo. Dieną praleidžiu tiesiog būdama dabartyje – čia ir dabar. Veikti nėra ką, tik valgyti, gerti ir malkas rinkti. Iš pradžių man buvo sunku tiesiog būti nieko neveikiant, bet paskui sugebėjau atsipalaiduoti ir išsilaisvinti nuo senų minčių bei elgsenos šablonų. Be to, į galvą atėjo mintis: praeitis svarbi, bet tik tol, kol naudinga.

Pasakiško grožio saulėlydis nuteikia meditacijai. Mane supa visiška tyla ir ramybė. Esu susikaupusi, jaučiu ryšį su viskuo, kas dykumoje. Purpurinė saulė pamažu pasislepia už horizonto. Kitoje dangaus pusėje savo eilės jau laukia mėnulis. Temstant danguje įsižiebia auksinės žvaigždės.

Įkuriu ugnį ir gaminu vakarienę – karštą sultinį, imu riekę sužiedėjusios duonos. Tamsa vėl atsiveda baimę. Grįžtu prie savo vidinio vaiko, raminu jį ir drąsinu. Šiąnakt sapnuoju, kad mane persekioja nepažįstami vyrai. Bėgu per lakų kopų smėlį, ropščiuosi aukštyn, leidžiuosi žemyn ir pagaliau matau, kad mūsų stovyklavietė netoli.

Pabundu auštant ir susirandu patį aukščiausią kopos tašką, noriu pasigėrėti saulės, kurios švytintis kraštelis jau pasirodė virš horizonto, tekėjimu. Kokia laimė būti taip arti iškilaus spektaklio, vaidinamo pačios gamtos, justi visą tą grožį visiškoje tyloje. Dar tie garsai, tie šnaresiai, kurie pasigirsta auštant dienai: paukščių trelės, kažkur toli – ožkų mekenimas. Jaučiuosi nuostabiai ir puikiai praleidžiu dieną, besilepindama ant karšto smėlio ir nieko neveikdama iki pat saulės laidos. Paskui įkuriu ugnį ir ramiai užmiegu. Jokios baimės manęs nekamuoja.

Rytojaus dieną mūsų matymų paieškos baigėsi. Macugas, vienas iš beduinų, parvedė mane atgal į stovyklą. Po dviejų su puse dienų, praleistų vienatvėje, tik su savo jausmais, man iš naujo tenka pratintis prie grupės. Karavanas ruošiasi grįžti. Po kelių kelionės dienų pasiekiame dykumos kraštą ir atsisveikiname su beduinais. Dar turime porą dienų poilsiui ir apmąstymams. Man norisi pabūti vienai, aš atsiskiriu. Per pastarąsias dvi savaites daug kas įvyko, vis dar jaučiu ryšį su dykuma ir su tais nuostabiais žmonėmis, kurie ten gyvena.

Ačiū tau, Agnese, už tai, kad padėjai man šioje kelionėje susipažinti su savo senomis baimėmis, išgyventi jas ir taip jų atsikratyti!

Dykuma. Nepamirštamos akimirkos.

Klausyti savo vidinio balso

Kodėl vis daugiau moterų jaučiasi iškankintos darbo ar šeimos? Jos nejaučia vidinės ramybės, todėl yra nervingos ir irzlios. Nebemoka klausytis savo vidinio balso, kuris niekada nebūna garsus.

Jus taip pat slegia baimė, kad nesusidorojate su savo kasdienėmis pareigomis? Kadaise veikiausiai girdėjote savo vidinį balsą, įsiklausydavote į tai, ką šis sako. Tada dar neturėjote šeimos, darbas jums teikė malonumą. Laisvai ir laimingai gyvenote savo gyvenimą. Jūsų niekas neslėgė. Gal prisimenate tuos senus laikus ir norite juos susigrąžinti?

Kaip slenka jūsų gyvenimas? Visos dienos panašios viena į kitą ir diena tęsiasi begalybę? Jūs ištisas dienas bėgiojate su reikalais, pakeliui pirkdamos visokius niekniekius šeimai, vakarais kantriai išklausote sutuoktinio skundus bei aimanas ir pakišate jam petį, duodamos labai vertingų patarimų? Jums būna, kad į nekaltą vyro klausimą „Na, kaip praėjo diena? Ką gero šiandien nuveikei?“ pratrūkstate, tuo visiškai vyrą suglumindamos, nes jis negali suvokti, kas išprovokavo tokią reakciją. Ar kartais nesijaučiate vieniša, niekieno nesuprasta ir neklausiate savęs: „O kurgi aš pati? Kur mano gyvenimas?“

Kartą viena mano klientė pasiskundė: „Neturiu daugiau jėgų! Privalau būti savo vyrui ir meilužė, ir draugė, ir motina, ir žmona, ir sekretorė – ir visas pareigas turiu atlikti puikiai!“

Mano pačios gana skausminga patirtis šiuo atžvilgiu privertė pajusti savo moterišką jėgą ir ilgainiui įstengiau įpinti ją į gyvenimą. Išgyvendama tas nemalonias akimirkas, išmokau save vertinti kitaip. Juk myliu ir vertinu save, tad galiu padaryti ką nors gero ir sau. Nutariau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nes pripažinau, kad nesu kuo nors kalta. Taip atsikračiau ir lūkesčių bei reikalavimų, kuriuos kėliau kitiems.

Įvyko tai ne iš karto. Tam prireikė laiko, ir aš mokiausi būti kantri. Dabar žinau: tam, kad kai kurie dalykai mūsų gyvenime galėtų išsipildyti, reikia laiko. Kartais mums pirma reikia tam tikros pamokos, kuri išmokytų pripažinti geru tai, ką gauname, kad mokėtume tą gera priimti. Tai padės atsikratyti vidinių blokų.

Išmokite vėl girdėti savo tylų vidinį balsą ir pasikliauti juo. Įsiklausykite į tai, ką jis nori jums pasakyti.

F

Afirmacija

Šiandien klausau savo širdies balso

ir pasitikiu juo.

F

Daryti sau gera

„Kas anksti keliasi, tam ir Dievas padeda“, „Juodas darbas – balta duona“, „Tinginystė – visų ydų motina“... Manau, jums žinomos šios „išmintingos“ mintys. Mane jos lydėjo ilgą laiką, ir manydavau: jeigu gerai dirbu, vadinasi, esu gera, tačiau juk jeigu visą laiką tik dirbu, tai neįstengiu pajusti ir suvokti savo pačios poreikių. Šių senų patarlių laikymasis galiausiai priveda prie to, kad moterį nuolat graužia sąžinė ir ji neleidžia sau nieko.

Viena iš moterų, besimokiusių mano „Penkių tibetiečių“ seminare, kartą užsiėmimo pradžioje pasakė: „Man pirmiausia šeima, o aš pati visada paskiausia. Jaučiuosi taip, tarytum pati save nustumiu kažkur į galinį planą. Neleidžiu sau deramai pailsėti, paskaityti knygos, o jeigu sau kiek nors panuolaidžiauju, pradeda graužti sąžinė, kad ne visus darbus nudirbau.“

Savo gyvenime ir darbe šias „išmintingas“ mintis paprastai girdžiu iš tų moterų, kurios yra prikaupusios daug vidinės įtampos. Viena iš klienčių, nuo pat vaikystės gyvenanti su pojūčiu, kad neatitinka pačios sau keliamų reikalavimų, pasakė: „Mano namuose ir šeimoje viskas turi būti idealu, ir tai, kad pasirūpinti šiuo idealumu turiu aš, mane slegia! Mano kūnas ir siela apsaugos nuo to idealumo ieško ligose.“

Ta klientė daugybę metų turėjo sveikatos problemų, ir jai tekdavo nuolat gydytis. Moteris žinojo, kad galės ką nors pakeisti savo gyvenime, jeigu suvoks, kad to neatitikimo keliamiems reikalavimams pojūčio šaknys yra praeityje ir jokiu būdu nesusijusios su dabartimi. Savo laiku, gyvenimo kelio pradžioje, motina ją mokė: „Tu gali sau leisti pailsėti tik tada, kai bus nudirbti visi darbai.“

Štai kitas atvejis. Vieną mano klientę nuolat kamavo mintis, kad ji nepakankamai rūpinasi šeima. „Aš per mažai dėmesio skiriu vyrui ir vaikams, jiems stinga mano meilės, nes pernelyg daug laiko skiriu sau. Tai mane kankina, dėl to nuolat esu įsitempusi ir jaučiuosi jiems nusikaltusi, todėl man teko mesti penkis Tibeto pratimus – laiko trūksta.“ Ši moteris taip nevertina savęs, kad neleidžia sau tenkinti net kasdienių poreikių, o juk taip elgiasi daugelis moterų.

„Darbą nudirbus, linksma švęsti.“ Šiuo postulatu daugelį amžių rėmėsi suvokimas to, kokia turi būti moteris-motina, ir mūsų mamos mus auklėjo remdamosis juo. Šio teiginio esmė ta, kad motina turi atiduoti viską kitiems, pamiršdama save. Ir šis elgesio pavyzdys kaip estafetės lazdelė buvo perduodamas ir tebeperduodamas iš kartos į kartą. Mes įtvirtiname jį savo pasąmonėje, o paskui perduodame savo vaikams.

Dar vieną iš daugybės mano klienčių, panorusią pasidaryti kažką gero sau, labai grauždavo sąžinė. „Aš tokio grožio nenusipelniau. Mano vyras jo neturi, o juk veikiau jis turi tai gauti, o ne aš, jis už viską moka.“ Jos jausmai iš praeities taip pat susipynė su dabartiniu gyvenimu. Ji pasakojo man, kad jos motina visada mokė taupyti. „Pirmiausia viską tėvui, jis mūsų maitintojas, o jau paskui mums!“

Pabaigai dar vienos klientės, atėjusios pasikonsultuoti dėl gydymo, istorija. Moteris man pasisakė, kad šiaip jau neturi laiko gydymui, nors jos oda atrodo prastai, pati jaučiasi blogai ir nežino, ką daryti toliau. Problema aiški – vis ta pati sena tema: „nenusipelniau ko nors verto“. Būti motina, žmona ir kartu gerai dirbti moteriai nepavykdavo – tai buvo pernelyg didelis krūvis. Ją kamavo nepasitenkinimo jausmas, o kaltais dėl susiklosčiusios padėties ji laikė kitus.

Neturiu galvoje, kad dėl to, jog atsidūrėme tokioje padėtyje, reikia kaltinti kitus: mamą, vyrą ar dar ką nors. Juk tai labai patogi pozicija: argi nematote, kaip man blogai? Kodėl nejaučiate, ko man reikia? Kodėl nematote, kokia aš tobula?

Kuriai iš mūsų tai nepažįstama? Turime poreikių, o niekas to nepastebi. Mes susikremtame, įsižeidžiame ir liaujamės bendravusios. Dažnai situacijos, išgyventos vaikystėje, pasikartoja suaugusiojo gyvenime. Nuolat stveriamės senų šablonų ir tik suvokusios, kad tie jausmai atseka iš praeities, galime juos prisileisti, priimti, išjausti ir paleisti, o tada visos tos išmintingos praeities patarlės nustoja ką nors reikšti. Tuomet lengva neprisirišti prie jų ir daryti sau ką nors gera.

„Pripažinę, kad praeitis negalioja dabarčiai, imame vertinti save ir savo vizavi (pranc. akis į akį su savimi – vert. past.) kitomis akimis. Tada kiekviena sekundė išgyvenama kaip naujas gimimas. Tuomet nė kiek nesmerkiame dabarties. Taip išlaisviname save ir kitus nuo praeities klaidų. Tai leidžia mums įkvėpti laisvės ir išgyventi meilės stebuklą, dalijantis vienam su kitu tuo abipusiu išsilaisvinimu. Tai suteikia galimybę išsigydyti visaapimančia meile akimirksniu, čia ir dabar.“19

Neskubėkite

Ko jau trūksta šiuolaikiniam žmogui, tai laiko: visa mūsų diena suskirstyta minutėmis. Bijodami, kad per dieną nepadarysime visko, kas suplanuota, neleidžiame sau atsipalaiduoti nė sekundei. Mums visiškai nelieka laiko tam, kas gyvenime yra svarbiausia.

Leiskite sau neskubėti, tiesiog stabtelėkite ir skirkite sau šiek tiek laiko pamąstyti ar pasvajoti. Kurį laiką paprasčiausiai nieko nedarykite – tegul tai būna laikas dvasiai – arba paskaitykite gerą knygą, pasivaikščiokite, paskirkite susitikimą su bičiuliais. Dar galima ryte, kai visi kiti šeimos nariai išsibėgioja su reikalais, leisti sau pasilepinti vonioje. Labai svarbu: patirkite malonumą, tuo metu neįsileiskite jokios savigraužos! Patikėkite, jūsų diena praeis visiškai kitaip. Ne tik pastebėsite, kaip išgaruoja įtampa, – aplinkiniai taip pat išloš iš to, kad jūsų nuotaika bus gera.

Žinoma, dabar galite užprotestuoti: „Man to nereikia!“ arba „Neturiu tam laiko!“ Būkite atviros – juk tai tik atsikalbinėjimai! Nejaugi nė karto nepavydėjote žmonėms, kurie randa laiko sau, kurie leidžia sau ką nors malonaus? Yra tokia kinų patarlė: „Jei nieko nedarysi, tai nieko ir nepadarysi.“ Kai kurie žmonės tai vadina „kūrybine pertrauka“, tačiau faktas lieka faktu: darydamos pertrauką pailsime ir prikaupiame naujų jėgų.

Kartą į mano konsultaciją atėjo jaunutė klientė ir pasakė: „Mano oda vis jautriau reaguoja į mano dvasinę būseną. Kai tik atsiduriu stresinėje situacijoje ir negaliu sau leisti atsipalaiduoti, tiesiog matau, kaip oda šaukte šaukiasi pagalbos. Dabar pagaliau supratau, jog esu pati sau šeimininkė ir kad aš verta to, kad skirčiau sau dėmesio. Po procedūros kaskart jaučiuosi vis ramesnė, atsipalaidavusi ir kitas kelias dienas nuo to tik išlošiu. Kaskart pažadu sau, kad nuo šios dienos pradėsiu naują gyvenimą. Puikiai žinau, kad nėra prasmės ką nors žadėti, jei neketini to įgyvendinti. Dabar reguliariai skirsiu sau minutės pertraukėlę, kad pasisemčiau jėgų.“

Svarbiausia, kad pačios stebėtume savo savijautą. Žinoma, svarbu rūpintis ir kitais žmonėmis, jų jausmais, tačiau visų pirma mūsų rūpestis turi būti nukreiptas į save, o tam, kad jaustumėmės gerai, retsykiais turime nusistatyti tam tikrus rėmus. Kai kuriose situacijose tiesiog privalome pasirūpinti savimi, priimdamos sprendimus savo, o ne aplinkinių naudai.

F

Afirmacija

Aš atsisakau poreikio būti atsakinga

už kitus žmones, kontroliuoti jų poelgius.

Aš stipriai apriboju savo atsakomybę

už kitus.

F

Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą

Neseniai man viena klientė papasakojo: „Penki Tibeto pratimai padėjo man suvokti, ką reiškia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jų padedama išmokau skirti sau laiko ir nejusti sąžinės graužaties.“ Galime ramiai pasinerti į dvasinės gerovės pasaulį tik tada, kai išmokstame patys atsakyti už viską, ką darome šiame gyvenime, ir vertinti save tiek, kad galėtume rasti laiko patenkinti savo poreikius nejausdami jokios sąžinės graužaties. Tik tada gebėsime suvokti, ką kasdieniame gyvenime galima pakeisti, ir tik tada pradėsime gyventi.

„Penki tibetiečiai“ pakeitė mano požiūrį į pasaulį, – pasakė kartą viena menininkė. – Jie padėjo man pasukti savo keliu. Be to, juos darydama išmokau rasti pusiausvyrą tarp įtampos ir atsipalaidavimo. Anksčiau apskritai negalėjau atpažinti savo poreikių, todėl negalėjau jų tenkinti.“ Vieną gražią dieną staiga pradedame justi ir suvokti, ko reikia būtent dabar, šią akimirką, o tada savo kasdieniame gyvenime randame laisvo laiko ir sau.

Norint to pasiekti, dažniausiai reikia nueiti ilgą kelią. Anksčiau nevertinau savęs tiek, kad leisčiau sau ką nors malonaus, ir todėl man nuolat trūkdavo laiko. Gera savijauta nebūdavo įtraukta į mano programą. Man būdavo kur kas paprasčiau daryti ką nors gera kitiems. Turėjau pasiekti ribą, kad suvokčiau: mano gyvenimas reikalauja rimto pervertinimo. Tik tada, kai staiga pradėjo sparčiai silpnėti mano klausa dėl rimtų problemų darbe ir šeimoje, pagaliau pradėjau kažką suvokti. Nuo to laiko mano sąmonė labai pasikeitė, tad pasikeitė ir mano gydymo metodai, kartu – ir visas gyvenimas. Pozityviai save vertinti, su meile ir pagarba, ir skleisti tą meilę bei pagarbą kitiems tapo kertine mano gyvenimo idėja, kuria vadovaujuosi dirbdama su žmonėmis.

Juk jeigu priimu save, galiu geriau elgtis ir su kitais, nes jau gebu atjausti. Dabar dirbu, nepatekdama į ceitnotą20 ir su džiugesiu širdyje, o padėka už tai – mano klientų pasitenkinimas. Vis dažniau girdžiu iš jų: „Su tokiu malonumu laukiau šios dienos ir sąmoningai susiplanavau laisvo laiko, kad ateičiau pas jus.“

Antras ekskursas: Sinajaus dykumoje

Tam, kad priimtume kokį nors rimtą sprendimą, reikia jėgų, o jėgų semiamės iš tos tylos, kuri stoja, kai sustabdome savo proto darbą. Kartais tam, kad peržiūrėtume situaciją, reikia savotiško sustojimo, nedidelės minutės pertraukėlės, šiek tiek laiko. Būtent taip, įsiklausydama į savo vidinį balsą, prikaupiau drąsos ir ryžto eiti nauju keliu bei peržengti senas, nusistovėjusias ribas. Galiausiai išgyvenau „Nuotykį Sinajaus dykumoje“.

Sprendimas dar kartą keliauti į dykumą gimė man būnant tylos taške. Tiesą sakant, man teko daug klaidžioti apylankomis, kad pagaliau įsisąmoninčiau tai, ką kuždėjo širdis, reikėjo „subręsti“ naujai kelionei, kuri turėjo suteikti permainų mano gyvenimui. Tai buvo tarpsnis, kai ėmiau klimpti į problemas. Tam, kad liaučiausi „buksavusi“, man reikėjo pažvelgti į situaciją iš šalies, kitomis akimis.

Tuo metu mane labai kamavo aukščio baimė, be to, kankinausi dėl klubo sąnario. Amerikiečių rašytoja Luiza L. Hei mano, kad klubai suteikia kūnui tvirtumo ir pusiausvyros. Jie „atsako“ už visus judėjimo pirmyn būdus. Problemos dėl klubo sąnarių liudija apie baimę judėti pirmyn, įgyvendinant kertinius sprendimus.21

Nepaisydama bėdų dėl sąnario, vis tik nutariau vykti į kelionę po Sinajaus kalnus beduinų ir kupranugarių draugijoje. Greitai, kol protas nespėjo įsišėlti dėl finansinių išlaidų, užsisakiau dar ir savaitę poilsio prie Raudonosios jūros, kurį planavau sau leisti grįžusi iš kelionės po dykumą. Vidinis balsas kuždėjo, kad ta savaitė man bus gyvybiškai būtina po sudėtingo žygio. Žinojau, kad ši kelionė mane pastūmės gyvenimo keliu ir padės daug ką suvokti.

Nuo minties, kad teks kopti aukštai į kalnus, širdyje darėsi neramu, bet kartu ir smalsu, tad nekantriai laukiau kelionės. Firma organizatorė brošiūroje informavo, kad šiai kelionei būtinas geras fizinis pasirengimas, nes aukščio svyravimai per dieną pasitaiko nuo trijų iki penkių šimtų metrų, o eiti teks pėsčiomis, nes kupranugariai bus sunkiai apkrauti. Tokia informacija sukėlė tam tikrų apmąstymų, ir visgi jutau, jog esu pakankamai stipri, kad leisčiausi į tokią kelionę, ir aš ją užsisakiau. Iki šiol ausyse tebegirdžiu visas tas aimanas ir dejones, kurias tada teko išklausyti iš draugų ir artimųjų. Politinė padėtis Sinajaus pusiasalyje tuo metu buvo įtempta, o Luksore kaip tik buvo smogta teroristinei grupuotei...

Pirmasis susitikimas su egiptiečių kariškių postu laukė mūsų jau oro uoste. Visą kelią iki pat dykumos mus nuolat stabdydavo kareiviai, teko atlaikyti nesibaigiančią pasų kontrolės punktų grandinę. Sinajaus dykuma su jos skardžiais, uolomis ir išdžiūvusiomis upių vagomis (vadi) panaši į Mėnulio paviršių. Atsiranda pojūtis, tarsi smėlis perteka į akmenį, ir atvirkščiai. Pirmasis susitikimas su beduinais ir palydovu buvo labai šiltas. Maisto produktus ir bagažą sukrovėme ant kupranugarių.

Ką gi, į kelionę! Girdžiu savo širdies plakimą, viskas manyje kažkaip susigūžia, tačiau palaipsniui baimė ir kažko nemalonaus laukimas pradeda tirpti. Su kiekvienu žingsniu jaučiu tai vis mažiau ir mažiau, užtat mane supantys vaizdai tokie didingi ir kvapą gniaužiantys, kad jų tiesiog neįmanoma nusakyti žodžiais. Tokių kalnų platybių, akmenų sąvartų, įvairiausių formų ir spalvų – žalių, rožinių, baltų – nebuvau gyvenime mačiusi.

Pirmąją naktį užmingu po atviru dangumi, po žvaigždėmis, liūliuojama amžinai kažką žiaumojančių kupranugarių čepsėjimo. Danguje miriadai žvaigždžių ir didžiulis mėnulis, pamažu nuslenkantis už kalno. Stojo neįžvelgiama tamsa, kurioje buvo girdėti tylūs prie laužo sėdinčių beduinų balsai.

Ryte pabundu su skaudamu klubo sąnariu. Tarp retų aukštų uolų bandau susirasti vietelę, kurioje galėčiau atlikti savo penkis Tibeto pratimus. Mane užplūsta ramybė, ir pajuntu, kaip manyje kaupiasi dėkingumas pačiai sau už tai, kad įsiklausiau į vidinį balsą, nepradėjau priešintis norui vykti į dykumą, nepaisant skausmo ir aukščio baimės.

Pusryčiai: duona, pakepinta ant nuodėgulių, truputis avių pieno sūrio, alyvuogės ir įstabi arbata – užplikytos žolelės, rinktos beduinų visą dieną pakeliui ir dingusios nesuskaičiuojamoje gausybėje jų rūbų klosčių, kad poilsio metą galėtume tuo stebuklu pasigardžiuoti.

Sukrovę nešulius ant kupranugarių, keliaujame toliau. Oro temperatūra pasiekia trisdešimt laipsnių. Šiandien norime užkopti į penkių šimtų metrų virš jūros lygio aukštį, žygiuojame senais kupranugarių numintais takais. Kopiant vėl pradeda skaudėti koją. Meldžiu Kūrėją, kad duotų jėgų ir energijos ateinančiai dienai. Dar semiuosi energijos iš „Penkių tibetiečių“, kuriuos atlieku kasdien. Temperatūra pakyla iki trisdešimt septynių laipsnių, aplink nė menkučio šešėlio, nes einame išdžiūvusia upės vaga ir keliausime ja, kol prieisime taką, kuris nuves toliau į kalnus.

Kuo aukščiau kylame, tuo gaivesnis darosi oras. Tokia maloni vėsa! Būtų gerai, bet takas tampa vis statesnis. Keblumų kyla ne tik žmonėms, bet ir sunkiai apkrautiems kupranugariams, kurių kanopos nuolat slysta ant lygių akmenų. Kiekvienas vedame savo kupranugarį. Mes jau arti to, kad įveiktume perėją kvapą gniaužiančiame aukštyje. Kupranugariai kaip gazelės kabarojasi siaurais stačiais kalnų takeliais. Tai seni prekybiniai takai, kuriais daugybę amžių žmonės gabeno prekes. Beduinai, einantys priekyje ir paskui mane, nuolat primena, kad reikia stebėti kupranugarius. Pradedu aštriau justi man patikėtą atsakomybę ir nuo įtampos prakaituoju.

Kelias vis siaurėja ir siaurėja, kopiame vis aukščiau ir aukščiau. Šiame svaiginančiame aukštyje mano galimybės išsenka. Aš visiškai nusiplūkusi, o koją skauda, kaip dar niekada neskaudėjo. Kas bus, jei dar labiau įsiskaudės? Mes taip toli nuo bet kokios civilizacijos! Svarstau, kaip čia man atsikračius tos atsakomybės už kupranugarį, bet šioje situacijoje tai visiškai neįmanoma. Prašau visatos suteikti man kantrybės, jėgų ir dvasios ramybės.

Pagaliau pasiekiame perėją. Koks pasakiškas vaizdas! Taip, bet visiškai atsiduoti tam džiaugsmui man nepavyksta. Mums reikia eiti toliau, nors ir ne aukštyn, o žemyn. Nepaisant siaubingo nuovargio, jaučiu pasididžiavimą, kad nepasiduodu ir kad tikrai pasiekiau savo galimybių ribą.

Leistis lengviau nei kopti, ir netgi kupranugariai labiau klauso. Stovyklavietę nakvynei įsirengiame didžiulio kalno papėdėje, prie pat stataus šlaito. Rytoj teks kopti į jį be kupranugarių. Kas bus, tas bus, bet nutariau būtinai tą kalną užkariauti, nugalėti savo paskutines galimybių ribas. Turiu bėdų dėl sąnario, tad galbūt šis žygis man kainuos nemažai jėgų. Eilinį kartą savęs klausiu, ką visa tai man reiškia?

Po kurio laiko paėjėju toliau nuo stovyklos, kad pasimėgaučiau vakaro tyla. Anksčiau būčiau pabijojusi nutolti taip toli, tačiau dabar kalnai man įkvėpia pasitikėjimo. Netoliese ilsisi per dieną šiek tiek nuvargę kupranugariai. Man labai patinka tie gyvūnai: tokie didingi ir labai jautrūs, jeigu pavyksta išsikovoti jų pasitikėjimą, jie gali prieiti labai arti. Pasikviečiu savo dvikuprį palydovą ir pradedu su juo kalbėtis. Man atrodo, kad jis mane girdi.

Apšvietimas keičiasi. Saulė pamažu pasislepia už kalno, greitai sutemsta. Šioje spengiančioje tyloje – ir aplink, ir manyje – juntu save, savo gelmę, iš kurios pasigirsta aiškių aiškiausias atsakymas į mano klausimą: „Užkopsi į tą kalną tik tuomet, jei tau neskaudės kojos!“

Po vakarienės su beduinais dar ilgai sėdėjome prie laužo. Jų dainos skambėjo paslaptingai ir šiek tiek liūdnai. Tą naktį miegojau blogai, nuolat prabusdavau ir jutau, kaip skauda visą kūną, o ypač koją. Paprašiau Dievo ramaus miego ir patarimo, ką nuspręsti dėl rytojaus kalno užkariavimo.

Ryte, gal kokią penktą valandą, mane pažadino beduinų, ruošiančių pusryčius, balsai. Jaučiausi pavargusi ir lyg sudaužyta. Sunkiai pakilau, bet visgi radau slaptą vietelę tam, kad atlikčiau „Penkis tibetiečius“. Baigusi labai aiškiai suvokiau, kad į kalną neužkopsiu.

Visatos dėsniai savi. Mano ego kapituliavo, jis daugiau nenori nieko kontroliuoti. Visi, išskyrus mane ir karavano vedlį, pradėjo ruoštis kalno viršūnės užkariavimui. Atsiguliau po uolos iškyšuliu pailsėti. Tą dieną mano savijauta vis blogėjo ir blogėjo. Skrandis ir žarnynas sustreikavo. Gėriau tik arbatą ir karštą virintą vandenį nors spigino trisdešimt penkių laipsnių karštis!

Dabar, atsigręžusi atgal, galiu konstatuoti: nors fiziškai buvo bloga, mano širdis buvo skaidri. Gebėjau suvokti, ką man nori parodyti susidariusi padėtis: tam, kad pradėčiau ką nors nauja, būtina paleisti sena. Skrandžio ir žarnyno negalavimai man liudijo būtent tai, jeigu, žinoma, patikėtume Luiza L. Hei22.

Tą vakarą ištraukiau kortą iš Taro kortų malkos. „Gyvybės medis“ ir gautas atsakymas manęs nė kiek nenustebino. Korta rodo mano dabartinę būseną, ir dar kartą prisimenu, kad visatos dėsniai savi. Kortos archetipas – brandi moteris. O su ja – du angelai sargai. Vienas iš jų kaip „Temidės akis“ sergsti, kad žmogus nepamintų egzistuojančių visatos dėsnių, kad paisytų jų. Kitas angelas padeda žmogui rasti savo kelią ir suvokti, kas jam svarbu konkrečią akimirką. Tai kantrybės ir supratimo angelas.23

Dar kartą suvokiau, kad galiu pasitikėti visatos dėsniais ir jeigu būsiu pakankamai atvira, pasikliaudama jais gausiu tas pamokas ir žinias, kurios man būtinos gyvenimo kelyje.

Kasdien man gerėja ir gerėja. Atrodo, kad su kiekvienu nauju žingsniu praeityje lieka kažkas sena ir aš nuo to išsilaisvinu. Juntu, kaip manyje gilėja dėkingumas ir ramybė. Būna dienų, kai užkopiame į pusantro tūkstančio metrų aukštį. Nepaisant kaitros ir nuovargio, jaučiuosi laiminga, stovėdama tokiame aukštyje ir gėrėdamasi peizažo grožiu. Baimė jau nekamuoja manęs. Praeiname nepaprasto grožio vietas, kuriose taip tylu ir ramu, kad man pavyksta be jokių pastangų justi visą savo jėgos potencialą. Beduinai ir kupranugariai savo buvimu, paprastumu bei užsispyrimu užbaigia tobulą paveikslą.

Nuolat įsiklausau į savo vidinį balsą, kuris kužda, kur yra mano fizinių galimybių ribos. Daug ilsiuosi, rašau ir kasdien darau penkis Tibeto pratimus, o dabar dar ir šeštą – darau juos rytais, o kai pavyksta, ir popiet. Pratimai padeda atgauti jėgas.

Melodi Beati rašo:

„Kai koks nors žmogus ar kokia situacija įvaro mums visišką beviltiškumą, tai reiškia, kad jie parodo mums mūsų galimybių ribas ir mums derėtų jiems dėkoti už tą pamoką, kuri padeda išstudijuoti tas galimybes ir nustatyti jų ribas.“24

Išsiaiškinau gamtos dėsnius, veikiančius dykumoje, kai atsidaviau jai be ypatingų apmąstymų ir besąlygiškai pasitikėdama. Kokios nuostabios oazės, išnyrančios staiga, lyg Fata Morgana25, plikoje akmenuotoje dykumoje! Čia galima pailsėti ir atsigaivinti. Čia sutinkame paprastus žmones: draugiškus, kuklius ir svetingus. Beduinų kvietimas išgerti puodelį arbatos arba suvalgyti ką tik iškeptą paplotį visada tolygu kvietimui į savo namus.

Oro temperatūra vis kyla, termometras rodo trisdešimt septynis laipsnius. Net beduinams nelengva tokioje kaitroje ir tokiame aukštyje. Pamažu nusileidžiame žemiau, einame senais kupranugarių takais, kurie visada atveda į vadi, ir galiausiai uolos šešėlyje įsirengiame stovyklą nakvynei. Džiaugiuosi, kad pagaliau ši kelionė artėja į pabaigą, kad pažinau savo galimybių ribas ir įsiklausiau į vidinį balsą.

Po nesibaigiančio varginamo ėjimo sausa upės vaga už staigaus posūkio mūsų laukia Fata Morgana. Stalas padengtas visai kaip rojaus sode: švieži vaisiai, duona, salotos ir šaltas gaivus vanduo. Sveika, civilizacija! Mes grįžome pas tave! Mūsų jau laukia Range Rover, kuriuo važiuosime į viešbutį ant jūros kranto, o manęs dar laukia ir dovana, kurią pati sau pasidovanojau: savaitė poilsio ir apmąstymų prie Raudonosios jūros. Aš iki šiol su malonumu prisimenu, kaip gulėjau po padangte iš palmių lapų ir gėrėjausi turkio spalvos jūra, oda jusdama veidą glostantį švelnų brizą.

Kūrybinė gyvenimo galia

Viena iš mano senų laikų klienčių, praktikuojanti penkis Tibeto pratimus, kartą atėjo į mano priimamąjį. Ji stačiai spinduliavo šviesa, darė neįsitempusio, patenkinto gyvenimu žmogaus įspūdį. Moteris papasakojo, kad nubėgo maratono distanciją su savo dar vyresne drauge. Tai padėjo jai įsigilinti į save pačią su didesne pagarba. Ji įsiklausė į savo vidinį balsą, kuris pakuždėjo, kad lengvai įveiks distanciją, ir pradėjo kasdien treniruotis. Tos abejonės, kurios iš pradžių kamavo, pamažu išgaravo. Idėja nubėgti maratoną kartu su kitais bėgikais vis labiau užvaldė. Ji norėjo įrodyti sau, kad pakaks drąsos pradėti ką nors nauja. Moteriai mirtinai nusibodo gyventi nuobodų rutininį gyvenimą, kai viena diena niekuo nesiskiria nuo kitos. Žodžiu, paklausė savo intuicijos ir nubėgo maratono distanciją iki galo. Pasveikinau klientę iš visos širdies!

Man nuolat tenka konstatuoti (matau tai iš savo klientų, dalyvaujančių mano seminaruose, o ir savo patirties pavyzdžių): tam, kad išsiveržtume iš egzistuojančių gyvenimo ribų, būtina motyvacija, kuri labai įkvėptų. Tik taip galima iš tikrųjų ką nors pakeisti, nors pokyčius įgyvendinti gali būti nelengva. Tol, kol esame įprastoje, gerai žinomoje teritorijoje, vargu ar kas gali nutikti. Visus anksčiau įgytus įgūdžius ir gebėjimus valdome laisvai.

Tik klausimas, ar mums norisi likti savo tokiose įprastose, gerai apgyventose ribose? Visgi ar neglūdi giliai mumyse siekimas kažko visiškai naujo, nepažinto? Kas nutiks, jei iš tikrųjų ryšimės atsiduoti šio siekio valiai? Visai galimas daiktas, kad pirmą kartą griūsime į balą. Na ir kas? Vis tiek pasistūmėjome žingsnelį pirmyn, išsiveržėme iš senų, išvažinėtų vėžių. Kuo narsiau judame toliau, tuo užtikrintesni jaučiamės. Patikėkite, kad kiti, žiūrėdami į šį judėjimą, žavisi jumis. Naudokitės savo energija visu pajėgumu.

Tam, kad pasidarytų gera, turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kūną ir dvasią. Deja, tam, kad atrastume naują kelią ir eitume juo, mums tenka per kančias suvokti, kad jėga gimsta iš ramybės ir suvokimo. Prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą, išlaisviname energiją kitam žingsniui. Tiesa ta, kad jeigu augu aukštyn, mano šaknys turi tvirčiau kabintis už žemės.

Kartą sutikusi savo bičiulę, su kuria ilgai nesimatėme, buvau priblokšta to, kad ši tiesiog tryško energija, skleidė jėgą. Daugybę metų ji buvo rūpestinga mama ir ištikima žmona. Visi jos rūpesčiai ir mintys buvo sutelkti tik į šeimą. Skirti laiko savo pomėgiui – tapybai – leisdavo sau tik retkarčiais, o kai pagaliau vaikai užaugo ir išskrido iš namų, moteris staiga gavo pasiūlymą įsigyti parduotuvėlę, kurioje galėtų eksponuoti ir pardavinėti savo paveikslus bei reprodukcijas. Kiek pamąsčiusi, sutiko. „Nutariau pasikliauti savo intuicija. Jutau, kad man būtina tai padaryti, juk tapyba ir dailė – mano gyvenimas!“ Jos akys, tai sakant, švytėjo. Netrukus gavau pakvietimą į jos ateljė atidarymą.

Sutikite, pažįstama akimirka, kai tylus balsas įkalbinėja padaryti ką nors nauja, bet tuojau pat ryžtingai įsikiša protas: „Ir kur lendi? Nori apsijuokti? Tu niekada to nedarei!“ Nekapituliuokite! Pradėkite kelti savivertę. Atkreipkite dėmesį į mažą, iš baimės virpantį vaiką savo viduje, paimkite jį ant rankų ir imkite meiliai įkalbinėti.

F

Afirmacija

Aš pakankamai stipri ir drąsi,

kad eičiau nauju keliu.

Aš pasitikiu gyvenimu.

Aš įsiklausau į savo vidinį balsą ir

išbandau tai, kas nauja.

F

Leisk meilei būti

Meilė – tai ne tik žodis ar jausmas.

Ji – jėgos šaltinis!

Ji – energija!

Krajonas26

Kartą į mano priimamąjį atėjo klientė, kurią pažinojau jau seniai. Ji daugelį metų kankinosi dėl odos problemų, o tąkart jos veidas tiesiog švytėjo. Tas švytėjimas sklido iš vidaus ir buvo matyti, kad būtent dėl jo odos būklė labai pagerėjo. Jokio jautrumo, veido oda puiki, bruožai švelnūs, figūra taip pat pasikeitė. Eisena lengva, kone plevenanti. Į šią moterį žiūrėti buvo tikras malonumas. Ji papasakojo man, kad sutiko didžiąją meilę ir kad dar niekada gyvenime nebuvo tokia laiminga. Ne veltui sakoma, kad meilė moterį gražina.

Meilė gyvena mumyse, ji – mūsų esmė. Norint susipažinti su savo meile, reikia žengti pirmą žingsnį – pajusti meilės poreikį ir parodyti ją.

Egzistuoja du pagrindiniai jausmai: meilė ir baimė. Kai myli, tau niekas nebaisu, o kai bijai, nesugebi mylėti. Baimė visada iškraipo tikrovės suvokimą ir išmuša iš vėžių, neleisdama suvokti, kas iš tikrųjų vyksta. Meilė – būsena be jokių baimių. Meilė nekelia klausimų.27

Pakeisti savivoką

Mums stinga pasitikėjimo savimi ir nepriklausomybės, tačiau labai dažnai patys sau trukdome nesąmoningais savęs ir mus supančio pasaulio suvokimais. Pasitikėjimas auga pradėjus priimti visus savojo „aš“ aspektus. Kartu neatmetame nieko, kas priklauso, tai įmontuojame, integruojame į gyvenimą – tai dar vienas žingsnis tobulėjimo link: žmogus geba rasti savo gyvenimo kelią ir eiti juo, neleisdamas kitiems pavesti savęs į šalį ar išklaidinti iš kelio.

Tokį pat darbą reikia nudirbti ir su senų nuoskaudų įsisąmoninimu, blokais ir savivoka – ir tų įvykių integravimu į gyvenimą. Panorę perdaryti ką nors sena, užmezgame ryšį su savo vidiniu pasauliu ir pradedame viską geriau suvokti, ko iš tikrųjų norime, geriau suprantame tikruosius poreikius. Atsiranda vidinė pusiausvyra, atsispindinti išorėje: išties imame spinduliuoti, kartu atsikratome ir lūkesčių kitų žmonių atžvilgiu. Žinoma, norisi prisiglausti prie stipraus peties, norisi daugiau meilės ir supratimo, tačiau jeigu kartą įstengėme suvokti savo jėgą, tai pradedame suprasti, kad kito petys iš tikrųjų negali būti ramstis, nes jis ne mumyse. Juolab kad tas kitas niekaip negali mums padėti, kai pakuojamės lagaminus į kelionę, kurioje ketiname atsikratyti visos praeities. Ji vis tiek mus pasivys!

Visų pirma čia kalbama apie priėmimą savęs tokios, kokia esi. Nevertinti savęs, nelyginti su kitomis...

Lengva pasakyti! Deja, visa tai (net šiais laikais) ne taip lengva todėl, kad ir tėvai, ir visuomenė įskiepijo mums daugybę įvairiausių vertinimo stereotipų ir suvokimų to, kas svarbu šiame gyvenime. Paprastai tai įsisaviname nuo vaikystės ir besąlygiškai.

Priimdama klientus, nuolat stebiu tą patį vaizdą: moterys lygina save su kitomis ir visada save vertina neigiamai. Per reti plaukai, per platūs klubai, kitos geresnės, protingesnės ir gražesnės už mane! Keista, bet šios problemos kartais kamuoja net įspūdingiausias ir protingiausias moteris!

Kokia prasmė lyginti save su kitomis, laikyti jas gražesnėmis, patrauklesnėmis arba protingesnėmis? Verčiau derėtų sudaryti sąlygas savo pačios moteriškumo, moteriškos esybės ugdymui. Būtent tai derėtų pripažinti ir mylėti savyje. Tai padariusios, liaujamės ilgėtis „tikro“ gyvenimo ir troškimų išsipildymo, nes liaujamės jaustis gamtos nuskriaustos.

F

Afirmacija

Aš matau Šviesą, išsklaidančią

visus šešėlius ir išlaisvinančią mane.

Tokia laisvė – tai proto ir širdies ramybė,

laimė ir begalybė visko, ko man reikia.

Aš maudausi Šviesoje.

Aš laisva.

Viską, ko man reikia, aš gaunu.

Aš gebu pamatyti savo Meilę.

Aš tampu tuo, kas iš tikrųjų esu:

aš esu Meilė.

F

Pajuskite vaiką savyje

Apie baimes ir menką savivertę žinau ne iš nuogirdų. Deja, šiuo atžvilgiu turiu savos, ne itin malonios patirties. Tik todėl, kad sugebėjau susitarti su savo vidiniu vaiku, sužinojau, kodėl dažnai jaučiuosi vieniša ir nesuprasta. Žinau, kodėl tam tikrose situacijose ir su tam tikrais žmonėmis mano savivertė akimirksniu visiškai sumenkdavo, o manyje likdavo tik nepasitikėjimas savimi ir nepilnavertiškumo jausmas.

Daugelis elgesio šablonų įsitvirtino mumyse vaikystėje ir valdo mus visą gyvenimą. Viskas, ką kadaise išgyvenome – ir gera, ir bloga, – saugoma mūsų pasąmonėje ir pasireiškia tam tikrose gyvenimiškose situacijose.

Galėčiau prisiminti iš savo vaikystės daugybę atvejų, uždėjusių antspaudą visam mano gyvenimui. Dėl to, kad dar vaikas būdama buvau priversta atsakyti ir už save, ir už savo neįgalius tėvus, dažnai jausdavausi taip, tarytum iš manęs reikalauja kažko nepakeliamo, jausdavausi vieniša, niekam nereikalinga. Tolesniame gyvenime taip pat dažnai grįždavau prie to jausmo. Tik būdama suaugusi moteris išmokau įsiklausyti į savo vidinį vaiką ir skirti jam dėmesio, pradėjau justi vidinę laisvę ir lengvumą.

Šiais laikais kūno ir dvasios gydytojai jau dirba su vidiniu vaiku, tarkime, Malkolmas Sautvudas (Malcolm Southwood), kurio seminaruose lankiausi. Bendraudami su savo vidiniu vaiku, kalbėdamiesi su juo, guosdami jį, klausydami jo balso galime išsilaisvinti iš senų nuostatų, trukdančių judėti savo pačių unikaliu gyvenimo keliu.

Tam tikromis situacijomis vis jausdavausi nesuprasta, nemylima, nepastebima. Drebantis iš baimės, užsispyręs mažas vaikas mano viduje norėdavo papūsti lūpytes ir pasislėpti nuo visų. Nesugebėdavau sveikai mąstyti, todėl negalėdavau išsikapanoti iš eilinės nemalonios padėties. Vieną gražią dieną nuvažiavau pas draugę, kuri rado laiko mane išklausyti. Ji tik sėdėjo ir klausėsi manęs, laikydama mano ranką, o paskui pasakė: „Paimk savo vidinį vaiką, savo mažą mergaitę, ant rankų ir paguosk. Paklausk jos, ko jai trūksta, kad vėl pasijustų gerai. Išklausyk, priimk ir suprask, ko jai dabar reikia, susiliek su ja. Juk ji – tu pati!“

Žaisdama su vaikais ar su šunimi puikiai jaučiu savyje tą vaiką. Vaikai ir šuo žadina manyje mažą valiūkišką mergaitę, kuri džiaugiasi ir mėgaujasi žaidimu. Tuo metu visos mintys ir rūpesčiai atsitraukia į antrą planą, ir suprantu, kad mano gyvenimas – ne vien pareiga, jame yra daug džiaugsmo ir lengvumo.

Kai kreipiuosi į savo vidinį vaiką ir darau tai, ko jam reikia, dažnai akimirksniu atsiranda iškilusios problemos sprendimas ir tada man norisi save kuo nors pradžiuginti. Tarkime, pasidovanoti gražią puokštę! Arba leisti sau pasivaikščioti! Viskas priklauso nuo to, ko norisi tuo metu mano vidiniam vaikui.

Pamenate savo vaikystę? Kokie tai prisiminimai – geri ar blogi? Buvote laimingas vaikas? Kokią save matote? Žinojote, kad jūsų vaikystė didžia dalimi nulems jūsų kaip suaugusiosios gyvenimą? Vaikas tebegyvena mumyse, tačiau daugiau nebeskiriame jam dėmesio, nepildome jo norų ir netenkiname jo poreikių.

Galbūt jums pažįstamos akimirkos, kai jautėtės bejėgės ir nemylimos, bijojote likti vienos, sakėte sau: „Man nepavyks!“, „Aš nevykėlė!“, „Kas aš tokia, kad mane mylėtų!“ Tokiomis akimirkomis reikia visiškai sąmoningai tenkinti savo vidinio vaiko poreikius. Gaila, bet daugelis žmonių ignoruoja tą mažą mergaitę arba tą mažą berniuką, gyvenančius mumyse, nes šie primena vaikystėje išgyventas kančias.

Viena iš mano klienčių užsirašė kosmetiniam seansui. Atlikdama kosmetines procedūras daug bendrauju su klientais ir skiriu jiems visą savo dėmesį. Priimu kitą žmogų kaip visumą, su visais jo poreikiais, norais ar lūkesčiais. Įdėmiai išklausau jo, todėl kiekvienam pavyksta parinkti individualų procedūrų rinkinį.

Tai klientei, apie kurią noriu papasakoti, buvo keturiasdešimt dveji metai, ji buvo ištekėjusi ir turėjo tris vaikus. Jos išvaizda sakė daug ką: veido oda buvo išraudusi ir sudirgusi. Moteris jau ne kartą gydėsi, lankėsi pas kosmetologą ir pas dermatologą, tačiau niekas nepadėjo.

Paprašiau papasakoti apie save ir klausydama jos gana greitai pajutau tą mažą mergaitę, gyvenančią joje. Ji papasakojo, kad buvo negeidžiamas bei nemylimas vaikas, vaikystėje niekada nepatyrė tėvų meilės bei šilumos. Su ja dažnai buvo elgiamasi atsainiai, jei neatitikdavo jai keliamų reikalavimų. Norėdama kompensuoti šilumos ir meilės stoką, valgė viską, kas teikdavo malonumo. Iki šiol jai ausyse skamba motinos priekaištai: „Nevalgyk tiek daug, tu ir taip siaubingai stora!“ arba „Pasižiūrėk į veidrodį – į ką tu panaši!“

Ta klientė visada ignoravo savo vidinį vaiką, savo mažą mergaitę, visiškai nekreipdama į ją dėmesio. Ji įprato slopinti savo norus ir neleisdavo sau tenkinti poreikių. Visa tai slypėjo jos pasąmonėje ir tam tikrose situacijose iškildavo į paviršių.

Taip, vedybiniame gyvenime moteriai pasikartojo visa tai, ką išgyveno vaikystėje savo šeimoje. Ji dažnai jaučiasi nesuprasta ir nemylima savo vyro ir guodžia save saldumynais. Pasekmė: vyras, kaip ir tėvai, elgiasi su ja atsainiai, priekaištauja, kad ši pernelyg stora, nepatraukli ir neatitinka jo įsivaizduojamo moters idealo.

Senas skausmas, gerai pažįstamas iš vaikystės, negalėjimas atitikti kitų reikalavimų, vis pasireiškia ir moteris raminasi nekontroliuojamu valgymu. Be to, jai visiškai nerūpi tai, kad tampa beformė – mano, jog vis tiek negalės būti tokia, kokią ją nori matyti vyras, ir toliau kenčia. Klientė jaučiasi vis nepatrauklesnė, neturi nė mažiausio noro prieiti prie veidrodžio, nepilnavertiškumo kompleksas pražydo joje sodria spalva.

Atlieku procedūrą, dirbu ir jaučiu, kad klientė negali deramai atsipalaiduoti ir mėgautis akimirka. Kai baigiau procedūras ir galiausiai išgražinau jos veidą dekoratyvine kosmetika, moteris visomis išgalėmis vengė žiūrėti į save veidrodyje. Patariau jai pakalbinti savo vidinį vaiką.

Yra begalė įvairiausių būdų ir specialių pratimų savo vidiniam vaikui prakalbinti – tai galima daryti savarankiškai, o galima ir vadovaujant psichologui arba gydytojui specialistui. Man asmeniškai prakalbinti savo mergaitę pirma padėjo darbas vadovaujant specialistui, o paskui – savarankiškos treniruotės.

Penki Tibeto pratimai gali šiuo atveju gerai pasitarnauti, ypač jei kreipsite daugiau dėmesio į širdies čakrą (žr. 185 p.).

F

Afirmacija

savivertei pakelti

Aš pasitikinti savimi, išmintinga moteris.

Man niekas negresia.

Aš paleidžiu savo skausmą ir savo kaltę.

Dabar aš laisva nuo visų abejonių ir baimių.

Aš kupina jėgų.

Aš leisiu sau daryti tai, ką noriu.

Aš užkariauju vieną viršūnę po kitos.

Aš nepasiduodu sutikusi sunkumus ir kliūtis.

F

Rekomenduojama muzika

Shaina Noll Songs for the Inner Child

Papildomos rekomendacijos

 Išlaisvinkite savo vidinį vaiką: pašokite laisvai, neribodamos savęs, tegul tai bus nežabojamas šokis, išliejimas visko, kas susikaupė, o šokdama išrėkite visus savo jausmus.

 Darykite tai kvėpuodamos tibetietiškai (žr. 132 p.).

 Kompaktinės plokštelės: pavyzdžiui, Gabrielė Rot (Gabriele Roth), būgnai, dinaminė meditacija.

Pasitikėti savimi

Patikėkite tuo, kad viskas jau gerai – dabar, šią pat akimirką – ir kad ir toliau viskas bus gerai. Džiaukitės viskuo nauju, atsirandančiu jūsų gyvenime. Mėgaukitės gyvenimu. Gyvenimas – ne vien pareigos. Tiesiog atmeskite senas baimes. Neribokite savęs griežtomis taisyklėmis, kurias patys sau ir primetėte. Pereikite sąmoningai žingsnis po žingsnio tą savo gyvenimo atkarpą. Eksperimentuokite. Nekvaršinkite sau galvos mintimis, ką galvoja apie jus kiti arba kaip į jus pažiūrės. Tai ne jūsų bėdos, jums kitų žmonių mintys visiškai nerūpi, todėl negali paveikti jūsų gyvenimo.

Būkite dėkingi gyvenimui už tai, ką šis padovanojo. Jauskite dėkingumą už tai, kad turite draugų, šeimą, ir pademonstruokite jiems savo dėkingumą. Išdrįskite apsiginti. Gyvenkite savo jausmais, svajonėmis, troškimais ir lūkesčiais, antraip gali būti taip, kad visa tai ir liks tik svajonės.

Klimaksas – senėjimo šmėkla?

Klimaksas – „pereinamasis amžius“, organizmo persitvarkymas, medicinoje jis vadinamas klimakteriumu, klimakteriniu periodu, menopauze. Daugumai moterų su šiuo žodžiu siejasi sunkus fizinis ir dvasinis persitvarkymas. Pokyčiai iš tikrųjų vyksta ir matomi net plika akimi. Pirmiausia noriu stabtelėti ties kai kuriais vidiniais ir išoriniais su klimaksu susijusiais reiškiniais. Dažnai jie laikomi nemaloniais. Visgi, kaip paaiškėjo, ir šiuo atveju labai padeda penki Tibeto pratimai.

Priežastys ir lydintys reiškiniai

Natūrali nusiskundimų, kylančių per klimaksą, priežastis – kiaušidžių funkcijų užgesimas. Prasidėjus klimakteriniam periodui, paprastai sulaukus penkiasdešimties metų, palaipsniui mažėja hormonų – estrogenų ir progesterono – gaminimasis. Estrogenais vadinama hormonų grupė, kurią sudaro dvidešimt jų rūšių. Iš jų svarbiausiais lytiniais hormonais laikomi estradiolis, estronas ir estriolis. Be to, jie atlieka ir kitas funkcijas visoje organizmo veikloje, pavyzdžiui, veikia gleivinės būklę (akių, burnos ertmės ir genitalijų).

Estrogeno ir progesterono įtaka medžiagų apykaitai labai įvairi:

 gerina kraujotaką ir padeda išsaugoti odos elastingumą;

 padeda kaulams likti tvirtiems ir apsaugo juos nuo retėjimo;

 gerina šlapimo pūslės ir šlapimkanalio audinių kraujotaką bei didina šlapimkanalio sfinkterio (raumens) tonusą.28

Organizme sumažėjus estrogeno ir progesterono, itin pastebimai pasikeičia žmogaus išvaizda. Šių hormonų gaminimosi mažėjimas reiškia senėjimą – tą pačią senatvės šmėklą, kuri kelia siaubą daugeliui moterų (o ir vyrų). Pridėkite prie to dar nuolatinę nuotaikų kaitą, kuri taip kankina aplinkinius. Būsena nepastovi – šiandien galiu medžius iš žemės rauti, o rytoj nė vinies į sieną įkalti neįstengiu. Daugelis moterų klimakterinį periodą vertina kaip metą, kai jų galimybės pastebimai mažėja, o gyvenimo kokybė gerokai pablogėja. Vis dėlto atlikti tyrimai rodo, kad moterys, kurios per klimaksą propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, daug juda ir tinkamai maitinasi, daug mažiau kenčia nuo šiam laikotarpiui įprastų problemų.

Penki Tibeto pratimai per klimaksą

Reguliariai darant penkis Tibeto pratimus, per menopauzę pagerėja bendra organizmo būklė – tai leidžia propaguoti aktyvesnį gyvenimo būdą. Tai savo akimis mačiau seminaruose, kursuose ir per sveikatingumo keliones.

Daugelis moterų, praktikuojančių „Penkis tibetiečius“ klimakteriniu laikotarpiu, patvirtina, kad pratimai joms padeda jaustis daug geriau. Tai paaiškinama tuo, kad egzistuoja glaudus septynių mūsų organizmo energinių centrų ryšys su septyniomis su jais siejamomis gyvybiškai svarbiomis vidaus sekrecijos liaukomis bei jų veikla. Pratimai reguliuoja viso organizmo darbą, gerina bendrą savijautą ir lėtina senėjimo procesą. Penki Tibeto pratimai gali sušvelninti visus klimaksą lydinčius reiškinius, padeda susigrąžinti gyvybinę energiją, kuri šiuo laikotarpiu sumažėja arba apskritai blokuojama.

Toliau keliais pavyzdžiais iš savo praktikos pademonstruosiu, kaip moterys gali lengvai ir efektyviai susidoroti su įvairiomis problemomis, kylančiomis prasidėjus menopauzei.

Karščio bangos

Bene labiausiai paplitęs negalavimas per menopauzę yra karštis, išmušantis organizmą ir kartais trukdantis išsimiegoti – dėl to rytais jaučiamės pavargusios, vadinasi, kalbėti apie gerą nuotaiką jau netenka.

Kartą į mano priimamąjį atėjo klientė, kurią kankino stiprios karščio bangos, ji nuolat buvo prislėgta ir kankinama nerimo. Tai buvo žmogus, jautęsis beviltiškai. Aš, kaip profesionalė, visas jos problemas mačiau veide: gilios nosies ir lūpų srities raukšlės, aplink lūpas – smulkios raukšlelės, liudijančios apie sausą odą, o T zonos (kakta, nosis, smakras) oda riebi ir porėta. Moteris reguliariai lankė mano bendrąsias kosmetikos procedūras, per kurias aš, be kita ko, koregavau ir pacientės kvėpavimą, nes moteris negalėjo natūraliai ir giliai kvėpuoti. Palaipsniui, labai lėtai, atsikūrė natūralus kvėpavimo ritmas. Be to, klientė apsilankė viename iš mano praktinių seminarų, kuriame mokiau, kaip atlikti penkis Tibeto pratimus. Po kelių savaičių klientė jautėsi daug geriau. Karščio bangų intervalai gerokai pailgėjo ir jai pavykdavo lengviau, be papildomos įtampos jas ištverti. Pratimus moteris pradėjo daryti reguliariai, kartais net du kartus per dieną.

Nuovargis, energijos stoka

Kai kurios moterys man pasakoja: „Jaučiuosi taip, tarytum iš manęs būtų išsiurbta visa energija. Viskas, ką visai neseniai dariau lengvai, dabar virto tikra problema. Tuos pačius darbus darau dukart ilgiau. Kas atsitiko?“ Arba: „Visiškai neturiu jėgų. Pavargstu nuo menkiausios įtampos. Tie hormoniniai pokyčiai siaubingi.“

Ankstyvosiose menopauzės stadijose „išspaustos citrinos“ būklė aštuoniasdešimčia procentų paaiškinama nemiga, kuri pasireiškia dėl sumažėjusio estrogenų ir progesterono kiekio organizme, tačiau dvidešimčia procentų ją lemia testosterono mažėjimas. Testosteronas – hormonas, kuris suteikia mums energijos, aktyvumo ir stimuliuoja seksualumą. Pirmuoju atveju penki Tibeto pratimai padeda padidinti bendrą energijos lygį ir sumažinti nemigą. Antruoju gali padėti šeštasis pratimas. Tiesą sakant, daugumai moterų stiprus nuovargio jausmas menopauzės viduryje sumažėja ir darbingumas vėl padidėja.29

Seksualumas

Iki šiol vis dar paplitusi nuomonė, kad lytinis gyvenimas prasidėjus klimaksui nutrūksta. Moters organizmas per klimakterinį periodą iš tikrųjų į seksualinę stimuliaciją reaguoja kitaip nei „jaunas“ organizmas. Tiesa ir tai, kad visaverčiam lytiniam gyvenimui būtina pašalinti kai kurias kliūtis (pavyzdžiui, makšties gleivinės išsausėjimą). Karin Burk (Karin Burke), gydytoja natūropatė, man paaiškino: „Šiais laikais yra galimybė, sudarant natūralų testosteroną, skatinti moterų libido – tai leidžia joms gyventi normalų lytinį gyvenimą. Tam tinka, pavyzdžiui, hormoninis makšties kremas arba kremai-tepalai vandens pagrindu.“ Savo ruožtu, galiu rekomenduoti: tris ar keturis kartus per savaitę darykite šeštąjį Tibeto pratimą.

Nuotaikų kaita ir odos jautrumas

Viena iš mano nuolatinių klienčių, moteris, išgyvenanti klimakterinį periodą, su kuria aš pažįstama jau daugelį metų ir žinau ją kaip labai subalansuotą ir optimistišką ponią, kartą pasisakė: „Aš tokia jautri ir užgauli. Į viską reaguoju labai liguistai. Ir mano oda kenčia kartu su manimi.“ Patariau pradėti praktikuoti „Penkis tibetiečius“. Gana greitai moteris ėmė jaustis geriau, odos dirglumas išnyko.

Odos pakitimai, nulemti hormoninio fono

Viena šešiasdešimt aštuonerių metų moteris man papasakojo: „Pastebėjau, kad pasikeitė pati mano odos struktūra, atsirado daug raukšlių, bet man tai neatrodo kažkas baisaus. Tai natūralu, man juk ne trisdešimt metų, o aš ir nenoriu atrodyti kaip trisdešimtmetė. Iš esmės esu viskuo patenkinta ir džiaugiuosi, kad sveikata nešlubuoja.“ Tai būtent tas vidinis pasitenkinimas, kuris mus ir brandaus amžiaus daro gražias.

Jokie estrogenai ir progesteronai jums to neduos, ir visgi stiprinkite odą. Estrogenas didina kolageno kiekį, taip oda išsaugo drėgmę ir apsisaugo nuo išsausėjimo. Karin Burk rekomenduoja valgyti daugiau sojų (yra estrogenų) ir pankolių (yra progesterono).

Tinimas

Dar viena moteris, daugelį metų praktikuojanti penkis Tibeto pratimus, pastebėjo, kad dėl šių pratimų sumažėjo tinimas ir išnyko sunkumas kojose. Penki pratimai gerina limfos apykaitą organizme. Drauge rekomenduočiau daryti pakaitines karšto ir šalto vandens voneles, vaistinėse nusipirkti kremo, gerinančio limfos apykaitą, nevalgyti rūgščių maisto produktų, atsisakyti kavos, alkoholio ir nikotino. Dar gali padėti gydymas kremu, kurio sudėtyje yra šešių procentų progesterono. Natūralaus progesterono yra dioskorėjos šakniastiebiuose (jamse).

Šlapimo nelaikymas ir dubens apačios raumenys

Per menopauzę daugelis moterų kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Tai susiję su dubens apačios raumenų būkle. Šie raumenys ne tik palaiko mažojo dubens organus, bet ir atsako už šlapimo pūslę, nes juose yra daug estrogenų receptorių. Hormonų pokyčiai dažnai lemia dubens apačios raumenų perkrovą. Hormonų lygio svyravimai dirgina nervus, ypač „sakralinius nervus“, kurie kontroliuoja dubenį ir jame esančius organus. Nuo to žmogus jaučia poreikį dažniau šlapintis, o jeigu dar yra dubens apačios raumenų uždegimas dėl netaisyklingos laikysenos, gali kilti rimtų problemų – tai Richardo Šmidto (Richard Schmidt), San Fransisko (Kalifornija, JAV) universiteto urologijos profesoriaus nuomonė.

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje gydytojas Arnoldas Kegelis (Arnold Kegel) sukūrė pratimus kovai su šlapimo nelaikymu. Tai pratimai gaktos stuburgalio raumeniui (pubococcygeal), kuris sujungia gaktikaulį su stuburgaliu. Rekomenduoju, atliekant visus Tibeto pratimus, įskaitant šeštąjį, sutraukinėti gaktos stuburgalio raumenį. Tokiu atveju, praktikuodamos pratimus reguliariai, kartu stiprinsite ir gaktos stuburgalio raumenį, taip užkirsdamos kelią ankstyvam šio raumens suglebimui ir šlapimo nelaikymui.

Tinkama mityba: fitoestrogenai

Naujausi moksliniai tyrimai, kuriuos atliko Vokiečių homeopatų sąjunga, rodo, kad palengvinti pacienčių, išgyvenančių klimakterinį laikotarpį, būklę gali ir fitoestrogenai. Fitoestrogenai – tai augaluose esančios medžiagos, darančios analogišką poveikį kaip ir žmogaus hormonai, tik silpnesnį. Yra dviejų rūšių žmogaus organizmui svarbių fitoestrogenų: lignanai ir izoflavonai. Sojų pupelėse ir iš jų pagamintuose produktuose yra daug izoflavonų. Štai kodėl per menopauzę turėtume valgyti daugiau sojų.

Papildomos rekomendacijos

 Kekinės blakėžudės (Cimicifuga racemosa), arba kekinės juodžolės (Actea racemosa), lengvina fizines kančias. Pasak profesoriaus Vutkės (Wuttke) iš Getingeno universitetinės klinikos, kekinės blakėžudės labiausiai tinka pakaitinei hormonų terapijai. Pavyzdžiui, jos didina kaulų audinio tankį ir mažina infarkto riziką.

 Sepijos (Sepia) lengvina dvasines kančias.

 Kiniškos pupos (Ignoto činčibieras) lengvina nuotaikų kaitos sukeltą būseną ir gelbsti esant vidinei įtampai.

 Sangvinarijos, arba kraujuojanti šaknis (Sanguinaria), lengvina karščio bangų ar smarkaus širdies plakimo sukeltą būseną.

Kas iš tikrųjų gali padėti?

Yra įvairių būdų, kaip atsikratyti nemalonių būsenų menopauzės laikotarpiu – tiek hormoninių, tiek nehormoninių. Ne visos moterys nori hormonų terapijos, o ir ne visoms to reikia. Bet kokio gydymo tikslas turi būti palengvinti arba pašalinti fizinius ir dvasinius sutrikimus (negalavimus), sulėtinti arba užkirsti kelią urogenitalinių organų atrofijai, taip pat apsaugoti nuo osteoporozės, miokardo infarkto ar arterijų kalkėjimo (aterosklerozės) pavojaus.

Ieškodama to, kas gali padėti man asmeniškai, išbandžiau daugybę pagalbos variantų. Pradėjusi vartoti hormonus, netrukus pajutau, kad imu pilnėti, o krūtų liaukos pabrinko ir pasidarė skausmingos. Hormoninės terapijos nutariau atsisakyti, tačiau jaučiausi toli gražu ne geriausiai. Pasitarusi su savo gydytoja, nutariau išbandyti nehormonines priemones. Be viso to, dar reguliariai praktikuoju penkis Tibeto pratimus, kartais net po du kartus per dieną. Pratimai man padeda lengviau įveikti nemalonius reiškinius, kurie lydi hormoninius organizmo pokyčius.

Brandos amžius – vienas iš gyvenimo periodų, taip pat turintis daug gero. Prisiminkite bent tą gyvenimišką patirtį, kurią jau sukaupėte! Pažįstu nemažai moterų, kurios šį pereinamąjį laikotarpį vertina kaip kelionę į save, kaip savęs atradimą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl patariu susirinkti kuo daugiau informacijos apie šį naują savo gyvenimo periodą! Nelyginkite savęs ir savo kūno su kaimynių ar jaunų merginų kūnais. Palaikykite save.

Papildomos rekomendacijos

 Neužsisklęskite savyje galvodamos, kad viena turite išgyventi visa tai ir kad vis tiek jūsų niekas nesupras. Pasikalbėkite su bičiule, gydytoju arba savo partneriu. Paprastas pokalbis gali labai padėti! Visai galimas daiktas, kad galop ir pati, ir jus supantys žmonės geriau suprasite, kas jums darosi.

 Daugiau judėkite. Labiausiai tam padeda „Penki tibetiečiai“, joga, vaikščiojimas.

 Venkite streso. Pati geriausia priemonė nuo jo – poilsis ir atsipalaidavimas.

 Pradėkite daugiau laiko skirti sau. Skirkite vieną dieną per savaitę, konkrečią dieną, kuri priklausytų tik jums. Tą dieną leiskite sau daryti viską, kas jums teikia malonumo. Tas laikas jums būtinas tam, kad papildytumėte savo energijos atsargas, sukauptumėte jėgų ir pasijustumėte gerai.

 Dažniau būkite gamtoje. Įvairūs žalumos atspalviai, kurie jus sups, – žalia spalva simbolizuoja ramybę ir harmoniją – padės palaikyti vidinę pusiausvyrą.

 Darykite tai, ką šiuo metu gera daryti.

 Valgykite daug sojų. Pasirūpinkite tuo, kad jūsų maistas būtų šviežias ir jame būtų pakankamai maistingųjų medžiagų.

 Išsimiegokite. Jeigu jus kamuoja nemiga, nevalgykite daug ir negerkite nakčiai gėrimų, kuriuose yra kofeino. Geriausia po šeštos valandos vakaro išvis nieko nevalgyti. Nuo nemigos padeda viena amžių patikrinta priemonė: stiklinė pieno, o jeigu ir tai nepadės, įsigykite sukatžolių, augalinės kilmės raminamųjų, kurie labai tinka moterims, išgyvenančioms menopauzę. Sukatžolės padeda subalansuoti hormonų sudėtį.30

_______________

12 Sabine Naegli und Renate Otto: Freude soll dir blühen. SKV-Edition, Lahr im Schwarzwald, 2001.

13 Rosi Wesselhöft: Weibliche Macht ist das Zentrum der Partnerschaft. Wesselhöft, Buchholz, 1991, 101 p.

14 Esther Harding: Der Weg der Frau. Rhein, Zürich, 1943.

15 Agnes von Helmholt: Brief an die Weggefährten. O.

16 Louise L. Hay: Das Körper- und Seele-Programm. Wilhelm Heyne, München, 1990, 9 p.

17 Melody Beattie: Kraft zur Selbstfindung. Wilhelm Heyne, München, 1996, 156 p.

18 Afirmacija (lot. firmus – stiprus, tvirtas, galingas) reiškia „sutikimą, patvirtinimą, užtikrinimą“. Afirmacija – trumpi pozityvūs teiginiai, teigiamai veikiantys kūną, dvasią, protą ir pasąmonę. Juos galima kartoti visada ir visur, garsiai arba mintyse, taip pat pasirašyti ant popieriaus lapų ir pritvirtinti ten, kur dažniausiai užkliūva akis. Jų poveikis neįtikėtinai pozityvus dar ir dėl to, kad padeda „išmušti“ protą iš numinto negatyvaus vidinio dialogo tako – savęs ir kitų smerkimo, priversti nutilti „vidinį kritiką“ ir „teisėją“.

19 Gerald G. Jampolsky: Lieben heißt die Angst verlieren. Goldmann, München, 1987, 113 p.

20 Vok. Zeitnot, Zeit – laikas + Not – stoka, šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti. (Vert. past.)

21 Louise Hay: Gesundheit für Körper und Seele. Wilhelm Heyne, München, 1988, 226 p.

22 Luiza L. Hei žarnyno problemas traktuoja taip. Storoji žarna: baimė atsikratyti visko, kas atgyvenę ir nereikalinga. Afirmacija: aš lengvai ir laisvai atmetu sena ir džiugiai pasitinku artėjantį nauja. Skrandis: maisto talpykla. Atsakingas ir už minčių „įsisavinimą“. Afirmacija: aš lengvai įsisavinu gyvenimą. Aš esu santaikoje su gyvenimu. Viduriavimas: baimė, atsisakymas, bėgimas. Žr. Louise Hay, 1988, 210, 236–237 p.

23 Žr. Marlies Burghardt: Lebensbaum-Tarot. Silberschnur, Güllesheim, 2000.

24 Melody Beattie: Kraft zum Loslassen. Wilhelm Heyne, München, 1991, 149 p.

25 Sudėtingas optinis reiškinys, susidedantis iš kelių miražų formų. Jis atsiranda dėl temperatūros inversijos. Esant Fata Morgana, horizonte esantys objektai, pvz., salos, uolos, laivai, ledkalniai, atrodo ilgesni ir pakilę virš žemės paviršiaus, lyg „pasakų pilys“. (Vert. past.)

26 Krajonas (Kryon) – mistinis angelas, besirūpinantis dvasiniu žmonijos tobulėjimu. (Vert. past.)

27 Jampolsky, München, 1987, 19 p.

28 Žr. Monika Murphy: Wenn die Hormone aus der Balance geraten. Germa Press, Hamburg, 1996, 50 p.

29 Dr. John Arpels, in: Lonnie Barbach: Die Dritte Weiblichkeit. Ullstein, München, 2000, 85 p.

30 Žr. Barbach, 2000, 91 p.

4

Oda – sielos veidrodis

Nors neįmanoma net ir svajoti apie tai, kad išsemtume sielos paslaptį,

man visgi atrodo,

kad vienas iš kilniausių žmogaus dvasinių uždavinių yra nenuilstamas siekimas nuolat gilinti savo dvasinės esybės suvokimą.

Karlas Gustavas Jungas

(Carl Gustav Jung)

Oda – mūsų vidaus barometras. Jeigu neskiriame pakankamai dėmesio savo jausmams ir poreikiams, tai mūsų organizmas priverčia mus greitai atkreipti į juos dėmesį – visų pirma tai daro per odą. Graži, sveikata trykštanti oda liudija apie kūno, sielos ir dvasios harmoniją.

Tikriausia gyvenime buvo situacijų, kai tekdavo klausti savęs: „Kas nutiko mano odai? Kodėl ji pasidarė tokia jautri? Gal kažką ne taip darau? Juk odą nuolat prižiūriu!“ Iš tikrųjų savo veiduose matome nebylų be dėmesio paliktos mūsų sielos pagalbos šauksmą. Galime priimti jį kaip odos sudirgimą. Ankstyvas odos senėjimas taip pat gali būti nulemtas dvasinių kančių ir streso.

Taigi pradėkite vertinti odą kaip sielos veidrodį. Tik tada, kai imsite skirti deramą dėmesį savo dvasiai, galėsite kai ką pakeisti savo kasdieniame gyvenime, kad oda pasijustų gerai. Odai taip pat reikia poilsio, kad galėtų atsigauti.

Įsiklausyti į savo širdį

Studijuodami odos savybes, mokslininkai vis dažniau daro išvadą, kad ji yra ne tik apvalkalas, dengiantis vidaus organus. Oda – itin jautrus, glaudžiai susijęs su dvasia organas. Savo pokyčiais oda informuoja apie vidinę būklę, praneša kažką itin svarbaus apie tuometę mūsų sielos ir dvasios būseną. Na, o tam, kad neverstume dvasios reikšti savo nepasitenkinimo per odą, turime pasistengti suprasti ją tiesiogiai, per vidinius pojūčius. O kaip jaučiame savo dvasią?

Tam, kad išgirstum, ką nori pasakyti tau dvasia, reikia kuriam laikui sustabdyti savo kasdienį sukimąsi, truputį pabūti tyloje ir ramybėje. Kartais tam reikia poros minučių, kartais – kelių valandų, kartais – ir kelių dienų. Taigi, jeigu nori išgirsti tai, ką nori pakuždėti tau, ir tik tau, tavo siela, susikurk tokią situaciją, kurioje galėsi ją išgirsti.31

Paleisk!

Tai tas pats magiškas žodis, kuris nuolat naudojamas visose dvasinėse tradicijose, o dabar – ir šių laikų psichologijoje. Ką gi reiškia „paleisti“? Kristofas Langholfas (Christof Langholf), psichologas, vienas iš pirmųjų paleidimo (angl. releasing) sumanytojų Doko ir Ruos Lindvalių (Doc und Ruth Lidndwall) mokinių, paskelbė savo medicininių tyrimų rezultatus knygoje „Aš paleidžiu“ (Ich lasse los). Joje parodė, kas gali vykti su kūnu, kai atsisakome įsiklausyti į dvasią.

Paleidimas (prisirišimo atsikratymas) veda į gilų dvasinį atsipalaidavimą ir vidinės įtampos pašalinimą. Tik taip galima jautriai suprasti dvasios signalą. Pasaulyje yra daugybė dalykų, kuriuos galime paleisti iš vidaus: stresas, nuoskaudos, neišsipildę norai. Tam reikia atsipalaiduoti, kurį laiką pabūti tyloje, pasinėrus į vidinės ramybės būseną, ir tada atsiras galimybė pažvelgti į problemas iš šalies. Dirbdama visų pirma sukuriu ramią atmosferą, kad paciento dvasia galėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. Norint prisikaupti naujų jėgų, būtina laikinai išsiveržti iš kasdienių įvykių rato. Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Trisdešimtmetė klientė, namų šeimininkė ir dešimtmečio berniuko motina, sako: „Man tiek visko ištisai sukasi galvoje ir niekaip negaliu to atsikratyti!“ Jos oda vienareikšmiai atspindi tą neramią, įtemptą būseną. Pakviečiu tą moterį išgerti su manimi puodelį arbatos, o paskui darau jai lengvą atpalaiduojamą apykaklės zonos masažą ir visą tą laiką mudvi šnekučiuojamės. Pastebiu, kad per pokalbį jai lengvėja ir ji pamažu ima atsipalaiduoti. Kai žmogus apie ką nors ilgai pasakoja, nepastebimai atsipalaiduoja! Klausau savo intuicijos ir gydymui naudoju spalvotą (žalią) aliejų, reguliuoju kvėpavimą. Palaipsniui pamatau, kaip mano klientė vis labiau ir labiau atsipalaiduoja. Dingsta kvėpavimo įtampa. Po procedūros moteris baisiai nustemba, kad laikas prabėgo taip greitai ir kad jai nė kiek nebuvo sunku atsipalaiduoti.

Kita jauna klientė atėjo pas mane ir pareiškė, kad pagaliau turi ką nors padaryti ir dėl savęs. Matau, kad jos veido oda paraudusi ir karščiuojanti. Kad ir kaip gydytojai stengėsi, jai iki šiol niekaip nepavyko padėti. Išgėrusi puodelį raminamosios arbatos, moteris papasakojo, kad augina du vaikus, kuriems, kaip rūpestinga mama, skiria visą gyvenimą. Ji jaučia kartais ir savo poreikių, tačiau visada juos ignoruoja. Susidaro įspūdis, kad pakeisti šios situacijos neįmanoma. Ji jau išverkė marias ašarų, pyko, niršo. Per atpalaiduojamąją procedūrą pagaliau suprato, kad galės atsikratyti odos problemų tik tada, kai leis sau periodiškai ilsėtis. Po kelių savaičių gydymo, su odos priežiūra ir pasilepinimu širdžiai maloniomis smulkmenomis, jos odos būklė pastebimai pagerėjo.

„Mano oda pastaruoju metu ėmė kvailioti. Ji reaguoja į bet kokį niekniekį. Nežinau, ką su ja daryti. Man regis, tai jos reakcija į stresą!“ Jaunuolis pasakojo, kad prieš pusmetį, dėl rimto pervargimo naujame darbe, staiga pradėjo silpnėti jo klausa. Jis dirbdavo po dvylika valandų per parą ir nustojo girdėti savo vidinį balsą, savo organizmą. Paprasčiausiai ignoravo jo signalus. „Dėl didžiulės įtampos ir pervargimo darbe išvis lioviausi bet ką jausti!“ Patariau jam įsiklausyti į savo vidinį balsą. Tam reikia susitelkti į patį save – neblaškyti dėmesio nei skaitymu, nei kitais užsiėmimais. Sprendžiant iš visko, tam žmogui teko prikaupti tam tikros patirties, kad susivoktų ir ką nors pakeistų savo gyvenime. Ilgainiui vaikinas pakeitė darbą ir tapo laimingu bei patenkintu žmogumi, o buvusių odos problemų neliko nė žymės.

Verčiant kentėti dvasią, jos kančios atsispindi mūsų odoje. Ji susitraukia ir įsitempia, sudirgsta, raukšlės pagilėja.

Šešiolikmetei merginai susiklostė stresinė situacija mokykloje, o kartu – ir jos amžiui būdingos meilės kančios. Pasekmė – išberta oda. Rekomendavau merginai skirti daugiau meilės sau ir savo išvaizdai, reguliariai rūpintis veido oda alavijų (aloe vera) priemonėmis ir daugiau vartoti maisto, kuriame gausu vitaminų bei balastinių medžiagų. Jokių riebalų, jokių saldumynų ir nenaudingų angliavandenių (kepinių ir duonos iš baltų miltų). Tik tada, kai mergaitė įstengė ramiau vertinti padėtį, taip pat po kosmetinių procedūrų sudirgimas praėjo ir oda grįžo į daugmaž priimtiną būklę. Dabar ji kasdien gerėja.

„Man skubiai reikia subalansuoti organizmą, kad vėl atsistočiau ant kojų!“ Su tokiais žodžiais į mano kabinetą įeina moteris, kuriai gyvenimas išties tarsi ištraukė žemę iš po kojų. Klasikinis pavyzdys: po trisdešimties vedybinio gyvenimo metų jos vyras susirado kitą, jaunesnę. Klientė atrodė patraukli ir išpuoselėta, tačiau skausmas ir sukrėtimas buvo įsispaudę veide. „Manyje viskas suakmenėjo: ir viduje, ir išorėje.“ Veido oda suglebusi, veide – jokios energijos. Mimikos raukšlelės giliai įsirėžusios į odą. Tad tenka pirma išklausyti pacientę, kad ši pajustų, jog ją suprantu. (Atjauta – ne gailestis!) Paskui taikau jai specialų biologiškai aktyvių taškų masažą, kombinaciją elementų, kurie veikia raminamai, stimuliuoja veido raumenis ir panaikina energetinius blokus. Namuose siūlau odos priežiūrai naudoti Q10 kaip papildomą energijos šaltinį, taip pat deguonies turintį preparatą kraujotakai gerinti. Taip pat Či veido masažą (žr. 6 dalį).

Turiu nuolatinę klientę, kuri lankosi pas mane dešimt metų. Jai trisdešimt dveji metai. Pacientės veido oda periodiškai kardinaliai pasikeičia. Šį kartą ji atėjo pas mane dėl veidą nusėjusių raudonų dėmių, o kai kuriose vietose oda netgi buvo nukasyta. Moteris daro kažkokių rūpesčių slegiamo ir labai nelaimingo žmogaus įspūdį. Pažiūrėjusi į klientės odą, paklausiau, už ką save taip nubaudė. Ši papasakojo man apie troškimą turėti vaikelį. Kai tai pasakojo, akys kone švytėjo. Jau kelerius metus gyveno su žmogumi, kurį labai mylėjo, bet jis nenorėjo turėti vaikų. Pacientė seniai apie tai žinojo, tačiau visgi neprarado vilties perkalbėti vyrą. Dėl to jau buvo išlieta nemažai ašarų, tad oda reagavo į esamą problemą. Gana ilgai moteriai pavykdavo nuslopinti savyje visus jausmus, susijusius su noru turėti vaikų, tačiau kartkartėmis dvasia visgi primindavo apie save, o tai tučtuojau atsispindėdavo odoje.

Negalime ignoruoti savo jausmų. Mūsų dvasia primena apie save, iš pradžių švelniai ir atsargiai, bet jei atsisakome jos klausyti, ji būna priversta imtis griežtesnių priemonių. Tam, kad prisibelstų iki mūsų, dvasia poreikius demonstruoja fiziniais negalavimais. Visgi, jeigu be medikų pagalbos, pačios atpažįstame tuos ženklus, kuriuos siunčia dvasia, galime iš anksto imtis priemonių, kad užkirstume kelią rimtiems negalavimams, arba ką nors gyvenime pakeistume. Tik tada, kai ta moteris apsisprendė, jog gyvens santuokoje su savo partneriu, ir tam, kad būtų laiminga, porai visai nebūtina turėti vaikų, odos būklė ėmė normalizuotis. Kartu atlėgo vidinė įtampa ir oda galėjo „atsipalaiduoti“.

„Siaubas, kas darosi su mano oda! Ji tapo tokia jautri, reaguoja kone į viską, išmušta kažkokių dėmių. Nežinau, ką daryti, o juk ją nuolat prižiūriu!“ Ta klientė prieš metus įstojo į universitetą, o dabar nėra užtikrinta, kad teisingai pasirinko būsimą profesiją. Be to, kitame mieste jaučiasi nejaukiai, ilgisi šeimos ir draugų. Po kelių seansų nutaria paklausyti vidinio balso, pakeisti studijuojamą specialybę ir grįžti į gimtąjį miestą. Nuo to laiko jaučiasi daug geriau ir tai atsispindi odoje. Tipiškas pavyzdys to, kaip reikia vertinti odos būklę – kaip seismografą. Tuo noriu pasakyti, kad reikia vertinti labai rimtai. Oda reaguoja ne tik į išorinius dirgiklius: šaltį ir karštį. Ji atspindi ir individualų jautrumą. Dažnai nekreipiame dėmesio į tuos ženklus, kuriuos siunčia siela ir oda.

Dar vienas tipiškas pavyzdys iš mano praktikos. Į priimamąjį atėjo jauna moteris su visos veido odos uždegimu, net ant kaklo buvo sudirgimo židinių. Ji atliko aibę tyrimų, testų, galiausiai alergija buvo atmesta. Tolesnis gydymas medikamentais taip pat nedavė norimo rezultato. Darydama procedūras, turiu galimybę pasikalbėti su ta paciente ir išklausyti ją. Palaipsniui pradedu kai ką suprasti. Šiuo metu ji mokosi vadybos, daro tai prieš savo valią – to reikalavo tėvas, ji pati norėtų verstis floristika. Kas rytą klientė su pasišlykštėjimu eina į mokslus. Jos vidus priešinasi ir tai atsispindi išorėje. Iš pradžių pasirodė nedidelis paraudimas ant kaklo, nedidukė dėmelė, kuri plėtėsi merginai jaučiantis vis labiau nelaimingai. Prireikė laiko, kad suvoktų: oda yra vidinės būsenos barometras. Galiausiai pacientei pasitaikė proga kažką pakeisti gyvenime. Kai sutikau ją po mėnesio, moters gyvenimas buvo pasikeitęs, o oda atrodė visiškai normali.

Daugybė pavyzdžių iš gydytojų dermatologų, o ir iš mano pačios gydytojos kosmetologės praktikos mane įtikino, kad tam, kad oda trykštų sveikata, būtina sąlyga – dvasinė pusiausvyra ir pasitenkinimas gyvenimu. Būtinai reikia „paleisti“ kylančias situacijas ir įsiklausyti į širdį. Kalbu apie tai, jog būtina plėtoti atsakomybės už save ir už savo gyvenimą jausmą, reikia išmokti priiminėti sau naudingus sprendimus ir be jokios sąžinės graužaties skirti gyvenime laiko savo pačių poreikiams tenkinti.

„Siela pailsi“ – ne kartą girdėjote šiuos žodžius, bet paprastai retai kas juos vertina rimtai. Sielai ir trūksta to laiko, kurį skiriame jos poilsiui, jei apskritai skiriame. Kita vertus, jei teikiamės leisti jai truputį atsikvėpti, tai ši mums atsidėkoja tuo, kad įgauname jėgų ir atsiranda galimybė subalansuoti, pasirūpinti kūno, dvasios ir proto harmonija, o rezultatas atsispindi veide – trykštanti sveikata, graži oda, tvirtas kūnas ir didesnis gyvenimo džiaugsmas. Kas laisva valia gali to atsisakyti?

Nuolat girdžiu iš klienčių, kad jos po gydomųjų ir atpalaiduojamųjų procedūrų jaučiasi žvalios ir energingos, o oda atrodo stebėtinai gaivi ir švari. Taigi, kai pasineriame į vidinę tylą ir neleidžiame sau blaškytis, gebame suaktyvinti savyje naujas energijos atsargas. Dėl to galiausiai keičiasi tikrovės suvokimas ir tada jaučiame, kad kiekviena ląstelė turi kūną, dvasią ir protą.

Oda – jautrus organas

Kodėl oda atrodo arba sveikai rausva ir stangri, arba pilka ir suglebusi? Kartais matyti, kad po nakties miego oda būna dar labiau susiraukšlėjusi. Negali būti, kad visa tai būtų tik odos užgaidos. Oda – gyvas, kvėpuojantis organas, kuris nuolat keičiasi ir be perstojo atsinaujina.

Odos sandara

Bendras žmogaus odos paviršius yra maždaug du kvadratiniai metrai. Vadinasi, oda yra pats didžiausias kūno organas, kurį sudaro keli sluoksniai:

1. (epitelis)

Sudarytas iš kelių epitelio ląstelių sluoksnių, kurie ryškiai skiriasi vienas nuo kito. Kraujagyslių jame nėra. Plona membrana, sudaryta iš jungiamojo audinio, jungia epidermį ir tikrąją odą.

2. Derma (tikroji oda)

Sudaryta daugiausia iš jungiamojo audinio, o viršutiniame plonojo audinio tinkliniame sluoksnyje (speninis sluoksnis – lot. Stratum papillar) – beveik vien iš elastinių skaidulų, išsidėsčiusių įvairiomis kryptimis, bet daugiausia statmenai odos paviršiui. Speneliai sudaro arti vienas kito esančius kupolo formos išsikišimus. Speneliai užima didelį paviršių ir rūpinasi epidermio, kuriame nėra kraujagyslių, maitinimu ir kartu – medžiagų apykaitos atliekų (šlakų) išskyrimu. Speneliai yra išraizgyti plonyčių kraujagyslių ir kapiliarų, apsupti limfinių kraujagyslių, nervinių audinių ir nervų galūnių. Kolageninių skaidulų apsaugai nuo persitempimo arba plyšimo odoje skirta dar viena skaidulų sistema – elastinė, kuri kaip tinklas apraizgo kolageninių skaidulų sausgysles.

3. Poodis (poodinis ląstelynas)

Jungia odą su po ja esančiais organais. Poodiniame audinyje apstu riebalinių ląstelių, apraizgytų jungiamojo audinio raiščiais. Riebalinis audinys išsaugo šilumą organizme ir palaiko odos tonusą, atlieka amortizacinę funkciją kitiems odos sluoksniams.

Odos funkcijos

Oda turi daug funkcijų: saugo organizmą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra jutiminis ir išskiriamasis organas, ji sugeria ir išskiria. Oda juntame švelnų mylimo žmogaus prisilietimą, lietų ir vėją, šaltį ir šilumą. Fiziniu lygiu oda susijusi su vidaus organais ir vidaus sekrecijos liaukomis, emociniu ir dvasiniu – su jausmais. Kaip svarbus kontaktinis organas oda atspindi visus mumyse vykstančius fizinius ir dvasinius procesus.

Apsauginė odos funkcija

Raginis odos sluoksnis saugo organizmą nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti, tarkime, trynimas ar spaudimas. Nuo fizinio ar cheminio poveikio saugo šiame sluoksnyje esantys riebalai, sudaryti iš riebalinių liaukų sekrecijos ir lipidų, kurie išsilaisvina iš negyvų raginių ląstelių. Nuo šviesos ir karščio pertekliaus saugo pigmentas, esantis bazaliniame sluoksnyje. Rūgščiai atspari apsauginė luobelė yra savotiškas barjeras bakterijoms, ji saugo organizmą nuo infekcijos patekimo.

Riebalinių liaukų sekrecija lemia odos senėjimą. Riebalinę plėvelę ant odos paviršiaus sudaro prakaitas, vanduo, lipidai (riebalai), riebalinių liaukų sekretas ir raginių ląstelių lipidai. Šios hidrolipidinės mantijos sudėtį ir kiekį lemia genetinis paveldėjimas, kūno zonos, taip pat tokie faktoriai kaip paros metas, sezonas, oro drėgmė, mityba, ligos arba stresas. Riebalinių liaukų sekreto sudėtis yra svarbi nustatant odos higroskopiškumą ir pralaidumą vandeniui. Šis sekretas saugo tiek ir nuo odos perdrėkimo (apsauga nuo atmosferinių kritulių poveikio), tiek ir nuo jos išsausėjimo (per didelio drėgmės išgarinimo). Jei nebūtų apsauginės riebalinių liaukų sekreto plėvelės, odos raginis sluoksnis greičiau netektų drėgmės. Pavyzdžiui, plonas odos riebalinis sluoksnis saugo ją, viena vertus, nuo per didelio pabrinkimo (vandens susikaupimo), kita vertus – nuo dehidratacijos (per stipraus saulės spindulių poveikio, sausumo). Taigi riebalinis sluoksnis padeda odai išlikti švelniai ir elastingai.

Bėgant metams, hidrolipidinės mantijos sudėtis kinta: joje mažėja prakaito ir riebalinių liaukų sekreto, susidaro jo deficitas ir oda tampa sausa. Raginis sluoksnis pasidaro ne toks elastingas, atsiranda pirmosios raukšlelės. Amžiaus tarpsnyje nuo trisdešimt penkerių iki keturiasdešimties metų dar labiau sumažėja riebalinių liaukų sekreto išskyrimas, o toliau organizmui senstant šis procesas spartėja.

Odos tonuso ir elastingumo sumažėjimas su amžiumi paaiškinamas dar ir tuo, kad sumažėja elastino skaidulų kiekis. Drėgmės sumažėjimas, turgoras (įtempta odos ląstelės sienelės būsena) ir odos suplonėjimas – suglebusios ir sudribusios „senatvinės odos“ požymiai. Sulėtėja kolageno susidarymo procesas, dėl to oda praranda gebėjimą sulaikyti drėgmę ir taip pamažu netenka stangrumo. Skystos odos sudedamosios dalys, esančios plačiai išsišakojusiose sistemose – kraujotakoje ir limfoje, atlieka svarbų vaidmenį palaikydamos sveiką odos būklę, saugodamos jos grožį. Odos elastingumas ir stangrumas sumažėja dar ir dėl pasikeitusios skysčių sudėties ir vandens išskyrimo, o tai, sumažėjus turgorui, sukelia patinimą (audinio skysčio kaupimą).

Odą sudaro milijardai ląstelių, plaukiojančių druskos tirpale, susidedančiame iš natrio ir kalcio druskų. Kasdien netenkame maždaug keturių procentų odos ląstelių, o per visą gyvenimą tai sudaro maždaug penkiolika kilogramų odos. Daugiau kaip trisdešimt procentų visų organizmo skysčių yra odoje.32

Oda kaip medžiagų apykaitos organas

Per medžiagų apykaitos procesą oda siejasi su visu organizmu. Ji geba savyje sukaupti iki dviejų penktadalių bendro kraujo kiekio. Be perstojo degindama iš kraujo patenkančias maistingąsias medžiagas, nuolat spinduliuoja šilumą, taip saugodama organizmą nuo atšalimo. Su amžiumi kraujotakos intensyvumas sulėtėja – tuo paaiškinamas vyresnio amžiaus žmonių odos blyškumas. Pagal odos būklę dažnai galima spręsti apie viso organizmo būklę. Taip pat kraujotakai labai svarbu maisto produktai, hormonai, vegetatyvinė nervų sistema ir amžiaus nulemtas odos būklės pablogėjimas.

Oda – jutiminis organas

Oda – labai jautrus jutiminis organas. Ja jaučiame ne tik aplinkos temperatūros, matuojamos Celsijaus laipsniais, skirtumą, bet ir žmogaus kūno bei nusiteikimo temperatūros laipsnį. Priimta odoje išskirti vadinamąsias erogenines, ypatingas zonas, nors iš esmės odoje nėra neerogeninių zonų – visa kūno danga geba priimti bet kokį emocinį (jausminį) signalą.

Oda glaudžiai susijusi su vegetatyvine nervų sistema. Ir viena, ir kita išsivystė iš to paties išorinio gemalinio lapelio, iš ektodermos.

Kaip gydytojai kosmetologei, besispecializuojančiai holistinėje kosmetologijoje, man tenka kreipti dėmesį į odos simptomų sąsajas su nervų sistemos veikla. Nervų sistemos sutrikimai, tarkime, problemos dėl prakaito liaukų arba kraujagyslių inervacija, sukelia odos būklės pakitimus: tinimą, drėgmės trūkumą, paraudimą (vadinamąją teleangiektaziją – tai nenykstantys, nelygūs išsiplėtę odos kapiliarai) arba rožinę (lot. rosacea). Pastaroji pasitaiko tik veido odos kapiliaruose – tai plaštakės formos veido odos paraudimas, sukeltas vozomotorinės nervų, inervuojančių kraujagysles, reakcijos.

Bendrosios rekomendacijos išsiplėtus kraujagyslėms

 Leiskite sau kartkartėmis ilsėtis, kad nervų sistema atsipalaiduotų.

 Venkite saulės arba bent jau apsaugokite odą priemonėmis su ne mažesniu kaip 16 apsaugos nuo saulės faktoriumi.

 Sportuokite ir valgykite tik sveiką maistą. Galbūt tai padės sustiprinti imuninę sistemą.

 Per šalčius ir šaltu oru tepkite odą specialiu apsauginiu kremu.

Kas lemia odos pokyčius

Bioritmai

Kodėl būna dienų, kai staiga tampame dirglesnės nei visada ir į pačias paprasčiausias situacijas reaguojame labai nervingai? Kodėl tam tikromis dienomis oda pasidaro jautresnė ir atrodo blogiau nei paprastai? Tai lemia bioritmai. Pagal bioritmų teoriją žmogaus gyvenimą lemia trys ciklai: fizinis, emocinis ir intelektinis. Moterų dvidešimt aštuonių dienų ritmas atspindi nesąmoningą emocinę būseną. Kritinėmis dienomis – periodo pradžia, vidurys ir pabaiga – tampame itin jautrios, gali kilti alerginių reakcijų, o oda tampa jautri menkiausiam dirgikliui.

Žinant, kad esama bioritmų, galima suvokti, kodėl procedūros ir preparatai, kuriuos iki tol lengvai įsisavinote arba nuo kurių jums visada smarkiai pagerėdavo, staiga nei iš šio, nei iš to sukėlė visiškai priešingą poveikį.

Šių trijų vidinių ciklų derinys daro kiekvieną konkrečią dieną ypatingą. Tai biotinis dėsnis, kuriam paklūsta visos gyvos būtybės, o ypač žmogus – bent jau savo nepakartojamos egzistencijos ribose!33

Septynmetis ritmas

Septynerių metų pradedame lankyti mokyklą, keturiolikos išgyvename paauglystės laikotarpį, dvidešimt vieneri ilgai buvo laikomi pilnametystės pradžia. Nuo amžių žmogaus gyvenimas buvo dalijamas į septynmečius ciklus. Atitinkamai šiuos ciklus išgyvena ir mūsų oda.

Vaikystėje, iki pubertatinio periodo, tai yra iki amžiaus, kai oda dažnai pasidaro nebeskaisti, reikalaujanti ypatingos priežiūros, oda paprastai būna stangri, švelni, gerai aprūpinama krauju ir drėgme, jeigu, žinoma, nėra jokių rimtų negalavimų. Paskui seka trys periodai (nuo dvidešimt trejų iki keturiasdešimt šešerių metų) – aktyvios veiklos ir brandos metai. Yra žmonių, kurie labai emocingai priima supančią tikrovę. Šio amžiaus jie skausmingai ir labai sunkiai įveikia gyvenimiškas problemas, ir tai atsispindi jų odoje. Ji pasidaro probleminė: itin jautri, paraudusi, nervingai reaguoja į visa, kas vyksta. Palaipsniui, su amžiumi, oda tampa mišri: ant jos atsiranda sausų, pleiskanojančių dėmių. Šioje fazėje kyla dar viena problema: oda pradeda senti.

Septintasis periodas – amžius nuo keturiasdešimt šešerių metų – moterims yra „pereinamasis“ amžius, menopauzė. Šis periodas laikomas kritiniu, nes tuo metu vyksta esminė viso organizmo ir visų pirma endokrininės sistemos pertvarka ir persiderinimas. Palaipsniui mažėja hormonų gamyba ir oda pastebimai sensta: plonėja poodinis riebalinis audinys, paviršinis sluoksnis šiurkštėja, oda tampa sausa, nelygi, šiurkšti. Susiformuoja raukšlės ir raukšlelės. Epidermis suplonėja, jo viršutinis sluoksnis palaipsniui ragėja ir sausėja.

Dar vėliau šis procesas natūraliai stiprėja dėl vis didesnio riebalų, drėgmės, aminorūgščių ir kolageno trūkumo – tai dar ne viskas, o tik kai kurie veiksniai, – todėl su amžiumi kosmetinėmis procedūromis siekiama odos jungiamąjį audinį kuo labiau papildyti pagrindinių medžiagų.34

Genai

Išvaizdą lemia genai – tai natūralu, ir jeigu tėvai, seneliai bei visi kiti protėviai nebūtų turėję bėdų dėl odos, tai visai tikėtina, kad ir mums netektų dėl jos kankintis. Tad vertinkite savo išvaizdą kaip nuostabią protėvių dovaną, kurią turime labai branginti, ir atsidėkoti už ją derėtų tuo gyvenimo būdu, kuris leidžia natūralų grožį išsaugoti kuo ilgiau.

Gyvenimo būdas

Kas nenori švelnios, lygios odos nuo galvos iki pirštų galiukų? Visi to norime, bet oda turi savų reikalavimų, jai reikia dėmesio. Ji kenčia ir reaguoja, pavyzdžiui, į agresyvią aplinką (oro taršą), ultravioletinius spindulius, tabako dūmus, alkoholį ir nesubalansuotą mitybą. Visi išvardyti veiksniai greitina odos senėjimą. Tai išlaisvina laisvuosius radikalus, naikina kolageną ir elastiną – svarbias struktūrines sudedamąsias dalis, dėl to atsiranda pirmosios raukšlelės, kurios ilgainiui pavirsta giliomis raukšlėmis. Oda plonėja ir vis labiau sausėja, jos tonusas silpnėja. Gyvenimo būdas didžia dalimi lemia odos senėjimo procesą. Svarbūs veiksniai yra ir stresas, alkoholis, nikotinas, saulė ir nesubalansuota mityba.

Stresas

„Aš jau kelerius metus vaikštau į jūsų procedūras ir naudoju tas pačias kosmetikos priemones, kurias man rekomendavote. Ir pažiūrėkite į mane! Man regis, jos man nė kiek nepadeda!“

Taip, kai nėra svarbiausio – nesikeičia gyvenimo būdas, tikėtis laukiamo efekto iš kosmetinių procedūrų netenka. Nuolat išgyvenantiesiems stresą nederėtų stebėtis, kad nuo to kenčia oda. Patiriant įtampą, rūgštys ir laisvieji radikalai kenkia kalogeniniam audiniui ir greitina odos senėjimo procesus. „Kuo daugiau neigiamų dalykų patiriame, tuo labiau didėja rūgštinis krūvis ląstelėms, o tai silpnina imuninę sistemą, – paaiškino man daktarė Erika Dagė (Erica Dage). – Laisvieji radikalai pažeidžia organizmo ląsteles, rūgština riebalus, baltymus (aminorūgštis ir t. t.). Dėl šio rūgštėjimo proceso organizme susidaro toksinų.“

Rekomendacijos kovai su stresu

 Peržiūrėkite ir, esant būtinybei, pakeiskite savo gyvenimo būdą.

 Nuosekliai prižiūrėkite odą, nes pasiekti akivaizdžių rezultatų galima tik taip.

 Aktyviai sportuokite, praktikuokite aerobiką ir penkis Tibeto pratimus (tai didina deguonies kiekį kraujyje ir padeda atsikratyti streso).

 Laikykitės subalansuotos mitybos, valgykite kuo daugiau maisto, kuriame yra balastinių medžiagų (žalias augalinis maistas, daržovės, vaisiai, rupių ruginių miltų duona). Jos pagerins žarnyno veiklą ir kartu padės išvalyti odą. Odai „patinka“ vitaminai, ypač rudens ir žiemos periodu, kai mažai šviesos. Jie padės odai atrodyti gaivesnei. Pavyzdžiui, vitaminas C, esantis šviežiuose vaisiuose, padeda atkurti odos kolageną.35

 Aprūpinkite odą visomis jai būtinomis maistingosiomis medžiagomis.

 Vartokite pakankamai skysčių.

Alkoholis

Alkoholis sausina odą ir lėtina kraujotaką, organizme naikina būtinus vitaminus ir mineralines medžiagas, todėl oda pasidaro blyški ir sausa.

Rekomendacija

Niekas negali prieštarauti prieš taurę vyno, išgeriamą savo malonumui. Viską lemia alkoholio kiekis ir jo vartojimo dažnumas. Tad, jeigu geriate alkoholio, išgerkite ir stiklinę vandens: tai neutralizuoja rūgštis ir kompensuoja tą vandens stygių, kuris organizme atsiranda vartojant alkoholį.

Rūkymas

Tai, kad nikotinas odai yra nuodingas, žino visi. Rūkymas apsunkina ląstelių aprūpinimą deguonimi ir naikina odos kolagenines ir elastines skaidulas. Į ją patenka pernelyg mažai deguonies, todėl ji papilkėja, išblykšta ir atrodo išvargusi. Pamažu išsausėja ir susiraukšlėja. Taip atsiranda „rūkoriaus veidas“: gilios raukšlės lūpų kampučiuose ir vertikalios raukšlelės virš viršutinės lūpos, atsirandančios dėl to, kad rūkoriai traukia į save dūmą. Be to, atsiranda raukšlelės aplink akis, nes dėl dūmų tenka nuolat prisimerkti. Vadinamosios „žąsies kojelės“ aplink akis pagilėja – šis procesas rūkantiesiems vyksta penkis kartus greičiau nei nerūkantiesiems.

Kiekviena cigaretė iš imuninės sistemos atima penkis miligramus vitamino C, kurį organizmas galėtų panaudoti odos jungiamiesiems audiniams atkurti. Cigaretės dūme yra per keturiasdešimt tūkstančių įvairiausių nuodingųjų medžiagų, patenkančių į organizmą arba nusėdančių ant odos.

Tabakas siaurina kraujagysles ir silpnina atkuriamąsias genų savybes. Didelis kiekis laisvųjų enzimų silpnina odos elastingumą. Tyrimai, atlikti Londono šv. Tomo klinikoje su dvidešimt penkiomis identiškų dvynių poromis, rodo, kad rūkymas yra rimto odos būklės blogėjimo priežastis. Rūkančiojo dvynio oda visada – kai kuriais atvejais net dvigubai – plonesnė už nerūkančiojo. Timas Spektras (Tim Spector), skyriaus vadovas, tyrinėjantis dvynius toje klinikoje, patvirtina, kad cheminiai junginiai, esantys cigaretėse, pažeidžia medžiagų apytaką ir didina laisvųjų radikalų, kurie, savo ruožtu, greitina senėjimą, gamybą, kartu pažeisdamas kolageninius ir elastinius audinius.36

Į mano konsultaciją atėjo moteris: trisdešimt ketverių metų, vieniša mama, augina du vaikus, darbe padėtis įtempta. Ji norėjo atgauti vidinę ramybę ir mesti rūkyti. Pacientės oda blyški, netgi papilkėjusi – matyti, kad kraujotaka bloga. Turgoras (įtempta ląstelės sienelės būsena) pastebimai sumažėjęs, oda T zonoje užteršta, visa veido oda padengta riebaline plėvele (nikotinas, be viso kito, skatina riebalinių liaukų veiklą).

Moterį trikdo, kad jos oda tokia blyški ir užteršta. Ji nori mesti rūkyti ir klausia manęs, ar jos išvaizda, atsisakius cigarečių, pagerės. Drąsinu ją aiškindama, kad organizmas geba regeneruoti pažeistas ląsteles ir gali atkurti didžiąją pažeistų audinių dalį. Tam būtina mesti rūkyti ir pradėti sveikai maitintis, kad organizmui būtų iš ko pasisavinti pakankamą kiekį maistingųjų medžiagų ir atkurti pažeistus audinius.

Išvaliusi veido odą, apdoroju ją deguonies prisotintais preparatais, nes jie, kaip energijos šaltinis, stimuliuoja medžiagų apykaitą. Ląstelės gali perdirbti maistingąsias medžiagas tik padedamos deguonies. Galite naudoti deguonies preparatus ir namuose (žr. 5 dalį).

Rekomendacija rūkantiesiems

 Daug judant gryname ore, pagerėja medžiagų apykaita ir į odą patenka daugiau deguonies. Oda tampa graži ir sveika ne tik nuo išorinės priežiūros, bet ir nuo geros medžiagų apykaitos.

 Koenzimas Q10 vartojamas kaip biologiškai aktyvios medžiagos koncentratas odos priežiūrai kartu su vitaminais A ir E. Koenzimas stiprina šių vitaminų poveikį ir epidermio deguonies pasisavinimą.37

 Vitaminas C (askorbo rūgštis arba šviežiai išspaustų citrinų sultys) taip pat naudojamas kaip biologiškai aktyvios medžiagos koncentratas odos priežiūrai. Rūkoriams kasdien reikia keturiais šimtais–tūkstančiu miligramų vitamino C daugiau nei nerūkantiesiems. Rekomenduojama kasdienė dozė yra keturi gramai (keturios citrinos).38

Saulės vonios

Į klausimą, koks oras labiausiai patinka, aštuoniasdešimt procentų iš tūkstančio apklaustų moterų atsakė, kad saulė suteikia joms jėgų. O blogas oras daugumą žmonių nuteikia melancholiškai. Saulė gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau ir kelia darbingumą. Saulės šviesa, pereidama per akį ir dirgindama regos nervą, sukelia reakciją, kuri skatina smegenyse laimės hormono serotonino gaminimąsi, dėl to apima malonus kūno ir sielos atsipalaidavimas.

Tai viena. Antra, kas atsitinka odai, alinamai saulės spindulių? Besimėgaudamos saulės voniomis, tikriausiai naudojate įvairiausias apsaugos priemones, bet turiu pranešti, kad net specialūs apsauginiai kremai nuo saulės negali garantuoti saugaus įdegio.

Deja, man, kaip gydytojai, nuolat tenka konstatuoti faktą, kad daugelis vyrų ir moterų mano, jog žmogus su „auksiniu įdegiu“ atrodo gražiai – nesvarbu, kokios pasekmės jo laukia. Per stiprus įdegis pažeidžia odą. Odai nepakanka jos natūralių apsauginių mechanizmų, kad apsisaugotų nuo pernelyg intensyvių saulės spindulių. Kas tuomet atsitinka? A spektro ultravioletiniai spinduliai patenka į jungiamuosius audinius ir ten daro stiprų poveikį kolagenui, dėl to oda netrukus ima atrodyti sausa ir sena. B spektro ultravioletiniai spinduliai paprastai būna nudegimo saulėje priežastis ir gali išprovokuoti odos vėžį. Be to, ultravioletiniai spinduliai pažeidžia ploną odos paviršiaus vandens plėvelės sluoksnį. Netekusios apsauginio sluoksnio, ląstelės viena po kitos sunaikinamos.

Nenoriu gąsdinti, nes, kaip rašiau anksčiau, saulės šviesa mums naudinga, ji gerina savijautą ir nuotaiką, tačiau nevertėtų pamiršti, kad odai būtina nuolatinė itin efektyvi apsauga: tepkitės kremais – kuo aukštesnis kremo apsaugos nuo saulės faktorius, tuo geriau. Be to, reikia pridengti odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Vokietijos visuomenės sveikatos departamentas nerekomenduoja degintis saulėje daugiau kaip penkiasdešimt kartų, įskaitant įdegį dirbtinėje saulėje. Vertėtų vengti bet kokio nudegimo, net mažiausio paraudimo, ir ne todėl, kad oda paskui „nusilups“, o dėl to, kad bus rimtai pažeisti ne tik išoriniai, bet ir vidiniai jos sluoksniai.39

Beje, laikoma, kad ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų odos senėjimo simptomų sukelia ultravioletiniai spinduliai (A ir B spektrų). Sukaupiama vis daugiau faktų, rodančių, kad žmonių, priverstų ilgai būti veikiant saulės spinduliams, oda atrodo daug senesnė nei bendraamžių. Priežastis – A spektro ultravioletiniai spinduliai (kurie sudaro devyniasdešimt penkis ultravioletinės šviesos, pasiekiančios Žemę, procentus).40

Kai kurios mano klientės yra aistringos saulės gerbėjos, ir perkalbėti jų neįmanoma, jos nepaiso jokių argumentų. Nudegus saulėje arba sudirgus odai nuo ilgo buvimo saulėje labai padeda alavijas (aloe vera). Jis drėkina ir veikia priešuždegimiškai, juo patepus oda greitai nurimsta. Taigi, jeigu oda jau nukentėjo nuo saulės spindulių, rekomenduoju naudotis odos priežiūros priemonėmis, kuriose yra koenzimo Q10, vitaminų A ir E.

Rekomendacijos deginantis saulėje

 Apsaugos nuo saulės priemonės su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (nuo 16 vienetų ir daugiau).

 Apsaugantys drabužiai, galvos apdangalas, skėtis nuo saulės ir tamsūs akiniai.

 Stenkitės nebūti saulėje vidudienį.

 Pasilepinę saulės voniomis, pasitepkite odą losjonu po įdegio.

 Prieš kiekvieną tepimąsi maitinamuoju kremu ištepkite odą drėkinamąja emulsija arba serumu, kuriuose yra daug antioksidantų. Norint užkirsti kelią odos senėjimui, emulsija ar serumas turi pasižymėti apsaugos nuo saulės filtro savybėmis (apsauginis faktorius – ne mažiau kaip 16 vienetų, o geriau – 20).

 Gerkite daugiau vandens, kad aprūpintumėte odą skysčiais, kurių ji netenka esant saulėje. Saulės vonių metu geriau nerūkyti, o valgyti vaisius. Nepamirškite vitaminų A, C, E (jie kovoja su laisvaisiais radikalais).

Kaip odą veikia penki Tibeto pratimai

„Nuo tada, kai pradėjau praktikuoti penkis Tibeto pratimus, jaučiuosi puikiai!“ Klientė, kuriai priklauso šie žodžiai, daugelį metų kankinosi dėl probleminės odos. Šių problemų priežastis buvo nuolatinis stresas, nuo kurio moteris niekaip negalėjo pabėgti, ir tik tada, kai pradėjo reguliariai daryti pratimus, jos požiūris į stresinę situaciją pasikeitė, o dėl to pagerėjo odos būklė. Pasakojimus apie garsiuosius „iki“ ir „po“ man teko girdėti ne kartą, ir daugelis klienčių kalbėjo apie įtartinus pokyčius, vykusius netrukus po to, kai išbandė tuos pratimus pačios. Jau vien pasitenkinimo jausmas, kad pavyko daryti juos reguliariai, suteikia ramybės ir pasitikėjimo savimi. Tai atsispindi odoje.

„Penkių tibetiečių“ poveikį visai odai jutau pati ir turėjau galimybę pastebėti šimtų klientų odoje (taip pat mačiau pasekmes, kai žmogus nustoja juos daręs).

Pradžiai trumpas sąrašas:

 imuninė sistema: darant trečiąjį pratimą, išsitempia krūtinės ląsta, tai stimuliuoja užkrūčio liaukos darbą, vadinasi, ir visos imuninės sistemos veiklą;

 toksinų išskyrimas: atskirų kūno dalių ištempimas įvairiomis kryptimis derinant su sąmoningu kvėpavimu stimuliuoja toksinų ir šlakų išskyrimą; deguonis ir svarbios maitinamosios medžiagos, būtinos odai, lengviau į ją patenka;

 gera savijauta: šie pratimai skatina smegenų kraujotaką ir aktyvina smegenų darbą, sinchronizuojasi dešiniojo ir kairiojo pusrutulių veikla. Vyksta didelio kiekio beta endorfinų („laimės hormonų“) išskyrimas, nuo to pagerėja savijauta ir pakyla nuotaika. Jaučiamės patenkinti ir laimingi, tai atsispindi išorėje: spinduliuojame džiaugsmą. Mūsų oda reaguoja atitinkamai.

Odos jauninimas

Prieš pusmetį į mano priimamąjį atėjo viena klientė. Tai buvo penkiasdešimt trejų metų neseniai išsiskyrusi moteris. Jos bičiulė jai padovanojo mano kompleksinį sveikatingumo seansą. Ponia atrodė labai gerai, bet veido oda buvo įsitempusi ir jos kraujotaka akivaizdžiai pažeista. Iš pokalbio su naująja kliente supratau, kad jos gyvenimas dabar apsivertęs aukštyn kojomis. Po atliktų procedūrų pacientė atsipalaidavo, dingo veido raumenų įtampa. Kartu parodžiau jai, kaip daryti penkis Tibeto pratimus.

Kai pamačiau ją po mėnesio, moters išvaizda mane labai nudžiugino. Dingo bendra išorinė įtampa, veidas buvo jaunas ir gaivus, ankstesnio blyškumo nebuvo likę nė žymės. Ji papasakojo man, kad pradėjo daryti pratimus tą pačią dieną, kai tik parodžiau, ir atlieka juos reguliariai, tad kasdien jaučiasi vis geriau ir geriau. Jos bičiulė taip pat atkreipė dėmesį, kad draugė atjaunėjo: „Žinau, kad toks rezultatas būna tik tada, kai nuolat darai penkis Tibeto pratimus!“

Esminius odos būklės pokyčius pastebėjau atėjus dar vienai klientei (penkiasdešimt vienerių metų, rūkančiai), kuri lankėsi mano kosmetinėse procedūrose daugelį metų. Pakako jai keletą savaičių reguliariai padaryti penkis Tibeto pratimus ir oda pasitempė, o raukšlelės pastebimai išsilygino. Deja, kai ta pati klientė po kurio laiko vėl atėjo į mano kosmetinį seansą, jau neatrodė tokia švytinti ir nuotaika buvo nebe tokia džiugi. Moteris pripažino, kad pratimai padėjo atgauti vidinę pusiausvyrą, tačiau daryti juos reguliariai neturėjo nei kantrybės, nei noro. Pacientė paprašė manęs dar kartą parodyti, kaip teisingai daryti tuos pratimus. Nuo to laiko praėjo dveji metai, moteris dabar atlieka juos reguliariai ir netgi metė rūkyti. „Aš sugebėjau tai padaryti!“ – džiūgauja pacientė ir trykšte trykšta sveikata bei džiaugsmu.41

Imuninės sistemos stiprinimas

Imuninės sistemos darbas – atpažinti, perdirbti ir pašalinti kenksmingus mikroorganizmus, svetimus baltymus ir kitokius svetimkūnius. Ji yra tarsi sąmoningas organizmo vienetas ir, jeigu streso lygis per aukštas, nustoja tinkamai veikti: neįstengia atpažinti ir pašalinti visų priešų. Trumpiau tariant, stresas sutrikdo imuninės sistemos gebėjimą atskirti svetimus nuo savų, kartu pažeidžia korteksą (organo vidinį ląstelinį sluoksnį).

Į priimamąjį ateina klientė, kuri jau daugelį metų naudojasi mano kosmetinėmis paslaugomis ir praktikuoja penkis Tibeto pratimus. Jos oda atrodo prastai: užteršta, dėmėta. Be to, moteris skundžiasi stipriu peršalimu. Teigia, kad pastaruoju metu jaučiasi vangi, išsekusi dėl nuolatinio streso namie bei darbe. Pacientė tikrai atrodo pavargusi. Į mano klausimą, ar tebedaro „Penkis tibetiečius“, atsako neigiamai. Dėl laiko stokos pastaruosius pusę metų daro juos nereguliariai. Per procedūrą pastebiu, kad moters veido oda labai jautri, reaguoja į menkiausius mechaninius dirgiklius. Taikau intuityvųjį gydymą ir limfodrenažą. Be to, bandau rasti paskatinimo žodžius, kad klientei kiltų noras daryti pratimus reguliariai.

Kai klientė atėjo į mano priimamąjį po mėnesio, plika akimi buvo matyti, kad jos dvasinė ir fizinė būklė akivaizdžiai pagerėjo. Ji man paliko gana subalansuoto žmogaus įspūdį, o ir oda atrodė daug patraukliau. Moteris papasakojo, kad dabar praktikuoja penkis Tibeto pratimus kiekvieną rytą. Be to, ji prikaupė jėgų, kad pakeistų tai, kas būtiniausia, tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Klientė besąlygiškai įsitikinusi tuo, kad atgauti buvusią pusiausvyrą jai padėjo pratimai. Be to, jai „Penki tibetiečiai“ padėjo išsigydyti pūslelinę, sukeltą sunkaus streso.

Kaip stipriai pratimai veikia fizinę būklę, rodo šis pavyzdys: trisdešimt dvejų metų klientė, dirbanti, ištekėjusi, dvejų metukų mergaitės mama, jaučianti didžiulę įtampą dėl sudėtingos situacijos darbe. Penkis pratimus ji atlieka nereguliariai, nes nuolat trūksta laiko. Jos veido oda užteršta, riebi. Moteris pati apie save sako: „Mano psichinė būsena dabar labai nestabili, o oda apskritai atrodo siaubingai. Neapleidžia jausmas, kad atrodau kaip senutė, visa susiraukšlėjusi!“ Šiuo atveju dėl nestabilios psichinės būsenos pacientę užvaldė iškreiptas požiūris į save. Taip, jos oda iš tikrųjų užteršta ir riebi, tačiau apie jokias raukšleles nė kalbos negali būti. Patariau jai daryti „Penkis tibetiečius“ kuo reguliariau, kad pasisemtų energijos ir įgytų pasitikėjimo savimi. Maždaug po mėnesio tapo akivaizdžiai pastebimi teigiami pokyčiai. Šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad kuo stabilesnė vidinė būsena, tuo pozityviau priimame ne tik pasaulį, bet ir savo išorinį apvalkalą, net jei jame jau yra arba dar tik pasirodys raukšlės.

Penki Tibeto pratimai ir alerginės reakcijos

Klientę (penkiasdešimt vienerių metų) odos alerginės reakcijos kamuoja jau daugelį metų. Ji gali sau leisti naudotis tik nedaugeliu odos priežiūros priemonių, pavyzdžiui, jai tinka alavijai. Be to, ir kai kurie maisto produktai moteriai sukelia alerginę reakciją. Pacientei pradėjus daryti penkis Tibeto pratimus, odos būklė palaipsniui ėmė gerėti ir stabilizavosi, raudonis pamažu slūgo.

Analogiškai nutiko ir mano vienai klientei, kuri alergiška šienui, žiedadulkėms ir konservantams: „Mano oda netoleruoja jokios kosmetikos ir dėl to mane apėmęs visiškas beviltiškumas! Noriu prisižiūrėti, o galiu naudoti tik medicininį kremą, išbandyti ką nors kita tiesiog bijau!“ Jai pradėjus daryti penkis Tibeto pratimus, imuninės sistemos būklė stabilizavosi, o alerginės reakcijos susilpnėjo.

Nauja energija, naujos perspektyvos

Vieną klientę, kurią gydau jau ne vienerius metus, kamavo veido kuperozė (išsiplėtusios poodinės kraujagyslės). Nuo „Penkių tibetiečių“ ir raminamųjų kosmetinių procedūrų jos odos būklė pastebimai pasikeitė, stabilizavosi. Reguliarus pratimų praktikavimas iš esmės pakeitė jos požiūrį į organizmą, tai padėjo moteriai pažvelgti į gyvenimą visai kitu kampu. Pacientė ėmė domėtis alternatyviomis gydymo ir meditacijos technikomis. Dabar ji pati gydytoja ir toliau reguliariai daro penkis Tibeto pratimus, o jos oda atrodo tiesiog puikiai.

Jau dvejus metus iš eilės į mano balansuojamąsias procedūras ir limfodrenažą reguliariai vaikšto viena keturiasdešimt dvejų metų ciguno masažo dėstytoja. Iš karto atkreipiau dėmesį į tai, kokią teigiamą energiją ji skleidžia. Moteris atrodo visiškai subalansuota asmenybė ir iš jos sklinda gilios ramybės energija. Klientės oda stangri, lygi, sveikai rausva. Pati sako, kad dabar jos oda atrodo geriau nei prieš kelerius metus ir lemiamos įtakos tam turi tai, kad atpalaiduojamieji pratimai padeda pasiekti vidinę ramybę. Visgi iš pradžių jai taip pat teko mokytis atrasti savyje vidinės jėgos šaltinius, jėgos, be kurios nebūtų įstengusi susidoroti su nemenku krūviu. Būna dienų, kai ši moteris daro atpalaidavimo pratimus – tokie yra ir „Penki tibetiečiai“ – po kelis kartus per dieną. Atlikusi juos jaučiasi žvali bei energinga, o išlošia iš to ne tik ji pati, bet ir visa šeima. Moteris mano: „Man atsipalaidavimas (įtampos atsikratymas) – nugrimzdimas į visiškos ramybės būseną. Svarbiausia, kad niekas darant pratimus manęs neblaškytų. Taip kūnas atsipalaiduoja, o vidus lieka žvalus!“

Rekomendacijos: ką daryti, kad oda būtų graži

 Stenkitės nevartoti alkoholio, nikotino, saldumynų, kavos, arbatos ir venkite fizinio persidirbimo. Visa tai rūgština organizmą, o rūgščių perteklių organizmas priverstas pašalinti, eikvodamas tam galybę energijos. Rūgštis šalinama per inkstus, plaučius ir per odą. Nuo to nukenčia kolageninis tarpsluoksnis ir oda atrodo nepatraukliai.

 Vartokite daugiau vitaminų. Jie odą veikia stebuklingai, ypač vitaminų A, C ir E kombinacija. Vitaminai pašalina laisvuosius radikalus, kurie skatina ankstyvą odos senėjimą. Naudokite kremus, kuriuose yra antioksidantų (vitaminų A, C ir E).

 Rytais gerkite karštą vandenį su keliais citrinų sulčių lašais. Tai skatina medžiagų apykaitą ir šlakų išsiskyrimą iš organizmo. Valomosios organizmo sistemos aktyviausiai dirba naktį. Per naktį jos utilizuoja visas organizme susikaupusias „šiukšles“, tad ryte pabundate žvalūs ir energingi, pasiruošę naujiems žygdarbiams.

 Masažas sausu šepečiu pašalina senas, negyvas ląsteles ir aktyvina kraujotaką, tai, savo ruožtu, padeda odai iš organizmo greičiau pašalinti gyvybinės veiklos atliekas. Taip oda tampa stangri ir graži. Kūnui naudokite kietesnį, veidui – minkštesnį šepetį.

 Kontrastinis dušas taip pat gerina kraujotaką odos kraujagyslėse. Be to, ir žvalina.

 Darykite penkis Tibeto pratimus prie atviro lango – taip organizmas gaus daugiau deguonies. Nuo to kraujotaka bus gera, oda – švari ir stangri.

 Valgykite daugiau vaisių, juose yra daug gyvybiškai svarbių, organizmui būtinų medžiagų, ir tada oda trykš sveikata, o audiniai taps stangrūs. Rytais valgykite speltos kviečių dribsnių su sojų gėrimu (pieno, varškės), migdolų, saulėgrąžų ar moliūgų branduoliais. Toks maistas aprūpins odą vitaminais ir baltymais.

 Visą dieną gerkite vandens (ne mažiau dviejų litrų), tada oda bus graži, lygi ir tvirta, o kūnas – kupinas gyvybinės energijos.42

 Dar vienas grožio receptas – būtina gerai išsimiegoti.

_______________

31 Varda Hasselmann, Frank Schmolke: Die Seelenfamilie. Goldmann, München, 2001, 148 p.

32 Žr. Josephine Fairley, Sarah Stacey: 20 Jahre 40 blieben. Midena, München, 1999, 20 p.

33 Dr. R. A. Eckstein: BioKosmetik. Linde Eckstein, Nürnberg, 1979, 86 p.

34 Žr. Eckstein, 1979, 88 ir 92 p.

35 Žr. Klaus Oberbeil: Fit und Schön durch richtige Ernährung. Cormoran, München, 1998, 76 p.

36 Žr. Fairley und Stacey, 1999, 12 ir 66 p., taip pat Kosmetik International, 2002 m. liepa, 36 p.

37 Kosmetik International, 2002 m. rugpjūtis, 36 p.

38 Žr. Oberbeil, 1998, 19 p.

39 Kosmetik International, 2002m. liepa, 70 p.

40 Kosmetik International. 2002m. liepa, 71 p.

41 Žr. Arthur Janov: Der neue Urschrei. Fortschritt in der Primärtherapie. Fischer, Frankfurt am Main, 1993, 283 p.

42 Ulrich Strunz: Ferever young – Das Ernährungsprogramm. Gräfe und Unzer Verlag, München, 2000, 79 p. (Vandens kiekio pagal kūno masę apskaičiavimas).

5

Kas yra kosmetika ir kaip ji veikia odą

Kaip viskas prasidėjo

Žodis „kosmetika“ kilęs iš graikiško žodžio Kosmos – visata, dangaus kūnų sistema, visaapimanti tvarka, puošyba. Jis reiškia „kūno priežiūrą“ ir „kūno gražinimo meną“. Ypatingomis priežiūros priemonėmis pasiekiama ir išlaikoma kūno harmonija. Kosmetika yra svarbi rūpinimosi kūno sveikata ir būkle dalis.

Žmonėms nuo seniausių laikų žinomos įvairiausios odos jaunystės išsaugojimo ir paryškinimo priemonės bei technikos. Tai liudija daugybė archeologinių radinių, aptinkamų kasinėjant kultines vietas: pudrinės, skaistalų dėžutės, indeliai tepalams, veidrodžiai ir šukos, tekstai su kosmetinių priemonių ir odos priežiūros būdų aprašymais.

Kosmetikos lopšiu laikomas senovės Egiptas. Tik pažiūrėkite į garsųjį Nefertitės biustą – net pats jos vardas reiškia „atėjo grožis“, – iškart tampa akivaizdu, kaip jau tuomet žmonės mokėjo kurti grožį. Rūpinimasis sveikata ir grožiu buvo neatsiejama natūrali aukštos kultūros egiptiečių gyvenimo dalis. Ir tai taikoma ne tik privilegijuotiesiems sluoksniams, bet ir visiems šalies gyventojams. Už kosmetinių priemonių sudėtį ir poveikį atsakė žyniai ir vaistininkai. Senoviniai receptai nuo raukšlių susidarymo arba nudegimo saulėje beveik nesiskiria nuo šiuolaikinių. Laiko patikrintos kosmetinės priemonės, gaminamos iš mineralinių medžiagų ir augalų, iki šiol naudojamos kosmetikoje.

Iš Egipto kosmetika išplito į Graikiją ir Romą. Idealu laikomas geras ir gražus žmogus: „Sveikame kūne – sveika siela“ (lot. Mens sana in corpore sano). Graikai ir romėnai žinojo, ko reikia kūno grožiui palaikyti – kiek vandens, kiek miego, kokių masažų, dietų ir fizinių pratimų. Jie ir išrado tokią populiarią šiais laikais biokosmetiką: tai natūrali gyvo žmogaus kūno priežiūra, kad šis išliktų sveikas ir gražus.

Šiuolaikinė kosmetika

Žmogus nori būti sveikas ir gražus – tai visiškai natūralus noras. Tiesiog šiuolaikiniame pasaulyje šis siekis virto savitiksliu, o grožis ir sveikata reikalingi tam, kad išsaugotum padėtį visuomenėje, susirastum arba neprarastum gerai mokamo darbo.

Taigi ar gali branda su dvasinėmis vertybėmis, su sukaupta gyvenimiška patirtimi kompensuoti raukšlių pasirodymą veide? Manau, taip, nors, tiesą sakant, raukšlės laikomos „senatvės“ požymiu. Vadinasi, amžinos jaunystės paieškos sutelktos į siekimą panaikinti matomus senatvės požymius, visų pirma raukšles: užmaskuoti, pašalinti operaciniu būdu, atitolinti jų pasirodymą. „Raukšlės – rimtas susirgimas, bet ar žinote bent vieną žmogų, kuris kasdien kvaršintų sau galvą dėl ligų? O apie raukšles visi galvoja nuolat“, – tai Alberto Kligmano (Albert Montgomery Kligman), garsaus amerikiečių dermatologo, nuomonė.43

Visame pasaulyje milijonai moterų (ir vyrų!) susirūpinę dėl raukšlių atsiradimo. Vien JAV nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų moterys įvairiausiems kremams nuo raukšlių išleidžia daugiau nei milijardą dolerių. Atitinkamai kosmetikos firmos investuoja daugiau lėšų į odos tyrimus ir visgi anaiptol ne visi odos priežiūros kremai testuojant atitinka reikalavimus, o galų gale, patekę į vartotojo rankas, šiam sukelia rimtų problemų. Vartotojui tenka paaukoti nemažai laiko ir pinigų ieškant tinkamiausios odos priežiūros priemonės, kad galiausiai tikrai geriau atrodytų.44

Šiuolaikinė kosmetika skirstoma į kelias rūšis, apie kurias pakalbėsime tolesnėse dalyse.

Holistinė kosmetika

Tai kosmetika, kurioje derinama išvaizdos priežiūra ir dvasinės būsenos palaikymas, ji rūpinasi visa sveikata ir todėl apima visą kūną. Sveikata, judėjimas ir grožis vertinami kaip vienis. Raktinis žodis šiuo atveju yra angliška sąvoka wellness (gera sveikatos būklė – sveiko gyvenimo būdo rezultatas).

Viskas, kas naudinga kūnui, dvasiai ir sielai, vis labiau domina kosmetologus, nes pasikeitė ir jiems keliami uždaviniai. Siekiant išsaugoti klientų pasitikėjimą, tenka tenkinti visus jų reikalavimus: įgyti naujų medicinos žinių, nuolat kelti kvalifikaciją ir, aišku, reikalinga daugiametė profesinė patirtis.

Klientams dabar prieinama daugybė informacijos ir, atitinkamai pagal savo žinias, jie nori gauti produkciją bei paslaugas, kurios palaikytų sveikatą, tonusą ir padėtų propaguoti aktyvų gyvenimo būdą. Pacientai nori, kad kosmetologai žinotų atsakymus į visus klausimus, susijusius su kosmetine chirurgija. Be to, iš kosmetologo reikalaujama psichologijos išmanymo ir gebėjimo įlįsti į kiekvieno kliento kailį (apie sveikatingumą smulkiau pakalbėsime kitoje dalyje).

Kosmetinė chirurgija

Žmonės, kenčiantys dėl išorinių defektų – tai gali būti įgimti defektai (pavyzdžiui, atsikišusios ausys), nelaimingo atsitikimo pasekmė (žandikaulio rekonstrukcija, ištaisyta nosies forma) arba ligos padariniai (vėžio, plastinės nosies formos keitimo operacijos, krūtų rekonstrukcijos), – turi galimybę pakeisti išvaizdą. „Estetinėje dermatologinėje kosmetologijoje“ chirurginiu būdu dažnai ambulatoriškai šalinama:

 senatvinės karpos;

 ateromos;

 gerybiniai augliai (fibromos);

 poodinio riebalinio ląstelyno pakitimai, lipomos;

 kraujagyslių išsiplėtimas (teleangiektazija, žvaigždinė hemangioma, hemangioma, raudoni apgamai, varikozinis venų išsiplėtimas – poodiniai violetiniai ar raudoni kapiliarai, dažniausiai ant šlaunų ir klubų, kuperozė ant veido).

Jei žmogus taip nori pakeisti išvaizdą, kad yra pasirengęs gultis po chirurgo skalpeliu, per konsultacinį pokalbį stengiuosi išsiaiškinti tokio noro priežastį ir suprasti, kam klientui to reikia. Patariu kreiptis į chirurgą dviem atvejais. Vienas iš jų – užkritę vokai, nes labai apdribusi viršutinio voko oda paprastai siaurina regos lauką, o ir tokio žmogaus veidas atrodo pavargęs ir neišraiškingas. Antrasis atvejis paprastai būna susijęs su dailiosios lyties atstovėmis: kai kurioms moterims kyla problemų dėl veido plaukuotumo. Tai išsprendžiama arba operaciniu būdu, arba lazeriu. Tokiu atveju taip pat sutinku su klientėmis ir siunčiu jas pas kompetentingus tos srities specialistus.

Dekoratyvinė kosmetika

Ji padeda švelniai pabrėžti nepakartojamumą, veido savitumą. Iš tikrųjų šlakelis skaistalų ar neryškus makiažas gali padaryti stebuklą. Blyškią odą galima parausvinti, raukšleles užmaskuoti... Tik dekoratyvine kosmetika reikia naudotis labai atsargiai ir būtina žinoti, kada ir kaip ją naudoti. Geriausia iš pradžių pasikonsultuoti su visažistu ar kosmetologu, kurie turi atitinkamų žinių.

Na, o jeigu jūsų oda nelygi, apgamuota, randuota, su susproginėjusiais kapiliarais, senatvinėmis dėmėmis arba dideliais raudonais apgamais, padės specialus makiažas, vadinamas kamufliažu. Tai labai efektyvi technika, kurią kiekvienas žmogus gali išmokti naudoti kasdieniame gyvenime. Šiuo atveju taip pat neįkainojamos pagalbos gali suteikti geras visažistas ar kosmetologas. Pastaruoju metu atsirado daug kosmetikos salonų, kuriuose ne tik galite išmokti teisingai darytis makiažą, bet ir įgyti žinių apie kamufliažo techniką45.

Odos priežiūros kosmetika

Ji padeda pagerinti kraujo apytaką, vadinasi, ir medžiagų apykaitą, sulaiko vandenį ir drėgmę odos sluoksniuose. Tam pasitarnauja masažai, įvairios kaukės, kremai ir kitokios priemonės. Oda, kaip tinklinė membrana, pasižymi gebėjimu sugerti (absorbuoti), pakartotinai įsiurbti (rezorbuoti) ir iš dalies perleisti (dializuoti) drėgmę. Kai kurios medžiagos turi savybę įsiskverbti per odą (penetruoti). Dar prieš kelerius metus buvo laikoma, kad kosmetiniai preparatai veikia tik odos paviršių ir negali įsiskverbti į organizmo vidų. Geriausias šios pasenusios nuomonės paneigimas yra hormoninių, nikotino ir reumatinių pleistrų pritaikymas.

Kosmetikoje naudojamos medžiagos pristabdo odos senėjimą, drėkina ją ir padeda nujautrinti. Savo darbe naudoju jas ampulių, serumo arba želė pavidalu. Jas galima kombinuoti, parenkant individualius derinius. Toliau pateikiamas trumpas tokių medžiagų sąrašas.

Veikliųjų medžiagų koncentratai

Dumblių koncentratas

Degina riebalus, gerina veido spalvą, šalina šlakus, ramina sudirgusią odą, maitina ją mineralinėmis medžiagomis ir lygina raukšles. Dumbliais gydau tiek užterštą jaunuolių odą, tiek brandesnę, nualintą, sausą, linkusią raukšlėtis vyresnių žmonių odą, ir man visada pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų. Brandžiai, sausai ar nuvargusiai odai koncentratą papildau biologiškai aktyviomis medžiagomis ir mieliau renkuosi tas, kurios parduodamos ampulėmis (vertinga tai, kad ampulė būna nedidelė, todėl galima lengviau parinkti reikalingas medžiagas ir jų koncentraciją kiekvienam žmogui individualiai, atsižvelgiant į keliamą tikslą, be to, šie papildai paprastai būna ilgesnio poveikio).

Dumblių naudojimo odos priežiūrai galimybės beveik neribotos: jie naudojami kaukėms, kremams, šveitimui ir t. t. Mineralinės medžiagos, esančios jūriniuose dumbliuose, sutraukia drėgmę, esančią ore, taip sudarydamos natūralų drėgną apvalkalą, kuris saugo odą nuo išsausėjimo. Mineralinės medžiagos taip pat gerina odos kraujo apytaką, taip paskatindamos geresnį ląstelių aprūpinimą deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis. Odos elastinės ir kolageninės skaidulos tvirtėja, ji atitinkamai atrodo jaunesnė, gaivesnė bei stangresnė. Dumbliuose yra vitamino E, kuris yra antioksidantas (kremuose nuo raukšlių).

Dumbliai taip pat sėkmingai naudojami vonioms ir kūno įvyniojimui, pavyzdžiui, talasoterapijai (gydymui jūros maudynėmis ir jūros klimatu). Jie stimuliuoja medžiagų apykaitą, šalina šlakus ir drėkina odą.

Koenzimas Q10

Apsaugo nuo raukšlių, stabilizuoja medžiagų apykaitą, padeda prižiūrėti dirglią ir jautrią odą. Veikia kaip energijos nešiklis, aprūpina odą energija. Naudoti jį galima nepriklausomai nuo amžiaus, o rezultatas dažnai būna pastebimas jau po pirmojo panaudojimo. Paprastai Q10 naudojamas kremuose brandžiai odai kartu su vitaminais A ir E. Jis sustiprina vitaminų poveikį ir veikia kaip antioksidantas, be to, kovoja su laisvaisiais radikalais. Asmeniškai rekomenduočiau vartoti Q10 ir kaip maisto papildą (stiprina imuninę sistemą).

Alavijų (aloe vera) ekstraktas

Užveria poras. Augalinės medžiagos stangrina odą, išlygina raukšleles, slopina paraudimą, dirglumą ir padeda atsikratyti spuogų. Aktyviai veikiantys augalų sulčių fermentai gerina kraujotaką, ramina odą, padeda jai išlaikyti drėgmę, mažina jautrumą ir uždegimą. Be to, alavijai aprūpina odą gyvybiškai būtinomis maistingosiomis medžiagomis, skatina regeneraciją ir greitina ląstelių augimą.

Kaip kosmetinis papildas arba biologiškai aktyvios medžiagos pagrindas alavijas (vitaminai, aminorūgštys, polisacharidai, mineralinės druskos, baltymai ir enzimai) žinomas seniai. Man jis labai patinka, aš jį naudoju kasdien ir gausiai kaip drėkinamąją priemonę odai ir kaip maistingųjų medžiagų gausų gėrimą. Labai gerai ištepti odą alavijais po saulės vonių, o nudegus jis ramina ir gydo. Savo praktikoje naudoju alavijus gydydama spuoguotą jaunų žmonių odą, taip pat ir procedūrose sausai brandžiai odai. Šiuo atveju taip pat kombinuoju įvairias veikliąsias medžiagas, priklausomai nuo odos ir jos poreikių.

aktyvusis deguonis

Deguonis gali padaryti odą iš tikro švytinčią ne tik natūraliai kvėpuojant, bet ir naudojant specialius odos priežiūros preparatus. Jis stimuliuoja mikrocirkuliaciją ir kraujotaką, stangrina, drėkina odą. Labai naudinga naudoti jį esant probleminei odai, regeneracijai, drėkinimui ir antistresinei terapijai. Deguonies preparatus geriausia naudoti kursais. Veido kontūrų ryškinimas, odos struktūros gerinimas, sveikas skruostų raudonis – visa tai yra tokios terapijos rezultatas. Deguonies preparatai gerina odos medžiagų apykaitą, taip prisotindami odą energijos. Ląstelės nepajėgia perdirbti maistingųjų medžiagų be deguonies.

Masažo vaidmuo kosmetikoje

Masažas yra vienas iš seniausių gydymo metodų tiek medicinoje, tiek kosmetologijoje. Kaip kosmetologė labai aktyviai jį taikau. Tiesą sakant, masažas būna rankinis ir mechaninis (aparatinis). Aš masažą darau tik rankomis, taip labiau kontaktuoju su kliente, be to, kiekvienai moteriai taikau individualų masažą, atsižvelgdama į jos poreikius ir odos būklę.

Masažas gali daryti štai ką:

 Padėti išvalyti odą. Maigant, spaudant ir trinant odą, iš jos geriau pasišalina šlakai.

 Pagerinti kraujo apytaką. Rankos ištrina ir sušildo odą, tai gerina kraujo apytaką.

 Stangrinti odą. Teisingai atliktas masažas skatina didesnio skysčio kiekio patekimą į odą, dėl to ląstelės ir audiniai stangrėja, kartu apsaugodami odą nuo suglebimo.

 Skatinti jungiamojo audinio susidarymą. Odos stangrumas priklauso ir nuo jungiamojo audinio kokybės. Su amžiumi atsiranda antroji pasmakrė ir maišeliai paakiuose. Oda praranda tvirtą vidinį pagrindą, sukrinta, kartu su ja sukrinta ir riebalinis tarpsluoksnis. Tokiu atveju gali padėti stangrinamasis masažas (spaudinėjimai ir maigymai).

 Atpalaiduoti ir pašalinti įtampą. Raumenys stiprinami giluminio masažo judesiais.

Rekomendacija

Kas rytą ir kas vakarą, užtepusios ant veido kremo, masažuokite odą nuo lūpų kampučių aukštyn. Pasistenkite pajusti veido raumenis, įtempdamos juos ir atpalaiduodamos, o jeigu darysite tokią mankštą sistemingai, netrukus pasieksite rezultatą, kuris tiesiog priblokš. Mat reguliarūs pratimai atkuria veido raumenų tonusą.

Masažas su aktyviai veikiančiomis medžiagomis

Masažas padeda odai labiau įsisavinti naudojamus kosmetinius preparatus ir juose esančias veikliąsias medžiagas. Paprastai moterys, ne itin tikinčios, kad preparatų ir masažo derinys padės, būna kone priblokštos rezultato.

Taip buvo ir penkiasdešimt šešerių moteriai, labai lieknai ir išpuoselėtai, pirmą kartą atėjusiai į mano priimamąjį. Ji atėjo veido odos valymo.

Žinotina, kad lieknų moterų oda būna labai švelni, o poodinio riebalinio ląstelyno sluoksnis – labai plonas. Bėgant metams tokia oda suglemba ir susiraukšlėja anksčiau nei apkūnesnių dailiosios lyties atstovių. Esmė ta, kad riebalai užpildo odos raukšles, taip maskuodami kai kuriuos amžiaus pakitimus organizme, pavyzdžiui, kaulų masės sumažėjimą smakro ir skruostų srityje.

Dirbdama su šios klientės oda, naudojau koenzimą Q10 kaip energijos šaltinį, deguonį kraujotakai stiprinti ir ląstelių aprūpinimui maistingosiomis medžiagomis gerinti, alavijus, dumblius ir hialurono rūgštį (glikozaminglikaną), kurie padeda išlaikyti odos drėgmę. Papildomai dar padariau masažą, taip pagerindama kraujo apytaką, stangrindama odą, stiprindama raumenis ir aprūpindama odą optimaliu biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu. Be to, masažas veikia atpalaiduojamai ir kūną, ir dvasią, kartu suteikia energijos ir vidinės pusiausvyros.

Moteris buvo nepaprastai nustebinta ir nudžiuginta tuo, kaip atjaunėjusi atrodo, ir sutiko tęsti odos priežiūrą namuose. Tai labai svarbu: žmogui reikia atrasti motyvaciją nuolat rūpintis savimi.

Limfodrenažas

Limfodrenažas daromas rankomis. Juo galima nuraminti nervų sistemą. Šis metodas leidžia pašalinti perteklinius ląstelės skysčius (šlakus, paburkimus) iš jungiamojo audinio. Taip iš organizmo pašalinami toksinai, audiniai aprūpinami maistingosiomis medžiagomis, o dėl to organizmas išsivalo ir tampa žvalesnis bei energingesnis. Taip pat limfodrenažas mobilizuoja organizmo imuninę apsaugą.

Akubimasažas

Šį masažą sukūriau pati. Juo aktyvinu ir stimuliuoju tam tikrus akupresūrinius veido taškus, o paskui, naudodama specialią techniką, pašalinu iš organizmo šlakus. Masažas padeda sustiprinti tam tikrų organų kraujo apytaką ir kartu atpalaiduoja veido raumenis, dėl to dingsta veide esantys energetiniai blokai. Kartu su aktyviai veikiančiomis medžiagomis, esančiomis dumbliuose, kurios papildomai padeda pašalinti šlakus ir išvalyti odą, jis veikia taip, kad veidas tampa skaistus ir švarus. Šią masažo techniką galima derinti ir su kitomis aktyviai veikiančiomis medžiagomis, ir aš jį naudoju įvairiems odos tipams, pavyzdžiui, esant užterštai, spuoguotai odai, dirbdama su „rūkoriaus veidu“, esant įsisenėjusiems odos reiškiniams (dėl amžiaus arba sukeltais hormoninių sutrikimų).

Vienos iš mano klienčių veidas negailestingai išduoda jos netinkamą gyvenimo būdą: blogą mitybą, miego trūkumą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir nepakankamą odos priežiūrą. Taikau akubimasažą su aktyviai veikiančiomis medžiagomis – dumbliais ir koenzimu Q10. Tai atlikus, veido oda atrodo sveikai rausva ir stangri, tarytum pripildyta energijos. Klientei kylantis poreikis nusišlapinti po masažo liudija ir tai, kad akubimasažas valo organizmą.

Akubimasažas

Programos su biologiškai aktyviais priedais

Nenorėdami naudoti standartinių programų, daugelis kosmetologų seka amerikiečių kolegų pavyzdžiu ir naudoja vadinamąją customized cosmetics (kosmetiką, pagamintą pagal užsakovo keliamus reikalavimus). Jeigu tokios individualios kosmetikos programos parinkimas kiekvienam klientui Amerikoje ir išspręstas, nes ten naudojamų bazinių emulsijų ir aktyviai veikiančių medžiagų kompleksų saugumas patikrintas, Vokietijoje veikia nutarimas dėl kosmetinių priemonių naudojimo, draudžiantis kurti cheminių medžiagų derinius. Tai teisinga, nes, deja, vis dažniau pastebimos žmonėms pasireiškiančios alerginės reakcijos panaudojus nepakankamai patikrintą kosmetinę produkciją. Siekiant patenkinti klientų reikalavimus, mūsų kosmetikos praktikoje yra customized cosmetics alternatyva – protingas kosmetinių pagrindų (bazinių kremų) derinimas su aktyviai veikiančių medžiagų koncentratais. Be to, yra galimybė patikrinti, kaip veikliąsias medžiagas toleruoja kiekvienas konkretus žmogus.

Aš kombinuoju įvairias kaukes arba preparatus atsižvelgdama į kiekvienos moters odos būklę ir parenku derinius griežtai individualiai. Jeigu tiesiog užtepsi ant veido gryno aktyviai veikiančių medžiagų koncentrato, o paskui ant viršaus – bazinio kremo, tai tos medžiagos koncentracija bus stipresnė – tai iškart pastebima baigus procedūrą.

Kaukės namuose

Rekomendacijos

Veido kaukes reikia daryti reguliariai (kartą ar du per savaitę), parenkant jas atsižvelgiant į odos būklę ir metų laiką. Kaukės reguliuoja ir normalizuoja odos medžiagų apykaitą. Jos skatina ląstelių atsinaujinimą ir padeda išlaikyti drėgmę. Prieš dedant kaukę, odą būtina nuvalyti ir, esant galimybei, nušveisti, pašalinant nuo odos paviršiaus pasenusias, suragėjusias ląsteles ir nešvarumus.

Odai patinka kaukės. Leiskite sau drėkinamąsias kaukes nepaisydamos dienos meto. Kartais galima vietoj naktinio kremo užtepti drėkinamąją kaukę. Yra kaukių, kurios šalina toksinus, valo nuo odos negyvų ląstelių likučius ir kenksmingas medžiagas (pavyzdžiui, dumblių, deguonies kaukės). Man labai patinka ir dažnai tepu dumblių kaukes. Po jų atsikeli ryte ir veidrodyje matai švarią rausvą odą.

Kaip teisingai daryti kaukę:

1. Nuvalykite odą. Tam, kad oda gerai sugertų kaukės veikliąsias medžiagas, sušildykite odą šiltų rankšluosčių kompresais.

2. Užtepkite ant veido veikliosios medžiagos (labai gerai veikia serumai su liposomomis, dumbliais, deguonimi, Q10, alavijais).

3. Ant viršaus užtepkite kaukę arba bazinį kremą-pagrindą.

4. Atsižvelgdami į odos būklę, palikite šį mišinį įsigerti dešimčiai ar dvidešimčiai minučių.

5. Nuvalykite kaukės likučius popierine servetėle arba įmasažuokite į odą (pagal naudojimo instrukciją).

6. Užtepkite dieninio (apsauginio) arba naktinio (regeneruojamojo) kremo.

Aktyviai veikiančių medžiagų koncentratai su antisenėjimo poveikiu

Labiausiai parduodami buvo ir išlieka kosmetikos produktai, žadantys išsaugoti odą jauną. Pirmieji antisenėjimo (angl. anti-aging) odos priežiūros produktai buvo sukurti XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Jų gamybai buvo naudojami serumai ir liposomos, alfa hidrorūgštys (AHR), vitaminai, nepakeičiamosios riebalų rūgštys, vynuogių polifenolis. Šios odos priežiūros priemonės skirtos saugoti odą ir sulėtinti senėjimo procesą.

 Serumai dažnai tiekiami iškart su dozatoriumi. Taip juos patogu naudoti, be to, jie išlieka sterilūs. Paprastai juose būna antioksidantų, saugančių odą nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, arba vaisių rūgščių (AHR), spartinančių normalų odos negyvų ląstelių apsivalymą ir leidžiančių jau po trumpo laiko atrodyti gaivesnei ir pailsėjusiai, nes dėl serumo poveikio oda geriau sulaiko drėgmę. Kai kuriuos serumus (žr. toliau) derėtų naudoti kasdien, nes jie skatina naujų ląstelių gaminimąsi. Serumą ant odos tepti reikia su drėkinamąja medžiaga.

 Liposomas ypač mielai naudoju savo praktikoje. Liposomos yra mikroskopiniai skysčio pripildyti burbuliukai, kurių apdangalai yra iš odai giminingų riebalinių junginių. Į jų skysčių pripildytą vidų galima įleisti bet kokių veikliųjų medžiagų. Tai tokia natūrali „transporto priemonė“, galinti nugabenti veikliąsias medžiagas greitai ir tikslingai būtent ten, kur jos yra reikalingos ir gali reikiamai paveikti odą. Dažniausiai dirbu su želė, kurią sudaro liposomos su deguonimi. Deguonis, esantis liposomų kapsulėse, aktyvina gyvybiškai svarbias odos funkcijas, o kitos regeneruojamosios medžiagos maitina ląsteles.

 Vaisių rūgštys (AHR, alfa hidrorūgštys – švelnus cheminis šveitimas). Suragėjusios ląstelės sudaro viršutinį epidermio sluoksnį. Jos nuolat lupasi. Kasdien netenkame viso suragėjusių ląstelių sluoksnio. Su amžiumi tos suragėjusios ląstelės vis stambėja, ragėjimo procesas greitėja. Naujos jaunos ląstelės susidaro lėčiau, dėl to oda atrodo nuvargusi ir glebi, labiau išryškėja raukšlės. Jau po vieno vienintelio odos nušveitimo vaisių rūgštimis odos būklė pastebimai pasikeičia. Dirbant su vaisių rūgštimis, būtina stebėti, kad nuo odos paviršiaus būtų atsargiai pašalinamos tik negyvos ląstelės, o pati oda nuo to nenukentėtų. Tad rekomenduoju naudoti nedideles vaisių rūgščių dozes.

Šveitimą, kaip gydomąją procedūrą, galima pradėti kosmetikos kabinete, o paskui tęsti namuose, naudojant odos priežiūros priemones, suderintas su kosmetologu. Geriausia tai daryti pavasarį ir rudenį. Viena iš mano klienčių, keturiasdešimt penkerių metų moteris, užkietėjusi rūkorė, atėjo skųsdamasi blyškia glebia oda, be kita ko, dar ir dėmėta. Tokiu atveju būtent ir tinka gydymas vaisių rūgštimis. Su amžiumi visų žmonių suragėjusių ląstelių sluoksnis odos paviršiuje sustorėja, o rūkymas tik paspartina šį procesą. Šveitimas vaisių rūgštimis padeda pašalinti nuo viršutinio odos sluoksnio senas, numirusias ląsteles ir pasirodyti naujai lygiai odai. Po tokios procedūros sausa oda gali geriau sulaikyti drėgmę ir suaktyvinti odos kolageną.

Senstančios odos priežiūra: naujausių tyrimų rezultatai

Amžina jaunystė ir nė vienos raukšlelės veide – tai žada antisenėjimo preparatai. Kas gali padėti iš tikrųjų? Besilankantieji pas kosmetologus arba perkantieji kosmetiką paprastai yra linkę susipažinti su kosmetikoje naudojamų preparatų testavimo rezultatais. O tokių rezultatų esama. Štai kai kurie faktai:

 Devyniasdešimt procentų visų odos pažeidimų įvyksta dėl kenksmingų aplinkos veiksnių: tai dūmai, vėjas, oro tarša, chemikalai ir ultravioletiniai spinduliai.

 Pagrindinis odos priešas – laisvieji radikalai, kenkiantys, be viso kito, dar ir jos stangrumui bei elastingumui.

 Tam, kad sulėtintų odos senėjimo procesą, mokslininkai, taikydami naujausias technologijas, išradinėja naują kosmetiką. Firmos „Henkel“ darbo grupė, tyrinėdama odos biochemiją, atlieka testus, per kuriuos jau žinomos veikliosios medžiagos lyginamos su naujomis, kurios turėtų sulėtinti odos senėjimo procesą. Viena iš tokių naujų medžiagų yra vandenžolė spirulina. Joje esantis baltymas filagrinas padeda odai atrodyti gerokai jaunesnei.46

 Mikroelementai ir aminorūgštys – jų derinys pripildo odos ląsteles energijos ir kartu gausiai aprūpina gerai pasisavinamomis maistingosiomis medžiagomis.

 Mikroelementai gali veikti odą ir išoriškai per kremus, kuriuose yra vitaminų A, C ir E, saugančių odą. Jie daro odą elastingesnę, stangresnę ir pastebimai išlygina raukšles. Be to, vitaminas E stabdo odos fotosenėjimą (ankstyvą odos, veikiamos šviesos ir saulės spindulių, senėjimą).

„Naujosios kartos produktai įsiskverbs į gyvas odos ląsteles. Dėl paspartėjusio regeneracijos proceso odos senėjimą galima bus pristabdyti ketveriems–septyneriems metams“, – tai K. Julijaus Hoibergerio (Carl Julius Heuberger), vieno iš „Mercatura Cosmetics BioTech“ vadovų, nuomonė. Į ją verta įsiklausyti, nes K. J. Hoibergeris gali pateikti testų, atliktų su daugiau nei šimtu tiriamųjų, rezultatus.

Kas padeda sulėtinti odos senėjimą

 Vitaminas A skatina odos ląstelių regeneraciją ir gerina odos būklę.

 Vitaminai C ir E saugo odą nuo laisvųjų radikalų. Vitaminas C taip pat dalyvauja ir jungiamųjų audinių kolageninių skaidulų statyboje. Tai, kiek organizmui reikia vitamino C, priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Rūkoriams jo reikia keturiasdešimčia procentų daugiau nei nerūkantiesiems.

 Keramidai. Lipidiniai odos komponentai atkuria odos riebalinę plėvelę ir, kaip viena iš tarpląstelinių medžiagų, daro odą atsparią kenksmingiems veiksniams.

 Koenzimas Q10 veikia ne tik kaip energijos nešiotojas, bet ir saugo ląsteles nuo deguonies molekulių, verčiančių odą senti. Tai labai svarbu mėgaujantis saulės voniomis.

 Dimetiletanoliaminas (DMEA). Autogeninė medžiaga, sauganti ląsteles. Su amžiumi jo gamyba mažėja. Ši medžiaga (pavyzdžiui, esanti Vita-Gerin-Geistlich sudėtyje), pratęsia ląstelių gyvenimo laiką daugiau kaip penkiasdešimčia procentų.47

 Į hormonus panašios augalinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, kekinių juodžolių šakniastiebių ekstraktas. Į estrogeną panašios medžiagos (kapsulių, kremų pavidalu) išsaugo odos elastingumą ir daro kraujagysles elastingesnes.

 Enzimai (proteinai, tai yra baltymai) yra katalizatoriai, stimuliuojantys medžiagų apykaitą ląstelėse.

 Drėgmės reguliatoriai, tokie kaip karbamidas, glicerinas, alavijai, alantoinas ir vitaminas E, sulaiko vandenį viršutiniuose odos sluoksniuose, dėl to oda atrodo stangresnė.

 Riebalai. Papildomai riebinti odą galima nakvišų aliejumi.

 Glikanas, esantis kremuose, stabilizuoja medžiagų apykaitą ląstelėse ir apsaugo nuo odos išsausėjimo, nors moksliškai šis jo poveikis neįrodytas.

 Hialurono rūgštis, medžiaga, surišanti ir sulaikanti vandenį jungiamuosiuose audiniuose. Ji užpildo terpę tarp kolageno skaidulų ir taip padeda odai išlikti elastingai.

 Vitaminas C ir pieno baltymai skatina kolageno susidarymą.

 Kreatinas ir karnitinas kartu su fiziniu aktyvumu stiprina raumenis, vartojant ne mažiau kaip šešis mėnesius.

 Deguonis dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose.

 Fitohormonai (medžiagos, valdančios augalų augimą) įgauna vis didesnę svarbą antisenėjimo kosmetologijoje. Jie daro poveikį ląstelių viduje vykstantiems procesams. Siekiant užkirsti kelią raukšlių susidarymui ir norint išsaugoti odos elastingumą, sojų ir raudonųjų dobilų fitohormonai naudojami, pavyzdžiui, kremuose ir tepaluose. Ginkmedžių, alyvuogių lapų ir kaktusų ekstraktai taip pat naudojami siekiant užkirsti kelią ankstyvam odos senėjimui.

 Vanduo – sveikatos eliksyras. Antisenėjimo kosmetologijos specialistai rekomenduoja daug gerti, o žiemą drėkinti gyvenamąsias patalpas oro drėkintuvais. Antraip pernelyg sausas patalpos oras labiau šalins drėgmę iš odos ir ši taps sausa bei pradės pleiskanoti, o susidariusios raukšlės pastebimai pagilės.

Kaip kasdien prižiūrėti veido odą namuose

Valymas

Kodėl reikia odą valyti? Šį klausimą girdžiu gana dažnai. Šiaip jau valyti reikia bet kokio tipo veido odą, šios procedūros jai reikia tiek jaunystėje, tiek senatvėje. Vakare reikia nuvalyti nuo jos visus nešvarumus, susikaupusius per dieną (dulkes, purvą), ryte – visų pirma jos pačios išskirtas atliekas. Be to, neužtenka tik pastovėti po vandens srove duše. Žinoma, tai odą atgaivins, tačiau reikiamo valomojo poveikio nepasieksite, todėl paprasto nuplovimo vandeniu negalima vadinti odos priežiūra.

Oda – išskiriamasis organas, vadinasi, ir prižiūrėti ją reikia atitinkamai. Pirma intensyviai jos nenuvalius, jokie, net patys geriausi, preparatai nepadarys reikiamo poveikio. Riebalinių liaukų sekreto išskyrimas ir regeneracijos procesai, naujų ląstelių gaminimasis naktį nesustoja, o ląstelių dalijimasis naktį netgi paspartėja. Norint pašalinti nuo odos ploną riebalinę plėvelę ir negyvas ląsteles, būtina kas rytą kruopščiai nuvalyti ją šiltu vandeniu.

Valyti tinka ir tualetinis vanduo (patartina šiltas, nealkoholinis). Jis uždaro poras, sutraukdamas jas. Be to, nuvalo nuo odos vandentiekio vandens, kuriame yra kalkių, chloro, švino, nitratų, galinčių sausinti ir erzinti odą, likučius.

Beveik bet kurio tipo oda (išskyrus labai riebią) su amžiumi pradeda išskirti vis mažiau riebalų, tampa plonesnė ir sausesnė, todėl valymas turi būti labai švelnus, o valyti odą reikia ištepant riebalais. Stenkitės nenaudoti riebalus pašalinančio muilo ar putų. Geriausia naudoti valomąjį pienelį. Atkreipkite dėmesį į odos būklę, į atsirandantį pleiskanojimą ir, esant galimybei, keiskite veido valymo priemones. Nepamirškite vandens – vėsus „žalias“ vanduo gaivina odą. Svarbu ir tai, kad visas valomąsias priemones būtina nuplauti vandentiekio vandeniu, o tik tada derėtų nuvalyti odą tualetiniu vandeniu.

Paauglystėje paprastai padidėja riebalinių liaukų aktyvumas T zonoje (kakta, nosis, smakras). Kovai su tokia riebia seborėja jums prireiks kosmetologo patarimo. Bandymai išsausinti odą tretinoinu (vitamino A rūgštis – vert. past.) ne visada būna sėkmingi. Oda gali pernelyg išsausėti ir sukietėti, o nešvarumų iš porų išspaudimas šiuo atveju paprastai būna skausmingas ir ne visada veiksmingas.

Rekomenduoju naudoti riebalus šalinančias emulsijas arba specialią valomąją želė. Šios priemonės sutraukia poras ir apsaugo nuo uždegimų, nuo odos švelniai pašalindamos riebią plėvelę. Dar galima rytais ir vakarais valyti odą tualetiniu vandeniu su deguonimi. Tai padės nuo odos paviršiaus pašalinti medžiagų apykaitos procesų atliekas ir oda atrodys sveika bei graži.

Šveitimas

Šveitimas reikalingas tam, kad pašalintume negyvas ląsteles. Su amžiumi ląstelių regeneracija sulėtėja. Viršutinis ląstelių sluoksnis atsiskiria lėčiau, dėl to oda atrodo blyški. Yra keletas šveitimo būdų:

 šveitimas vaisių rūgtimis (AHR): retinoidai, retinas-A, „Retinova“;

 gilus valymas žolelėmis;

 mikrokristalinė dermabrazija: mechaninis šveitimas, per kurį nuimamos viršutinio raginio sluoksnio ląstelės ir paskui pašalinamos vakuumine arba pneumatine sistema, taip pat mikrokristalais.

Šveisti brandžią (suvytusią) odą reikėtų atsargiai, nes ji gana plona. Rekomenduoju švelnų šveitimą ne dažniau kaip kartą per savaitę, po kurio derėtų uždėti ant veido drėkinamąją alavijų kaukę. Toks šveitimas, su alavijų kauke po jo, kartą per savaitę padeda net nuo jaunatvinių spuogų.

Prisotinti odą drėgmės

Odos raginį sluoksnį sudaro vandenyje tirpios medžiagos, palaikančios ir tolygiai paskirstančios drėgmę odoje. Šios medžiagos vadinamos natūraliu drėkinamuoju faktoriumi (angl. NMF – natural moisturizing factor). Pavyzdžiui, jeigu pernelyg išsausiname odą arba naudojame stipriai džiovinančias valomąsias priemones, tai pašaliname nuo jos paviršiaus natūralų drėkinamąjį faktorių, ir tada ji nebegali išlaikyti drėgmės. Odos išsausėjimas ir atrofija taip pat dažnai paaiškinama natūralaus drėkinamojo faktoriaus susilpnėjimu. Tam, kad to neįvyktų, svarbu aprūpinti odą ne tik riebalais, bet ir prižiūrėti tokiomis priemonėmis kaip serumai, liposomos ir alavijai (visų šių medžiagų galima įsigyti skystų). Jos padės normalizuoti odos drėgmės pusiausvyrą. Išgerdamos pakankamą kiekį vandens taip pat tinkamai palaikysite natūralų drėkinamąjį faktorių. Daugelis moterų pamiršta, kad reikia gerti daug vandens, – o būtent jos dažniausiai ir skundžiasi sausa oda.

Drėkinamieji kremai-emulsijos

Dieninis kremas yra emulsija „aliejus vandenyje“. Jis saugo odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, dehidratacijos, ir visada jame turi būti apsaugos nuo saulės bei natūralus drėkinamasis faktoriai. Naktinis kremas yra emulsija „vanduo aliejuje“. Vakare odai itin reikia priežiūros. Oda – mūsų didžiausias organas, kuris dirba visą dieną ir kuriam tenka nemenki krūviai. Ji pavargsta lygiai taip pat, kaip pavargsta raumenys ar nervų sistema. Naktį oda atsikuria padedama įnirtingai besidalijančių ląstelių ir pagreitėjusios medžiagų apykaitos – šie procesai odoje naktį vyksta daug intensyviau nei dieną. Būtent todėl naktį oda – veiksmingiau nei dieną – gali sugerti ir pasisavinti kosmetiniuose preparatuose esančias veikliąsias medžiagas.

Patarimai, kaip išsaugoti grožį

Akys

Oda aplink akis yra itin plona. Joje yra mažai elastino ir tik labai plonas kolageno sluoksnis, todėl ir išdžiūsta ji greičiau. Reguliariai naudokite tik specialų kremą vokams ir nieko daugiau. Tai padės jums išvengti akių graužimo. Būkite atsargios valydamosi makiažą, naudokite vatos tamponus. Atsargiai pirštais įtrinkite kremą vokams palei akiduobės kraštą.

Kaklas

Sakoma, kad kaklas išduoda moters amžių. Deja, kaklo oda dažniausiai būna plona ir sausa, nes šioje srityje yra mažai riebalinių ląstelių ir susidaro labai nedaug riebalinių liaukų. Stenkitės, kad kaklui tektų kuo mažiau saulės spindulių! Prižiūrėkite kaklo odą kasdien. Dažniau lepinkite ją aliejinėmis kaukėmis. Tam, kad išlaikytumėte kaklo odos drėgmę, kasdien naudokite specialų kaklo losjoną.

_______________

43 Žr. Fairley und Stacey, 1999, 14 p.

44 Žr. Fairley und Stacey, 1999, 14–15 p.

45 Rekomenduoju šia tema perskaityti Rene Koch, Camouflage. Make-up für die Seele. Südwest, München, 2001.

46 Kosmetik International, 2002 m. liepa, 64 p.

47 Quelle: Universität Stuttgart.

6

Gera savijauta

Sveikatingumas48

Mano holistinis metodas paremtas tuo, kad klientui sukuriu atpalaiduojančią atmosferą, pamaloninu, palepinu ir pakonsultuoju. Daug ką iš to, ką naudoju praktikoje ir vadinu holistiniu metodu, dabar tapo priimta vadinti nauju žodeliu wellness (sveikatingumas).

Sąvoka wellness susiformavo sudėjus dviejų angliškų žodžių dalis „well-being“ (sveikata, gerovė) ir „fit-ness“ (gera fizinė forma). Atrodo, nėra vieningos nuomonės dėl to, kas yra šios sąvokos pradininkas: gydytojas Kenetas Kuperis (Kenneth H. Cooper) ar socialinės medicinos specialistas Helbertas Danas (Halbert L. Duun). Šiaip ar taip, šis terminas pasirodė JAV 1960 metais. Sveikatingumas apima viską, kas prisideda prie geros sveikatos išsaugojimo ir geros savijautos sukūrimo – viską, kas leidžia mums jaustis gražiems ir linksmiems. Tai apima sveiką mitybą, fizinę veiklą, rūpinimąsi išvaizda, suteikia naudos kūnui, protui ir sielai.

Kiekvienam žmogui reikalinga individuali, tik jo asmenines savybes atitinkanti sveikatingumo programa. Rengiant tokią programą būtina atsižvelgti į penkis būdų tipus, kurie gyvenime gryniausia forma beveik niekada nesutinkami – kiekvienas žmogus yra būdingų šiems tipams bruožų mišinys:

 Temperamentingas tipas – šio būdo žmonėms, norint atrasti vidinę ramybę, reikalingas aktyvus sportas streso hormonams sudeginti. Be to, šiems žmonėms labai tinka Rytų atsipalaidavimo praktikos.

 Melancholiškas tipas – šio būdo atstovai pirmenybę teikia švelnioms programoms, kurios padeda atkurti gyvybinę energiją: reiki, pėdų refleksinių zonų masažas, o jas papildo šokiai ir šiaurietiškas vaikščiojimas.

 Draugingas tipas – šie žmonės turėtų pasirinkti tokią lengvo kultūrizmo programą, kurią galėtų kultivuoti su bendraminčiais. Priedas prie jos gali būti atpalaiduojamasis masažas.

 Neryžtingas tipas – šio tipo žmonėms patinka grožio programos, didinančios pasitikėjimą savimi. Savo vidines jėgas jie atgauna praktikuodami reiki, jogą, kvėpavimo pratimais arba limfodrenažu, atskirai arba mažose grupelėse.

 Sveikstantis tipas – tokio tipo žmonės turėtų kreiptis į gydytojus, kad šie parengtų jiems reabilitacijos programą. Būtų labai gerai, jei ši apimtų holistinės terapijos metodus: akupunktūrą, akupresūrą, tinkamą mitybą ir fizioterapiją.

Sveikatingumas

Grožis slypi įvairovėje, kiekvieno žmogaus, kiekvienos gyvos būtybės unikalume. Savo holistiniame metode, paremtame intuicija, visų pirma vertinu žmogaus unikalumą. Holistinė sveikatingumo terapija skirta pašalinti įtampai ir blokams, kad energija galėtų laisvai tekėti kūnu. Naujos kosmetikos ir kūno priežiūros rūšys atsirado sujungus senovės Azijos tradicijas (dzeno meditaciją, Tai Či sveikatingumo mankštą, taškinį masažą, pėdų refleksinių zonų masažą ir penkis Tibeto pratimus) su vakarietiškais gydymo metodais. Mano gydymo metodai apima žinias, atėjusias pas mus iš Rytų. Mano devizas: atsijaunink, atsigauk, grįžk į gyvenimą pasisėmęs energijos.

Penki keliai į grožį

Arbata – geriame grožį

Kas gali būti geriau nei ateiti į svečius ir būti pavaišintam arbatos puodeliu? Gerkite arbatą ir perpraskite jos senovinę paslaptį. Tūkstantmečiais Azijoje arbata buvo laikoma gyvenimo eliksyru, padedančiu žmonėms nesenti. Beduinams arbatos gėrimas, be kita ko, yra ir ypatingas ritualas. Jis simbolizuoja grįžimą namo, kelionės pabaigą. Savo kelionėse po dykumas išmokau vertinti šią akimirką ir stengiuosi nešti ją toliau kaip estafetės lazdelę. Puodelis šviežiai užplikytos arbatos atpalaiduoja ir teigiamai veikia visą organizmą. Mokslininkai nustatė, kad arbatos paveiktas kraujas aktyvina procesus, sulaikančius oksidaciją. Tokie tyrimai buvo atlikti ir su juodąja, ir su žaliąja arbata.49

Rekomendacija

Gerkite žaliąją arbatą su imbierais arba citrina. Arba sumaišykite žaliąją arbatą su raudonąja arbata (Rooibos).

Muzika – klausome grožio

Aš jau daugybę metų savo kabinete dirbdama paleidžiu atpalaiduojamą ir raminamą muziką, kurią parenku atsižvelgdama į klientų poreikius. Tiesiog stebėtina, kaip stipriai mus veikia muzika. Ji gali sukelti žmogui labai stiprias teigiamas emocijas – tokias pačias, kokias sukelia seksas arba šokoladas. Tokias išvadas padarė Kanados ir Amerikos mokslininkai. Enė Blad (Anne Blad) iš Masačusetso klinikos Čarlstaune kartu su savo kolega iš Makgilo universiteto Robertu Zatore (Robert Zatorre) pozitronų emisiniu tomografu stebėjo smegenų reakciją į muziką ir triukšmą. Kai grodavo muzika, kurią pasirinko pats tiriamasis, aparatas rodydavo sustiprėjusį vidurinių smegenų aktyvumą. Analogiška reakcija toje pat smegenų dalyje buvo stebima anksčiau, kai buvo kalbama apie seksą ir mėgstamiausią patiekalą. Enė Blad mano, „kadangi muzika aktyvina tą smegenų dalį, kuri atsako už laimės būseną, peršasi išvada, kad ji pagerina mūsų savijautą“.

Rekomendacija

Atpalaiduojanti muzika – Arndtas Štainas (Arndt Stein) (apie trisdešimt kompaktinių plokštelių).

Eteriniai aliejai – įkvepiame grožį

Dar vienas mūsų emocinės būsenos veikimo per pojūčius metodas – kvapų terapija. Augalų kvapai įstabiai veikia mus, žmones. Jie svaigina, keri ir gydo. Kvapų terapijoje toks eterinių aliejų poveikis naudojamas savigydos galioms aktyvinti. Be to, eteriniai aliejai jaunina ir pagyvina odą. Parinkti individualiai pagal odos tipą ir būklę, jie gali turėti teigiamos įtakos sprendžiant bet kokias odos problemas, ypač kartu su masažu. Aliejus visiškai absorbuojamas per odą per vieną ar dvi valandas ir įsiskverbia giliai į audinius.

Dar greičiau eteriniai aliejai pasiekia mūsų sielų gelmes, audrindami pasąmonę. Jie atgaivina prisiminimus apie senus praeities įvykius arba vietas ir pažadina meilės bei harmonijos siekį. Tik vienas kvapas – ir teigiamai veikiantys signalai perduodami į kūną, sielą bei protą.

Eteriniai aliejai teigiamai veikia imuninę sistemą, padeda sutrikus miegui, esant raumenų skausmams ar peršalus. Tiesą sakant, jie turėtų būti natūralūs, tik tuo atveju veikia atpalaiduojamai ir jų poveikis turi gydomąjį efektą. Užtenka vos kelių lašų. Naudojimo būdai: kvapiosios lempos, vonios, masažai.

Veido masažas namuose. Rekomendacijos

2 lašai sandalmedžių aliejaus, 1 lašas rožių aliejaus, 1 lašas levandų ar bergamočių aliejaus įlašinami į apie 50 ml migdolų aliejaus. Puikiai tinka ir kūno masažui.

Arba dienos pabaigoje pasimėgaukite vonia su 1 lašu rožių aliejaus, 2 lašais sandalmedžių aliejaus, 2 lašais kvapiųjų kanangų ir 2 lašais levandų aliejaus.

Darydama atpalaiduojamąjį kūno masažą, mielai naudoju kvapiųjų kanangų aliejų (2–3 lašai 50-iai ml simondsijų arba migdolų aliejaus). Specifinio kvapo aliejaus masažas mažina įtampą, ramina kūną, sielą ir protą. Veido ir kūno raumenys atsipalaiduoja, veido bruožai suminkštėja, veido išraiškoje dingsta įtampa, veidas tampa gražus. Masažas su eteriniais aliejais kaip holistinės kovos su senėjimu programos dalis gali daryti stebuklus. Jis mažina įtampą, detoksikuoja ir stiprina imuninę sistemą.

Veido ir kūno priežiūrai rekomenduoju:

ETERINIŲ ALIEJŲ POVEIKIS ODAI

rozmarinai, šalavijai, čiobreliai - išlygina pavargusią, senstančią odą, sumažina raukšles

levandos, pipirmėtės, eukaliptai, citrinos - šalina toksinus

čiobreliai, rozmarinai, citrinos, levandos - turi reguliuojamąjį poveikį

šalavijai, rozmarinai, levandos, čiobreliai - giliai valo poras

kvapiosios kanangos - mažina uždegimą, ramina, atpalaiduoja

Rekomenduojamas veido kompresas su eteriniais aliejais

Po 2 lašus levandų, melisų, ramunėlių ir bergamočių aliejaus sumaišyti su karštu vandeniu. Šiuo mišiniu sudrėkinti rankšluostį ir užsidėti ant veido.

Spalvos – gėrimės grožiu

Kokia jūsų mėgstamiausia spalva? Kokią spalvą pasirinktumėte net nesusimąstę? Man uždavus klientėms šį klausimą, dažnai paaiškėja, kad jų pasirinkta spalva liudija apie energijos stygių ar energetinius blokus. Būtent ta spalva kompensuoja energijos stoką arba pašalina blokus.

Spalva – tai vibracija. Spalva teikia ląstelėms (įskaitant odos ląsteles) energijos ir informacijos. Ji duoda postūmį padidinti energijos srautą, kuris, tekėdamas refleksinėmis zonomis, harmonizuoja organizmo būklę.

Klasikinė kosmetika – tai taip pat ir spalvos, grąžinančios moterims vidinę pusiausvyrą bei balansą. Spalvos gražina ne tik odą, jos taip pat puošia mūsų vidinę būseną: džiugina akį, labiau džiaugiamės gyvenimu, labiau pasitikime savimi, o dėl to mūsų energijos lygis automatiškai kyla. Spalvos padeda išlaikyti vidaus ir išorės pusiausvyrą, subalansuoja tai, ką matome, su tuo, ką jaučiame.

Vis daugiau kosmetikos gamintojų ima perprasti holistinio spalvos energijos poveikio paslaptį, todėl atsiranda septynių čakrų spalvų preparatų, tiksliai atitinkančių odos, kūno, sielos ir dvasios poreikius, sukurtų atsižvelgiant į žinias apie septynis mūsų kūno energijos centrus ir pagal jų principus.

Klasikinėje kosmetikoje spalvos gali būti naudojamos pačiais įvairiausiais būdais, pavyzdžiui:

 spalvotos kaukės naudojamos arba šalinant esamas odos problemas, arba kaip kaukės, dedamos ant refleksinių zonų;

 spalvoti aliejai kartu su spalvotomis skaidrėmis leidžia kaukės veikimo metu, pasitelkus konkrečios spalvos šviesą, tiekti energiją ląstelėms. Taip kaukė veikia intensyviau ir oda paskui atrodo švytinti.

Spalvos poveikis

Manoma, kad kiekviena spalva daro tam tikrą poveikį žmogaus organizmui.

 Raudona jaudina ir gerina kraujotaką, įkvepia aktyviems veiksmams, stiprina.

 Oranžinė balansuoja bendrą būklę, valo toksinus, gerina mineralinių medžiagų pasisavinimą.

 Geltona ramina, stimuliuoja imuninės sistemos veiklą, slopina uždegimus.

 Žalia harmonizuoja, ramina, balansuoja bendrą būklę, reguliuoja organizmo veiklą, gydo.

 Mėlyna ramina, vėsina, atpalaiduoja.

 Žydra ramina, atpalaiduoja, reguliuoja gyvybines jėgas.

 Violetinė / balta išlygina, regeneruoja, balansuoja bendrą būklę, atpalaiduoja.

Spalvinis išvaizdos tipas

Niekada neatkreipėte dėmesio į tai, kaip drabužių spalva veikia būseną? Viena spalva gali slopinti energiją, o kita, priešingai, papildo jos atsargas.

Išskiriami keturi pagrindiniai spalviniai žmonių tipai, atitinkantys metų laikus. Kiekvienas tipas apibūdinimas tam tikru odos, akių ir plaukų spalvos atspalviu. Norėdamas nustatyti, kokiam tipui priskiriamas, žmogus turi atsisėsti prieš veidrodį ir testavimo būdu patikrinti, kaip jam tinka vienos ar kitos spalvos (paprastai tai daroma prisidedant skirtingų spalvų skareles ar šalikus).

 Kokiam tipui save priskiriate?

 Kaip jus veikia skirtingos spalvos?

 Kurios sustiprina jūsų išorinį patrauklumą, o kurios „žudo“?

Žieminiam ir vasariniam tipams reikia šaltų spalvų (melsvi atspalviai), pavasariniai ir rudeniniai tipai geriau atrodo su šiltais tonais (gelsvi atspalviai).

Pas mane atėjo vidutinio amžiaus moteris. Oda blyški, akys pavargusios. Ji papasakojo, kad po sunkios ligos nuslinko plaukai ir dabar priversta nešioti peruką. Per procedūrą paprašiau ją nusiimti peruką. O, Dieve, tai bent metamorfozė! Moteris akimirksniu persimainė: kažkur dingo blyškumas, oda atrodė netgi švelniai įdegusi, akys išryškėjo, nuovargio neliko nė žymės. Kas įvyko?

Jos perukas buvo šviesiai auksinės spalvos, tokio atspalvio, kuris labiau tinka pavasariniam ar rudeniniam tipui, o ataugantys plaukai buvo pelenų atspalvio ir garbanoti. Pasirodo, ta moteris priskiriama žiemos tipui. Patariau jai laikytis savo tipo ir atsisakyti peruko. Iš pradžių ši priešinosi: „Labai nejaukiai jaučiuosi trumpais tamsiais plaukais!“ Į gydymą intuityviuoju metodu, be kita ko, įtraukiama ir spalvinė meditacija su meditacijos vadovu. Moteris seansui pasirinko geltoną spalvą. Ši spalva tapatinama su trečiąja čakra (saulės rezginiu) ir taip pat atsako už pasitikėjimo savimi stiprinimą, išsilaisvinimą nuo seno, priėmimą naujo ir gebėjimą priimti sprendimus.

Intuityvųjį gydymą pradėjau, kaip paprastai, atpalaiduojamuoju apykaklės zonos masažu, prieš tai sumaišiusi klientės pasirinktos spalvos dažus su migdolų aliejumi. Papildomai dar įjungiau raminamąją muziką. Paskui ėmiausi veido odos, o po to pradėjau spalvinę meditaciją. Čia taip pat derinu odos priežiūros procedūras su holistiniu kosmetologijos metodu. Spalvinė meditacija tam tikromis spalvomis skatina čakrų veiklą, kartu atitinkama kūno zona pajunta energijos antplūdį.

Paprašiau klientės, kad susitelktų į kvėpavimą ir įsivaizduotų, kaip su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu visi blokai, visos kūno įtampos – viskas, kas ją verčia įsitempti, – išnyksta. Paskui paprašiau ją įsivaizduoti geltoną spalvą. Iš pradžių moteriai sunkiai sekėsi. Pasiūliau jai įsivaizduoti saulėgrąžą, kokia ši graži, geltona, ir įkvėpti jos lapelių spalvą, paskleisti ją po visą kūną ir siųsti toliau į energetinį centrą, susijusį su šia spalva. Jai reikėjo su kiekvienu įkvėpimu įsivaizduoti, kaip tie blokai, kuriuos jaučia savo kūne, užsipildo gražia geltona spalva ir išeina iš kūno su iškvėpimu. Tempą pacientė nusistatė pati. Baigiant paprašiau giliai įkvėpti, paskui iškvėpti ir grįžti į realybę.

Po visų šių procedūrų klientė išėjo iš kabineto ramiu, švytinčiu veidu, užtikrinta eisena ir be peruko.

Brangakmeniai – juntame grožį

Įsivaizduokite kalnų krištolo kristalą, spindintį ir žėrintį šviesos spindulyje. Tai juk šitoks grožis! Žmonės naudojo gydymui ne tik augalus, bet ir akmenis. Garsiausi viduramžių daktarai, praktikoje naudoję mineralus, buvo Hildegarda iš Bingeno (Hildegard von Bingen, 1098–1179) ir Paracelsas (1493–1541).

Švelnų energinį brangakmenių poveikį galima sulyginti su homeopatinių preparatų arba gėlių ekstraktų (Bacho gėlių terapija) poveikiu. Mūsų kūnas priima vibracijų energiją kaip gydomąją informaciją: šiuo atveju priima teigiamą energiją ir atiduoda neigiamą. Gydomuosius akmenis reikia nuvalyti, todėl, esant galimybei, o geriausia kasdien, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę, juos reikia nuplauti tekančiu vandeniu. Tam, kad vėl įsikrautų, jie dedami tarp kalnų krištolo kristalų arba šlifuoto hematito.

Kaip galima pasitikrinti, koks akmuo jums tinka? Atsigulkite ant grindų ir pasidėkite ant kiekvienos čakros atitinkamos spalvos akmenį. Atsipalaiduokite ir pagulėkite taip iš pradžių dešimt minučių. Neverta nuvertinti akmenų energinės galios.

Čakros ir brangakmeniai

 1-a čakra – agatas, kraujo akmuo (heliotropas), granatas, raudonasis koralas, rubinas;

 2-a čakra – karneolis, mėnulio akmuo;

 3-ia čakra – tigro akis, gintaras, „Imperial“ topazas (aukso geltonumo), citrinas;

 4-a čakra – kuncitas, smaragdas, žadeitas (žaliasis), rausvasis kvarcas, turmalinas (rausvasis);

 5-a čakra – akvamarinas, turkis, chalcedonas;

 6-a čakra – lazuritas, safyras (mėlynos spalvos);

 7-a čakra – ametistas, kalnų krištolas.

Či veido masažas

Veide, kaip ir rankų plaštakose bei pėdose, yra refleksinės zonos – nervų galūnių taškai, kurie susiję su įvairiais kūno organais. Be to, veidu eina daug svarbių meridianų ir kanalų, kuriais teka energija (Či). Kaip refleksines zonas, taip ir meridianus galima aktyvinti masažu. Taip pat jis padeda pašalinti veido raukšles, įtampą ir griežtumą, atsirandantį dėl streso ar susierzinimo. Tais atvejais Či masažas nepakeičiamas: pašalina energetinių kanalų blokus ir aktyvina veido refleksines zonas. Energija pradeda tekėti laisvai ir veidas atsipalaiduoja.

Rekomendacijos dirbant su energija

 Rankos. Patrinkite delnus vieną į kitą, o paskui atitraukite vieną nuo kito nedideliu atstumu. Tai, ką jaučiate tarp delnų, ir yra energija.

 Energija pavargusiam veidui. Keletą sekundžių patrinkite delnus vieną į kitą, o paskui priglauskite juos prie veido. Pakartokite šį veiksmą keletą kartų.

 Viso veido masažas. Surinkite energiją į delnus (patrinkite delnus vieną į kitą, kaip buvo aprašyta anksčiau), paskui įkvėpkite jos ir priglauskite delnus prie veido. Masažuokite veidą judesiais aukštyn. Iškvėpkite ir atpalaiduokite veidą. Nusišypsokite. Atsipalaiduojant rankos lieka ant veido.50

 Ausų refleksinių zonų masažas. Vadinamas kūno rengybos (angl. fitness) masažu. Jis atgaivina ir harmonizuoja. Masažuokite ausis, pradėdami speneliu ir išoriniu ausies kriauklės kraštu kildami aukštyn. Paskui patrinkite nuo viršaus žemyn. Pakartokite šį veiksmą keletą kartų.

 Rankų refleksinių zonų masažas. Paimkite ciguno rutulius ir sukite. Taip stimuliuojate rankų plaštakų refleksinius taškus.

Atverkite savyje Či energiją ir mėgaukitės ja!

_______________

48 angl. wellness.

49 Žr. Jean Carper: Jungbrunnen Nahrung. Econ, München, 1996, 174 p.

50 Žr. Mantak Chia: Tao Yoga des Heilens. Ansata, Interlaken, 1995, 126 p.

7

Kvėpavimas ir sąmoningas požiūris į kūną

Kvėpavimas – srautas, tekantis iš fizinio lygmens į giluminį centrą, srautas, tiesiantis sau kelią per kūną, dvasią ir sielą. Jis teka į pačią gyvasties šerdį ir atgal.

Hazratas Inajatas Chanas

(Hazrat Inajan Khan)

Praktikuodami penkis Tibeto pratimus, pasiekiame to, kad pradedame patogiai jaustis kūne. Spinduliuojame sveikata ir gyvenimo džiaugsmu. Prisipažinkite, padėję ranką ant širdies, kas jums labiau patinka: gražus, išpuoselėtas, tačiau įsitempęs kūnas, ar natūraliai ir laisvai judantis bei demonstruojantis gyvenimo džiaugsmą.

„Penki tibetiečiai“ verčia kvėpuoti giliau ir sąmoningiau. Jau vien tai pakelia energijos lygį organizme. Indai šią įkvėpiamą energiją vadina prana (liet. gyvybinė jėga). Mintys darosi aiškios, akys ima žibėti, kūnas pradeda judėti plastiškai ir gracingai. Be to, šie penki pratimai gerina laikyseną ir keičia organizmo jutimą. Pradedame kur kas geriau jausti kūną, vaikščioti tiesiai, juntame malonumą nuo kiekvieno judesio. Tampame tikrai gražūs savo natūralumu, ir mums nustoja rūpėti, kaip atrodome aplinkinių akimis. Jaučiamės gerai ir būtent tuo imame traukti kitus žmones.

Amerikiečių gydytojas Robertas Koupas (Robert Cope), praktikuojantis šiuos pratimus daugelį metų ir rekomenduojantis juos savo pacientams, mano:

„Šie penki pratimai – ne šiaip fizinė mankšta. Padaręs pratimus, jaučiu gilų vidinį pasitenkinimą, kurio nejuntu, jeigu staiga dėl kokios nors priežasties nepadariau tų pratimų. Manau, jie sukurti tam, kad sugrįžtų kūno ir dvasios pusiausvyra!“51

Kvėpavimas

Kvėpavimas – tai gyvybė. Pabandykite sulaikyti kvėpavimą ir kentėkite tiek, kiek galite. Šiuo atveju puikiausiai tinka šeštasis Tibeto pratimas. Ilgai vis tiek neištversite. Užtat kokia laimė vėl pradėti kvėpuoti!

Kvėpavimas itin glaudžiai susijęs su jausmais. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kvėpuojate, kai labai supykstate, kai išsigąstate ar prieš atsakingą pasirodymą. Jeigu tą akimirką perjungsite kvėpavimą, pradėsite sąmoningai giliai ir lygiai kvėpuoti, jums iškart palengvės. Susitelkę į kvėpavimą, nurimstame.

Koks gi yra teisingas kvėpavimas?

Įkvėpimas – pilvo sienelė išsipučia.

Iškvėpimas – pilvo sienelė susitraukia, jos judėjimas nukreiptas

stuburo link.

Įkvepiame – priimame energiją, pasisemiame jėgų, dėkojame.

Iškvepiame – atiduodame energiją, paleidžiame, dėkojame.

Kvėpavimo pratimai

Sąmoningas kvėpavimas

Norėdami įsisąmoninti kvėpavimą, stebėkite, kaip šis vyksta, kaip oras praeina kvėpavimo takais, kaip jį jaučiate, kas jums sekasi lengviau – įkvėpimas ar iškvėpimas.

Įtampos iškvėpimas

 Stebėkite savo kvėpavimą – kiek ramiai ir tolygiai kvėpuojate, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas.

 Uždėkite rankas ant tos kūno dalies, kurioje jaučiate įtampą.

 Per kitą įkvėpimą įsivaizduokite, kaip suimate tą įtampą į gniužulą.

 Iškvėpkite iš savęs tą įtampą, išleiskite ją, tiesiog atiduokite visatai viską, ką jaučiate kaip įtampą.

Spalvos įkvėpimas

Įsivaizduokite žalią spalvą. Tai harmonijos ir santaikos, ramybės ir sveikatos spalva. Įkvėpdami įsileiskite į save tą žalią spalvą per padus, su kiekvienu kitu įkvėpimu stumkite ją toliau, užpildykite ja visą kūną, kol pasieksite vietą, kurioje jaučiate įtampą. Pajuskite, kaip ta žalia spalva teka kūnu, užpildydama ir gydydama jį, kaip tirpdo blokus. Įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per burną. (Šį pratimą galima atlikti su visomis vaivorykštės spalvomis.)

Tibetietiškas kvėpavimas

Tai ritmiškas kvėpavimas. Atliekant šį kvėpavimą, organizmas gauna dešimt kartų daugiau deguonies ir energijos nei normaliai kvėpuojant. Pratimas deguonimi ir energija aprūpina visą kūną, kiekvieną ląstelę. Akimirksniu atsisveikinate su nuovargio pojūčiu ir prisipildote gyvybinės energijos. Visi jūsų jausmai paaštrės, kūne išnyks visi blokai, dings fizinė ir protinė įtampa. Atsikratysite senų mąstymo štampų, pasikeis visa minčių eiga ir elgsena. Šį pratimą galima daryti visur, tačiau geriausia – vaikščiojant arba per jogos užsiėmimą. Taip pat jį galima daryti ryte, vos atsikėlus, tik reikia prieš tai atsidaryti langą. Tibetietiškas kvėpavimas – labai paprastas pratimas.

1. Įkvėpimas – per nosį, dvigubas staigus ir trumpas, be iškvėpimo tarp šių trumpų įkvėpimų.

2. Iškvėpimas – per burną, gilus ir sąmoningas. Galima įtraukti ir balso stygas. Balsas padės atsikratyti įtampos.

Žiovavimas

Padarykite tokį judesį, tarsi jums norėtųsi gerai, iš visos širdies nusižiovauti. Žiovaujant atsipalaiduoja burnos ertmė ir gerklė. Jos išsiplečia, kartu automatiškai atsiveria pilvo ertmės ir dubens sritys. Be kita ko, žiovaujant atsipalaiduoja ir atsiveria visi kvėpavimo organai. Kvėpavimas tiesiogiai susijęs su diafragmos judėjimu.

Kvėpavimas ir balsas

Kiekvienas garsas, išleidžiamas žmogaus balso, turi nepakartojamą atspalvį bei vibraciją ir todėl ypač veikia kūną, protą ir jausmus. Įvairūs kūno organai rezonuoja per energetinį kūną įvairiais garsais. To pratimo esmė – giliai iškvepiant išdainuoti garsą švelniai, laisvai, be jokios įtampos. Šie penki garsai sukelia rezonansą kūne ir dvasioje.

Giliai įkvėpkite ir giliai iškvėpdami leiskite kiekvienam garsui švelniai išplaukti iš kūno. Kiekvieną garsą reikia „išdainuoti“ tris kartus. Šis paprastas pratimas treniruoja kvėpavimo organus, pats kvėpavimas pagilėja ir pailgėja, o balsas, darant šiuos pratimus, tampa išraiškingesnis.

GARSAS - KŪNAS - DVASIA

I - Gerklė - Džiaugsmas

E - Kaklas, gerklos, pečiai - Linksmumas

A - Viršutinė krūtinės ląstos dalis, širdis - Džiaugsmas

O - Saulės rezginys ir viršutinė pilvo dalis - Jėga

Ū - Dubuo, apatinė pilvo pusė - Įsižeminimas

Zilgrei kvėpavimas

Pati seniai ir, jusdama didžiulę naudą sau, darau vieną ypatingą kvėpavimo pratimą, kurį patariu daryti visiems pažįstamiems, praktikuojantiems penkis Tibeto pratimus, – tai Zilgrei kvėpavimas. Jį išrado italė Adriana Cilo (Adriana Zillo) ir amerikietis chiropraktikas Hansas Greisingas (Hans Greising). Pratimo pavadinimas Zilgrei gimė sujungus pirmuosius jų pavardžių skiemenis Zill ir Grei. Ši labai veiksminga, švelni ir kartu nesudėtinga savarankiško atsipalaidavimo bei sąnarių ir neuralginių skausmų gydymo metodika paimta iš chiropraktikos. Čia derinamas sąmoningas ritmingas kvėpavimas su paprastomis pozomis ar švelniais judesiais – tai leidžia tikslingai atpalaiduoti spazmuojančius raumenis ir pašalinti blokus, esančius stuburo zonoje.

Svarbus Zilgrei metodo elementas yra vadinamasis dinaminis (varomasis) kvėpavimas. Jis susideda iš gilaus kvėpavimo pilvu su pauzėmis, ne ilgesnėmis kaip penkių sekundžių, po gilių įkvėpimo ir iškvėpimo. Kiekvienas gilus įkvėpimas ir iškvėpimas pilvu verčia visą stuburą judėti lyg armoniką. Įkvepiant stuburas išsilenkia, o iškvepiant išsitiesina. Raumenys įsitempia ir atsipalaiduoja. Netgi tada, kai tie kvėpavimo judesiai minimalūs, jie vis tiek verčia judėti stuburą ir su juo susijusius sąnarius. Zilgrei šį procesą sustiprina, dėl to galiausiai pasiekiama gydomojo poveikio.

Penkių sekundžių pauzės daro kvėpavimą dar gilesnį, apsaugo nuo hiperventiliacijos ir pagilina koncentraciją bei atsipalaidavimą. Pauzės šiuo atveju yra akcentai, gyvybiškai svarbūs laiko tarpai, kai jėgos, kurių negalime tiesiogiai valdyti, gali pasireikšti maksimaliai. Suderinus Zilgrei kvėpavimą su maloniomis pozomis ar kūno judesiais, kuriuos prisitaikyti galima prieš tai stebėjus savo kūną, galima pasiekti įspūdingo giluminio poveikio raumenims: jie išlaisvėja, atsipalaiduoja. Zilgrei gerina ląstelių aprūpinimą deguonimi, stimuliuoja kraujo ir limfos cirkuliaciją, dėl to visi audiniai aprūpinami maistingosiomis medžiagomis, pagerėja visų organų darbas, žmogus tampa judresnis ir geriau jaučia organizmo poreikius.

Zilgrei padeda išspręsti stuburo, dubens ir klubų, žandikaulio sąnarių problemas, gydo reumatizmą, artrozę, artritą, galvos skausmus, padeda kovoti su ūžimu ausyse, dusuliu, bendra raumenų įtampa, nervingumu, miego, virškinimo sutrikimais, gerina laikyseną. Ši metodika padeda palengvinti skausmus sergant skolioze, Bechterevo liga ir išsėtine skleroze, ji stimuliuoja organizmo savigydos galias, taip pat labai tinka ruošiantis gimdyti.

Suderinus Zilgrei kvėpavimą su penkiais Tibeto pratimais, galima pasiekti itin gilios raumenų relaksacijos, o „Penkių tibetiečių“ poveikis būna dar veiksmingesnis.

Plečiame kvėpavimo organų galimybes

Derindami lengvus judesius su sąmoningu kvėpavimu atlikdami penkis Tibeto pratimus, mokomės išlaikyti tinkamą kvėpavimo ritmą ir kvėpuoti giliai. Tai stiprina kvėpavimo organus, ir šių organų galimybės gerokai išsiplečia.

Viena mano klientė prieš pradėdama praktikuoti penkis Tibeto pratimus turėjo kvėpavimo problemų. „Pamiršau, kaip teisingai kvėpuoti. Mano kvėpavimas buvo tankus ir paviršutiniškas – natūralu, kad tada ir kvėpavimo organų galimybės buvo ribotos. Tik dabar supratau, kad įvaldžiusi sąmoningą kvėpavimą, galiu pagerinti sveikatą. Dabar turiu gerokai daugiau jėgų ir galimybių.“

Gyventi savo kūne

Mums ilgai tenka būti sėdimoje padėtyje: transporte, automobilyje, darbe prie kompiuterio, prie televizoriaus. Kaip kompensaciją tam visi gydytojai ir žurnalai, skirti sveikatos bei kūno rengybos problemoms, rekomenduoja užsiiminėti kūno kultūra ir taip palaikyti gerą fizinę formą, kartu ir atsipalaiduoti. Fiziniai pratimai teigiamai veikia organizmo būklę ir padeda subalansuoti tuos kasdienius krūvius, kurie užgula darbe ar buityje. Šiuo požiūriu „Penki tibetiečiai“ kaip pratimų kompleksas, derinantis judesius ir sąmoningą kvėpavimą, tiesiog idealūs.

Kaip gali pasikeisti laikysena (keletas pavyzdžių)

Šešiasdešimt trejų metų vyriškį, mano grupėje nuolat praktikuojantį penkis Tibeto pratimus, aukštą, gerai sudėtą, kamavo laikysenos sutrikimai. Jis labai kūprinosi, dėl to nugaros raumenys persitempė ir jam pradėjo skaudėti nugarą. Vyro darbas sėdimas, todėl kelių sąnarių raiščiai ir sausgyslės, per mažai judant, prarado elastingumą ir vyriškis negalėjo ištiesti kojų per kelius.

Po ketverių nenutrūkstamo penkių Tibeto pratimų praktikavimo metų jis jau galėjo pasigirti, kad beveik nieko neskauda. Jis pradėjo įdėmiau kreipti dėmesį į save ir vis dažniau įsiklausyti į savo organizmą. Pasikeitė ir vyro įpročiai, ir elgesio manieros, dėl to ėmė labiau pasitikėti savimi. Dabar šis žmogus gerai jaučiasi ir dažnai susilaukia komplimentų dėl atjaunėjusios išvaizdos ir puikios laikysenos. Jis iš tikrųjų neatpažįstamai pasikeitė.

Jums turbūt tai pažįstama? Nugarą skauda, kaklą traukia, pečiai užspausti, galvoje ūžia. Jums savo kūne aiškiai nejauku. Nesibaigiantys kasdieniai rūpesčiai neleidžia atsipalaiduoti nė minutei! Penki pratimai stiprina nugaros raumenis ir tiesina stuburą, padėdami jam išlaikyti ir atkurti lankstumą. Daugelis klientų, kuriuos kamuoja nugaros problemos, po mano seminarų sako, kad jų būklė gerokai pagerėjo, skausmai praėjo.

Šešiasdešimtmetis Peteris jau dvejus metus reguliariai praktikuoja „Penkis tibetiečius“. „Kiek save prisimenu, visada turėjau bėdų dėl nugaros. Bet nuo to laiko, kai pradėjau daryti šiuos pratimus, skauda mažiau, o kartais ir visai neskauda. Vos tik nustoju daryti pratimus, raumenys pasidaro rigidiški, užsispaudžia ir vėl skauda nugarą.“

Viename iš penkių Tibeto pratimų klubo susitikime vyras pasisakė, kad pastaruoju metu nedarė pratimų, nes buvo pernelyg užsiėmęs. Iš karto ir nuotaika pablogėjo, ir nugarą vėl ėmė skaudėti. Susitikimo dalyviai patarė jam vėl pradėti daryti pratimus. O aš dar parekomendavau reguliariai praktikuoti Zilgrei kvėpavimą. Po pusantro mėnesio mums susirinkus į klubo susitikimą, vyriškio blogos nuotaikos, nugaros skausmų ir negalavimų nė žymės nebuvo likę. Jis padėkojo visiems susitikimo dalyviams už palaikymą, kuris jam padėjo vėl pradėti reguliariai praktikuoti „Penkis tibetiečius“.

„Kontinuumas“ – sulėtintas judėjimas (du pratimai)

Šie pratimai vadinasi „kontinuumu“ (lot. continuum – tolydus – vert. past.), nes leidžia kūnui nepertraukiamai judėti natūraliu jo paties ritmu. Žmogus lieka tik žiūrovas, stebintis savo kūną, jaučiantis visus negalavimus ir paprasčiausiai leidžiantis jiems būti. Tokio sąmoningo požiūrio procese jie išgaruoja, išnyksta, kaip kad tamsa dingsta pasirodžius šviesai.

Pirmas pratimas

Atsigulkite ant nugaros ir sulenkite kelius. Tada atpalaiduokite kojas ir leiskite joms laisvai nukristi.

Atplėškite galvą nuo grindų ir įtempkite kojas, paskui vėl ištieskite ir nuleiskite galvą ant grindų.

Sėdėdami sukryžiuotomis kojomis (nugara tiesi), kūnu darykite sukamuosius judesius.

Po kiekvieno pratimo darykite minutės pauzę.

Kartokite nuo trijų iki šešių kartų.

Antras pratimas

Galvos ir kaklo sukimas – minutė poilsio.

Atsigulkite ant kairiojo šono ir sukite ratus kojomis, tarsi važiuotumėte dviračiu. Viena minutė poilsio.

Padarykite tiltelį (veidu žemyn, pagrindinė atrama – rankos) ir pradėkite vaizduoti gyvatės judesius. Minutė poilsio.

Meditacija lotoso poza.

Kartokite nuo trijų iki šešių kartų.

Sveikatingumo rekomendacijos

Yra daugybė darbo su kūnu ir jo energijomis metodų. Prisiminkite bent jau įvairiausius masažus, pašalinančius blokus tiek fiziniu, tiek emociniu lygiu, leidžiančius energijai vėl lengvai tekėti kūnu. Pateiksiu keletą rekomendacijų, paremtų mano pačios patirtimi.

 Kvapų terapija ir masažas. Nuostabus derinys, leidžiantis atpalaiduoti kūną ir suteikti jam malonumo. Gydomoji augalų kvapų galia stiprina masažo poveikį ir atpalaiduoja. Aš tokį masažą vadinu grožio masažu, nes jis sujungia vidinį grožį su išoriniu.

 Atpalaiduojančios Vakarų ir Rytų masažų technikos aktyvina paties kūno energiją, stimuliuoja limfos tekėjimą ir skatina toksinų išsiskyrimą.

 Kvapniųjų kanangų vonia gerina bendrąją būklę, veikdama visais lygiais: gera pasidaro ir sielai, ir kūnui.

 Pasilepinkite spalvų voniomis. Jeigu patyrėte stiprų stresą, labiau tiks mėlyna vonia. Raudona suteiks jėgų ir energijos.

 Jautrus partnerio masažas. Mėgaukitės tuo, kaip jūsų mylimasis išmankštins ir pamasažuos visą jūsų kūną. Šiuo atveju aš taip pat rekomenduoju įlašinti į masažinį aliejų kelis lašelius kvapiųjų kanangų. Tai puiki galimybė atsikratyti bet kokios įtampos ir visų blokų tipų. Pasimėgavę tokiu masažu, būtinai užsimanysite jį pakartoti!

_______________

51 Die Fünf „Tibeter“. Das Begleitbuch. Scherz, Bern/München/Wien, 29 p.

8

Mityba

Kaip išlikti energingam ir gražiam iki pat senatvės

Tinkama, sveika mityba yra būtina vidinio ir išorinio grožio sąlyga, juk geras ir sveikas maistas teigiamai veikia visą kūną, išvaizdą, sveikatą, nuotaiką ir energijos lygį.

Aš, kaip kosmetologė, kasdien įsitikinu, kad mityba ir odos būklė susijusios. Tinkamai maitindamiesi galite ne tik užkirsti kelią raukšlėms, bet ir padidinti fizinį bei protinį darbingumą, išlikti energingi ir gražūs iki pat senatvės.

Apdovanodami organizmą dėmesiu, tinkamai jį maitindami ir puoselėdami, sulaukiame rezultato – puikios odos ir stiprios sveikatos, todėl į mitybą reikia žiūrėti sąmoningai. Būtina žinoti, kaip mus veikia vartojamas maistas. Kalbu apie tai, kad nepakanka vien skaičiuoti kalorijas, svarbu išmanyti maisto kokybę ir tai, kaip jis veikia organizmą. Dietos, paremtos žemu kaloringumu, neturi tęstinumo efekto, nes galop visi atsikratyti kilogramai vėl grįžta į kankinio, kankinusio save badu, kūną. Pati išbandžiau daugybę įvairiausių dietų ir suvokusi, kad viskas beprasmiška, galiausiai mečiau tą bergždžią užsiėmimą.

Esama pačių prieštaringiausių rekomendacijų, ką galima ir reikia valgyti. Kaip suprasti, kurios iš jų teisingos? Daugelis žmonių norėtų pakeisti mitybos režimą, tačiau paprasčiausiai pasiklysta tarp gausybės siūlomų dietų. Čia apibendrinau kai kurias žinias ir sukauptą patirtį, norėdama supažindinti jus su paprasčiausiomis mitybos taisyklėmis, kuriomis galėsite vadovautis kasdieniame gyvenime.

Jau daugelį metų keliauju su seminarais tema „Grožis, sveikata ir aktyvus judėjimas su penkiais Tibeto pratimais“. Per šias keliones pastebėjau, kad nevaržomoje atmosferoje, bendraminčių apsuptyje nauja informacija įsisavinama daug lengviau ir žmonės vėliau mieliau ją pritaiko gyvenime. Svarbiausia štai kas: norint pakeisti mitybos režimą, reikia valios pastangų. Taip pat laiko ir kantrybės, nes mitybos per vieną dieną nepertvarkysi. Dešimtmečius kaupti seni įpročiai ir pažiūros paprastai trukdo tai padaryti.

Mitybos režimo keitimas ir penki Tibeto pratimai

Dėl pokyčių, įvykusių mano sąmonėje pradėjus daryti penkis Tibeto pratimus ir sukėlusių mitybos režimo pasikeitimus, taip pat remdamasi savo seminarų dalyvių pasakojimais, padariau tokią išvadą: reguliariai praktikuojant „Penkis tibetiečius“, pasikeis apetitas, pakis net pati valgymo maniera. Pratimai sujungia kūną su sąmone, dėl to savaime pasikeičia mūsų poreikiai.

Peterio Kelderio knygoje „Jaunystės šaltinis. 5 Tibeto pratimai“52 pulkininkas Bredfordas aiškina milžinišką lamų gyvybinę energiją dar ir tuo, kad jie tinkamai maitinasi:

„Lamos – daugiausia vegetarai, nors nevisiškai. Jų mityboje yra kiaušinių, sviesto ir sūrio tokiais kiekiais, kurie būtini smegenų, nervų sistemos ir apskritai viso organizmo veiklai. Mėsos jie nevalgo, nes lamoms, stipriems ir tvirtiems, praktikuojantiems šeštąjį pratimą, akivaizdžiai nereikia žinduolių, paukščių ir žuvų mėsos.

Niekada per vieną valgymą lamos nemaišo įvairių produktų, o vartoja ką nors viena. Jie laikosi nuomonės, kad per vieną valgymą vartojant tik vieną produktą gerokai sumažėja problemų, susijusių su virškinamuoju traktu, nes maisto virškinimas vyksta lengvai ir be didelių energijos sąnaudų. Valgant po nedaug organizmas gauna optimalų kiekį maistingųjų medžiagų.

Man ne kartą teko kartu su vienuoliais vienuolyno valgomajame mėgautis tik viena duona. Būdavo, kad priklausomai nuo sezono valgėme tik daržoves arba vaisius. Kartais vaišės būdavo vien iš virtų daržovių arba virtų vaisių.“53

Seminaruose visada užduodu klausytojams klausimą: „Kas pakito jūsų sąmonėje pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus ir kaip pasikeitė jūsų požiūris į maistą?“ Visi kaip vienas dalyviai pareiškia, kad mitybos režimas kito palaipsniui, keičiantis požiūriui į organizmą. Dėl to geriau pasidarė ir kūnui, ir širdžiai, ir sielai.

Pateiksiu keletą atsakymų į mano klausimą pavyzdžių.

Ingą (penkiasdešimt devynerių metų) daugelį metų kamavo antsvoris. Darydama pratimus ji pastebimai sublogo. „Ėmiau labiau pasitikėti savimi, dabar labiau džiaugiuosi gyvenimu. Seniau valgiau daug saldumynų, dabar man nieko panašaus nesinori. Dar supratau, kad turi būti ryšys tarp poveikio, kurį mano vidinei būsenai daro penki Tibeto pratimai, ir kosmetinių priemonių, kurias naudoju odos priežiūrai, poveikio. Manęs dažnai klausia, ką man tenka daryti, kad oda būtų tokia graži ir sveika!“

Klausas (šešiasdešimt dvejų metų): „Visada vakarieniaudavau vėlai vakare, o ir valgydavau labai daug. Dar būtinai su gero vyno taure ir riekele šviežios baltos duonos. Pradėjęs praktikuoti „Penkis tibetiečius“ ėmiau visiškai naujai žiūrėti į savo organizmą. Man atrodo, kad šis pats pasako, kas jam gerai, o kas blogai. Dabar stengiuosi taip vėlai nevalgyti. Vyno geriu taip pat ne kasdien.“

Aneta (dvidešimt aštuonerių metų): „Seniau, kai būdavau prastai nusiteikusi, imdavau kramsnoti ką nors saldaus arba traškučius, nors valgyti visiškai nenorėdavau. Vėliau supratau, kad dariau tai nesąmoningai. Pradėjus praktikuoti „Penkis tibetiečius“, man atsirado jėgų atsisakyti šio blogo įpročio.“

Petra (trisdešimt ketverių metų): „Mane daugelį metų kamavo virškinimo bėdos, tad nuolat tekdavo vartoti laisvinamuosius. Penki pratimai padėjo įveikti šias bėdas.“

Ką liudija šie pavyzdžiai? Tam, kad gyvenimas taptų sveikas ir kupinas energijos bei prasmės, būtinas tam tikras požiūris į savo organizmą. Toks požiūris negali atsirasti skaitant žurnalus apie sveikatą. Žmogus turi ką nors daryti. Reguliarus penkių Tibeto pratimų darymas tam labiausiai tinka.

Rekomendacijos

 Judėjimas gryname ore gerina kraujotaką, greitina išskyrimą iš organizmo, į jį patenka daugiau deguonies.

 Atpalaiduojamieji pratimai.

 Masažas šepečiu rytais prieš dušą.

 Kontrastinis dušas.

 Šarminės vonios ir kūno odos priežiūra, skirta šlakams ir rūgštims iš organizmo šalinti.

Maisto kokybė ir energinė vertė

Žmogus yra tai, ką valgo.

Lengvasis kultūrizmas, sveikatingumas, mityba ir sveikata – šiais laikais madingiausios temos. Kaip žinia, produktų kokybė ir maitinimosi įpročiai nuolat blogėja. Juk daugelį susirgimų didžia dalimi ir nulemia mityba! Nieko nuostabaus, kad vis daugiau žmonių daro išvadą, jog metas keisti valgymo įpročius. Jie pradeda vaikščioti į įvairiausius seminarus ir malonioje, atpalaiduojančioje aplinkoje gauna reikiamų žinių. Vis dėlto gauti žinių – dar ne viskas, svarbiausia – pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.

Tyrimai, kuriuos atliko Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija, parodė, kad ligų, kilusių dėl netinkamos mitybos, gydymui išleidžiama daugiau kaip penkiasdešimt milijardų eurų per metus. Gydytojas Ulrichas Bauhoferis (Ulrich Bauhofer) mano, kad metas skelbti pavojaus signalą. Tie duomenys visų pirma liudija tai, kad netinkamai maitinamės, antra – kokią svarbią reikšmę sveikatai turi subalansuota mityba.54

Vis norime maisto gamybai naudoti produktus, kurie nebūtų daug kartų chemiškai apdoroti ir genetiškai modifikuoti. Tad kas turėtų sudaryti mūsų racioną? Daržovės, vaisiai, šiek tiek mėsos, šiek tiek žuvies, sūris, kruopos, ankštiniai augalai ir kokybiškas augalinis aliejus.

Vaikystės metais mano šeima daugiausia maitinosi daržovėmis ir vaisiais, kuriuos užsiaugindavome patys. Mes, vaikai, gaudavome visavertį maistą, mums visko užteko, jautėmės žvalūs ir sveiki. Aš ir dabar labiausiai mėgstu vaisius ir įvairiausius žalių daržovių derinius. Savo dieną pradedu šviežiais vaisiais. Jei galiu, tai pirmą dienos pusę tik jais ir apsiriboju. Taip apsirūpinu visais būtinais vitaminais. Kaip matote, viskas labai paprasta.

Mūsų laikais pasidarė nelengva gauti iš tikrųjų šviežių produktų. Parduotuvės, siūlančios mums ekologišką ir genetiškai nemodifikuotą produkciją, dygsta kaip grybai. Tik klausimas: kiek laiko išbūna tų prekybos vietų lentynose vadinamieji švieži vaisiai bei daržovės ir ar kasdien su maisto produktais gauname būtinų, gyvybiškai svarbių medžiagų? Deja, juose neretai daug mažiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų nei įsivaizduojame. Prieš patekdami ant mūsų stalo, daržovės ir vaisiai per laikymo laiką, transportavimą ar po pramoninio apdorojimo netenka didžiosios dalies vitaminų.

Dabar daug kalbama apie saulės energijos svarbą žmogaus organizmui. Šviežiai surinkti vaisiai, daržovės ir varpiniai augalai aprūpina mus ta energija, bet tik per keletą pirmųjų dienų. Tai išsiaiškino vokiečių biofizikas Fricas Albertas Popas (Fritz Albert Popp). Suvalgyti natūralūs produktai gali pasitarnauti mums kaip vaistai. Na, o verdant, perdirbant arba konservuojant ši svarbi organizmui šviesos energija sunaikinama. Kaip įrodė F. A. Popas, atliekantis tyrimus biofizikos institute Kaizerslauterne, valgydami taip apdorotą maistą jaučiame nuovargį, vidinę įtampą, gyvybinės organizmo jėgos silpsta, sutrinka miegas. Šaldyti vaisiai ir daržovės geriau nei konservuoti. Konservuojant stiklainio ar skardinės turinys verdamas veikiant aukštu slėgiu, dėl to produkcija tampa sterili ir ją galima ilgai laikyti. Kartu visiškai sunaikinama visa vaisių ir daržovių natūrali gamtinė energija, visos organizmui vertingos maistingosios medžiagos.

Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti maisto papildus, tokius kaip melsvadumbliai, vešintys Klamato ežere Oregono valstijoje (JAV). Juose yra visų svarbių vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, taip pat šviesos energijos, būtinos organizmo ląstelėms ir kurios taip mažai įprastiniame maiste. Be to, šie dumbliai veikia kaip antioksidantai55.

Kiek svarbi mūsų dvasiai saulės šviesa, galima spręsti pagal tai, kad egzistuoja „žiemos depresija“. Šešis procentus šiaurinių šalių gyventojų žiemą kamuoja depresija. Ji vienareikšmiai susijusi su saulės šviesos stoka, ją lydintis reiškinys – padidėjęs saldumynų poreikis. Šiuo požiūriu labai padeda šviesos terapija (infraraudonieji spinduliai ir t. t.).56

Virškinimas

Lamos išmokė pulkininką Bredfordą valgyti lėtai.

„Kramtymas – pirma ir tokia pat svarbi organizmo maisto virškinimo ir įsisavinimo stadija. Viskas, ką žmogus suvalgo, turi būti visų pirma suvirškinta burnoje ir tik paskui skrandyje.“57

Burna – virškinamojo trakto pradžia, nes joje maistas kramtomas, nuo to, tiesą sakant, ir prasideda virškinimas. Virškinimo sistema eina per visą kūną, yra daugiau kaip šešių su puse metro ilgio, o jos bendras plotas – maždaug trys šimtai kvadratinių metrų.

Austrų gydytojo Franco Ksavero Majerio (Franz Xaver Mayr) nuomone, maistas, kurį įsidėjome į burną, toli gražu ne iš karto tampa maistu. Gydytojas išsiaiškino, kad daugelio ligų priežastis yra virškinimo sutrikimai ir, atvirkščiai, gerindamas virškinimo procesą, žmogus gali atsikratyti daugelio negalavimų. Virškinamojo trakto darbas, savo ruožtu, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir psichikos būklę – stresą ar blogą nuotaiką. Atkreipkite dėmesį, juk sakome: „Jis man per gerklę lenda“, „Aš jo nevirškinu“ – sąsajos akivaizdžios.

Mane daugelį metų kamavo virškinimo sutrikimai, nes nuolat patirdavau didelius krūvius, daug stresinių situacijų. Būdavo, kad dažnai trūkdavo laiko net ramiai papietauti. Valgydavau priešokiais, stovėdama, kad tik greičiau. Pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus, mano požiūris į organizmą pasikeitė.

Kas sudaro sveiką mitybą?

 Angliavandeniai: penkiasdešimt penki procentai (rupių miltų duona, kruopos, daržovės, vaisiai, cukrus, medus).

 Riebalai: trisdešimt procentų (riešutai, žuvis, liesa mėsa, šalto spaudimo augaliniai aliejai).

 Baltymai: penkiolika procentų (žuvis, mėsa, žirniai, pupelės, lęšiai, sojos, kiaušiniai).

Deja, daugelio žmonių maitinimasis atrodo kitaip:

 Angliavandeniai: keturiasdešimt aštuoni procentai (iš jų dvidešimt procentų cukrus).

 Riebalai: keturiasdešimt procentų.

 Baltymai: dvylika procentų.58

Maisto produktų derinimas

Pulkininkas Bredfordas rekomenduoja derinti maisto produktus.

„Skirtingi maisto produktai skrandyje virškinami skirtingai. Todėl, kai valgome angliavandenius, pavyzdžiui, duoną, su baltyminiais produktais, tokiais kaip mėsa, tai vienas lėtina kito virškinimą. Galiausiai nei duona, nei mėsa nebus suvirškintos visiškai, ir esminė šių produktų maistinė vertė paprasčiausiai žus. Atsiranda pilno skrandžio pojūtis ir kiti fiziniai negalavimai, o vertingoji energija, kuri galėtų būti geriau pritaikyta, taip beprasmiškai ir iššvaistoma.“59

Tą patį patvirtina ir Gerhardas Egetsbergeris (Gerhard Eggetsberger):

„Sumaišyti tarpusavyje nederantys produktai pernelyg lėtai keliauja virškinamuoju traktu ir atima daugybę organizmo vidinės energijos. Jeigu susidarysite racioną atsižvelgdami į produktų darną, tai užuot eikvoję energiją virškinimui, jos sukaupsite!“60

Jeigu pavalgę jaučiatės pavargę arba vangūs, vadinasi, arba per daug prisivalgėte, arba per vėlai pavalgėte, arba netinkamai derinote maisto produktus. Dažniausiai tokį nuovargį galima paaiškinti tuo, kad maistas pernelyg ilgai užsilaikė skrandyje. Jeigu šioje virškinimo fazėje nepasigamino pakankamai skrandžio sulčių, tai ir virškinimo fermentai negalės normaliai funkcionuoti. Dėl to angliavandeniai pradeda klaidžioti skrandyje, gamindami sočiąsias riebalų rūgštis, o ten esantys baltymai tuo metu pradeda pūti. Viso to mišinio išskiriami toksinai patenka į kraują, keldami sunkumą, nuovargį ir depresiją.

Produktų derinimo idėją pasiūlė amerikiečių gydytojas V. Hovardas Hėjus (William Howard Hay). Jo šalininkų gretos nuolat didėja. Galite valgyti viską, kas patinka, tik turite žiūrėti, kad, valgydami pagrindinius patiekalus, baltymus valgytumėte su salotomis ir daržovėmis. Taigi niekada nevertėtų daug baltymų turinčių maisto produktų valgyti kartu su angliavandeniais (pavyzdžiui, mėsos su bulvėmis).

Rekomendacija

 Kiaušinių, sūrio, mėsos, žuvies, sojų negalima valgyti su bulvėmis, koše, ryžiais, miltiniais gaminiais, cukrumi, saldumynais.

 Vaisiai, salotos ir daržovės kaip garnyras dera prie visko.

Svarbus maisto produktų derinimo aspektas yra medžiagų apykaitos skatinimas. Nevykstant aktyviai medžiagų apykaitai, neįmanoma būti žvaliam, energingam ir gyvybingam.

Be to, mokslas nustatė, kad visi maisto produktai virškinami skirtingai. Netinkamai derinant produktus, galima sulėtinti virškinimo procesą dviem ar net aštuoniomis valandomis. Kadangi virškinimas reikalauja itin didelių energijos sąnaudų, jaučiamės vangūs ir prislėgti. Pridėkite dar galimybę „susigadinti“ skrandį arba įsitaisyti rėmens graužimą.

Greitasis maistas

Organizmo ląstelėms egzistuoti reikalinga energija, kurios jos gauna su maistu. Žmogaus organizmui reikia daug maistingųjų medžiagų. Jam reikia reguliariai tiekti daugiau kaip penkiasdešimt struktūrinių elementų, įskaitant vitaminus ir mineralines medžiagas. Greitasis maistas negali tuo aprūpinti, nes jame nėra gyvybiškai svarbių medžiagų. Įsivaizduokite mėsainį, dešrainį ar gruzdintas bulvytes. Vien pagalvoję apie juos, pajuntate gundantį kvapą, vaizduotė jau piešia tą malonumą, kurį valgydami patirsite! O ar žinote, kad rydami tuos neva nuostabius patiekalus, kemšate į organizmą aibes maisto priedų? Tas pats taikoma ir visiems kitiems pusfabrikačiams ir net pagrindiniams maisto produktams. Beveik visuose juose yra dažiklių ir konservantų, stingdančių, tirštinančių, drėgmę reguliuojančių medžiagų ir emulgatorių. O dar į juos pridedama kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją.

Požiūris į maistą atspindi požiūrį į pačius save. Prisimenu vieną jaunutę studentę, atėjusią į mano konsultaciją. Kalbantis ji prasitarė, kad jai nerimą kelia antsvoris ir vangumas rytais. Dėl to, kad jai tekdavo daug mokytis, niekaip nepavykdavo pakankamai judėti ir tinkamai maitintis, valgyti gerą, tai yra įvairų ir sveiką maistą. Mergina maitinosi išskirtinai greitojo maisto patiekalais ir, be to, dažnai užvalgydavo ko nors nakčiai. Pacientės oda buvo riebi ir blyški. Ji akivaizdžiai turėjo antsvorio, dėl to daug kartų bandė laikytis įvairiausių dietų.

Šiuo atveju savo vaidmenį atliko keletas veiksnių. Kai žmogus valgo vėlai vakare, prarytas maistas nespėja susivirškinti ir pūva, dėl to susidaro dujų, kurios patenka į kraują. Dėl šios priežasties žmogus rytais atsikelia toks vangus. Greitojo maisto patiekalai, kuriuose nėra jokių balastinių medžiagų, neigiamai veikia tiek odos, tiek viso organizmo būklę. Tad svoris auga, o oda užsiteršia.

Šiai klientei patariau nevartoti kieto maisto po devynioliktos valandos (žr. „Organų paros aktyvumo periodai“), susipažinti su sveikos, subalansuotos mitybos pagrindais ir susidaryti įvairiapusę sveikatingumo programą, įtraukiant į ją, pavyzdžiui, masažą šepečiu ir kontrastinį dušą. Šaltas dušas arba šalta vonia šarmina kraują ir visus kitus mūsų organizmo biologinius skysčius. O štai karšta vonia, priešingai, rūgština kraują. Pratintis prie šalto dušo reikia palaipsniui. Iš pradžių vanduo turi būti drungnas, o baigiant – šaltutėlis. Be kita ko, tokia procedūra žvalina ir stangrina odą. Drauge reikia daugiau judėti ir daryti atpalaiduojamuosius pratimus, pavyzdžiui, „Penkis tibetiečius“.

Tai merginai pavyko iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir mitybos įpročius – pasak jos, tai padaryti jai labai padėjo penki Tibeto pratimai. „Visada maniau, kad man tiesiog niekada neužteks kantrybės taip, žingsnis po žingsnio, keisti mitybą. Dabar man kasdien vis geriau ir geriau.“

Šis atvejis ne išskirtinis. Tik, deja, paprastai pradedame keisti savo įpročius tada, kai mums pasidaro bloga. Ką gi, tas blogumas verčia keisti gyvenimą ir pradėti ieškoti naujų kelių.

Balastinės (skaidulinės) medžiagos

Dar visai neseniai balastinėmis medžiagomis buvo laikomos sudedamosios maisto produktų dalys, ir joms nebuvo teikiama rimtos reikšmės. Požiūris pakito, kai buvo ištirtos ir jų savybės, ir galimybės. Balastinės medžiagos aprūpina žarnyną sveika flora, taip paskatindamos odos valymosi procesą. Be to, skatina medžiagų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Daug balastinių medžiagų yra grūdų duonoje, rupių miltų makaronuose, laukiniuose ryžiuose, vaisiuose, daržovėse ir ankštiniuose augaluose. Labai mažai – baltoje duonoje, sviestinėse bandelėse, daržovių konservuose, vaisių ir daržovių sultyse. Palaipsniui pakeiskite baltą rafinuotą cukrų nerafinuotu ruduoju, o baltus miltus – rupiais miltais su sėlenomis. Jūsų organizmas gaus daugiau balastinių medžiagų, o storoji žarna geriau funkcionuos. Vos prieš kelerius metus mokslininkai ištyrė, kad kai kurių Afrikos genčių gyventojų, vartojančių daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, sveikata žymiai geresnė nei daugumos pasaulio tautų. Žurnale Fit & Gesund perskaičiau, kad vartojant daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Kartu su įprastais maisto produktais praryjame ir nesuvirškinamą ląstelieną. Žalios ląstelienos kiekis tradiciniuose produktuose lygus maždaug dviem trims gramams šimtui gramų produkto. Pastaraisiais metais šis rodiklis gerokai sumažėjo. Optimaliu dienos racionu laikomas toks, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt gramų žalios ląstelienos.

Organų paros aktyvumo periodai

Beje, taip pat pastebėjau, kad palaipsniui ėmiau atsikratyti kai kurių žalingų mitybos įpročių, pavyzdžiui, lioviausi valgyti vėlai vakare. Anksčiau, pavalgiusi naktį, rytais atsikeldavau pavargusi ir vangi. Penki Tibeto pratimai ir čia man padėjo.

„Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Išmintingas posakis, senas kaip pasaulis. Nemanau, kad visame pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, jo negirdėjęs. Kinų tradicinė medicina siūlo dar vieną požiūrį į organizmo veiklą. Išmintingieji kinai jau prieš keturis tūkstantmečius išstudijavo žmogaus organų paros aktyvumo periodus. Jie ištyrė, kad kiekvienas organas turi aktyvumo fazes – tai periodai, kai organas veikia visu pajėgumu, ir yra pasyvumo, ramybės, tai yra poilsio ir atsinaujinimo periodai. Taigi kiekvienas organas turi savo „rytą“ (aktyvumas auga), „dieną“ (aktyvumas slopsta) ir „vakarą“ (poilsio metas). Sulig šiomis biologinėmis valandomis į dienos pabaigą virškinimas lėtėja ir organizmas beveik neperdirba nieko iš to, ką suvalgėme po šeštos ar septintos valandos vakaro. Virškinimas atsinaujina tik ryte, tarp penktos ir septintos valandos.

Persijungimas nuo organo prie organo vyksta organizme kas dvi valandas. Taigi pagal organų paros aktyvumo periodų lentelę storoji žarna aktyvi ryte, tarp penktos ir septintos valandos (žarnyno tuštinimas), plonosios žarnos aktyvios nuo tryliktos iki penkioliktos valandos (valgymo metas). Pavalgėme, virškinimui reikia energijos, kraujas atslūgsta nuo smegenų bei širdies ir susitvenkia prie skrandžio. Atsiranda „skrandžio sunkumo“ pojūtis ir jaučiamės pavargę. Šiuo periodu turime mažai energijos, tad reikia ramiai išlaukti suvokiant, kad į mitybą reikia žiūrėti su pagarba ir laikytis tam tikros drausmės. Tik bėda, kad būtent tuo metu kyla pati didžiausia pagunda išgerti puodelį kavos, buteliuką kokakolos ar kokio kito tonizuojamojo gėrimo, nes norime pažvalėti. Iš tikrųjų organizmui būtų geriausia, jei truputį pamiegotume po pietų – gaila, aišku, kad tai toli gražu ne visada įmanoma.61

Garsus gastroenterologas Francas Ksaveras Mejeris taip pat rekomenduoja: „Vakarieniauti reikia ne per vėlai, nes žarnynas eina miegoti su vištomis, su jomis ir pabunda.“

Nuovargis ir vangumas paaiškinami tuo, kad po septintos valandos vakaro virškinimas sulėtėja ir po to laiko suvalgytas maistas lieka nesuvirškintas, todėl pradeda gesti. Toksinai, susidarantys naktį maistui pūvant, patenka į kraują. Vadinasi, po devynioliktos valandos nederėtų valgyti jokio kieto maisto, o vietoj to verčiau išgerti stiklinę mineralinio ar paprasto karšto vandens – taip žarnynas nebus apkrautas ir puikiai išsimiegosite.

Jeigu gyvenate sąmoningai atsižvelgdami į organų aktyvumo periodus, sveikata jums garantuota. Žinodami apie šį ritmą ir paisydami jo, galite sustiprinti sveikatą, gyvybines jėgas bei ištvermę ir užkirsti kelią ligoms.

Meditacinė mityba

Skirdami didžiulį dėmesį

vartojamo maisto pobūdžiui ir kiekiui

galime gerokai padidinti

savo fizines ir dvasines galimybes,

taip pat pagerinti savijautą.

Rainhardas Taušas (Reinhard Tausch)

Dar vienas svarbus sveiko maitinimosi aspektas – sutampa visų mitybos srities specialistų nuomonė – ne tik ką ir kada valgote, bet ir kaip tai darote. Sakydama „kaip valgote“ turiu galvoje, jog būtina skirti dėmesio nusiteikimui valgyti ir kad maistas taip pat spėtų nusiteikti jums.

Daugelio tautų kultūrose neatsiejama valgymo dalis yra padėka ir nuolankumas, reiškiami per maldą. Pati mačiau, keliaudama po dykumą, kaip tai daro beduinai. Mums, šiuolaikiniams europiečiams, vertėtų to pasimokyti: valgyti dėkojant ir medituojant. Tai padėtų atsikratyti daugelio sveikatos ir psichikos sutrikimų. Taptume laimingesni ir jaustumės geriau. Kaip būtų šaunu!

Pabandykite kada nors valgymą paversti meditacija!

Net jeigu valgote vieni, gražiai padenkite stalą, kad patiems būtų malonu. Užsidekite žvakę. Padėkite ant stalo gėlių. Paimkite gražius indus. Lai jūsų niekas neblaško: nei televizorius, nei laikraščiai. Kramtykite ir rykite sąmoningai. Labai gerai tam tinka artišokai, kuriuos valgysite plėšdami po lapelį. Jei užteks kantrybės ir liksite nugalėtojai šiame žaidime, kitą kartą jau bus lengviau.

Papildomos rekomendacijos

 Geriau valgyti kelis kartus per dieną po mažai nei vieną ar du, bet gausiai.

 Vaisius valgykite tarp valgymų arba prieš valgymą. Po valgio jie provokuoja žarnyne rūgimo procesą.

 Pusryčiaukite ramiai, neskubėdami, net jeigu rytais išgeriate tik puodelį arbatos ar šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Per priešpiečius pasirūpinkite, kad jie būtų iš angliavandenių ir balastinių medžiagų. Susitaisykite dribsnių mišinį, kad maistas neatimtų energijos, o suteiktų jos.

Mano dribsnių receptas

 pusė puodelio speltos dribsnių

 po vieną arbatinį šaukštą sezamo, sėmenų ir saulėgrąžų sėklų

 3 migdolų, 3–5 graikinių riešutų branduoliai

 kivis

Viską aplieti sojų grietinėle.

Jei norite pasisaldinti, įsidėkite medaus (jame yra mineralinių medžiagų ir vitaminų) arba nerafinuoto rudojo cukraus (pusantro procento mineralinių medžiagų ir vitaminų).

Sriubos iš sojų pastos (miso) receptas

Vienam žmogui užvirinti 1–2 puodelius vandens ir nukelti nuo ugnies, 1–2 arbatinius šaukštus sojų pastos išmaišyti šiltame vandenyje ir supilti į karštą vandenį. Pagal pageidavimus įdėti svogūno, žalumynų ir su malonumu valgyti.62

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Pagal tai, ką ir kaip valgome, organizme keičiasi rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jei rūgščių ir šarmų santykis subalansuotas, jaučiamės sveiki, lėčiau senstame, oda atrodo jauniau. Dar 1920 metais Ragnaras Bergas (Ragnar Berg) nurodė, kad vartojamas maistas aštuoniasdešimčia procentų turi susidaryti iš vadinamųjų perteklinių šarminių ir dvidešimčia procentų iš perteklinių rūgštinių produktų. Ši taisyklė galioja ir iki šiol.63

Mineralinių medžiagų saugykla

Kai kurie specialistai kaip senėjimo priežastį įvardija tai, kad organizmas priverstas eikvoti daug mineralinių medžiagų rūgštims, patenkančioms į jį, neutralizuoti.

„Žmogaus organizmo senėjimas – nepertraukiamas mineralinių medžiagų ir mikroelementų naudojimas (eikvojimas) iš dantų, plaukų, kremzlių, sausgyslių ir odos tam, kad būtų neutralizuoti toksinai ir rūgštys. Tad gyvenimo saulėlydyje ant galvų beveik nelieka plaukų, mažai lieka dantų, o oda pasidaro plona ir raukšlėta.“64

Tiesą sakant, vyrai eikvoja mineralinių medžiagų atsargas nuolat, diena dienon, metų metus, o moterims aktyvus mineralinių medžiagų eikvojimas prasideda tik prasidėjus klimaksui. Iki jo iš organizmo rūgštys pasišalindavo su mėnesinių krauju, o prasidėjus klimakteriniam periodui tam, kad grožį ir sveikatą būtų galima išsaugoti kuo ilgiau, reikia sąmoningai propaguoti kuo sveikesnį gyvenimo būdą. Jau Hildegarda iš Bingeno žinojo, kad blogosios sultys (rūgštys) lieka moters organizme tik iki menstruacijų ir kaupiasi kraujyje, limfoje, šlaunyse, sėdmenyse ir pečiuose. Sveikata ir grožis priklauso nuo mineralinių medžiagų, esančių „saugyklose“, nes šios medžiagos maitina:

 plaukus;

 nagus, odą, kaulus, kraujagysles;

 kremzles, sąnarių tepalinius maišelius, sausgysles.

Organizmo rūgštėjimo testas

Vieną dieną imkite ir pasitikrinkite organizmo biologinių skysčių rūgštingumą. Tam galima naudoti, pavyzdžiui, šlapimo tyrimo testines juosteles, kurios parduodamos visose vaistinėse. Šis indikatorinis popierius apima pH diapazoną nuo 5,0 iki 8,0. Patys pasitikrinę šlapimo rodiklį, maždaug įsivaizduosite, kokia šiuo metu jūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Yra visuotinai priimta matavimo tvarka, kuria vadovaujasi tiek medikai, tiek chemikai: pH skalėje nuo 0 iki 10 rodiklis 7 bus neutralumo taškas. Rodiklis tarp 7 ir 14 liudija apie šarmų persvarą.65

Tinkamas rūgščių ir šarmų santykis

Kasdienis biologiškai visavertis maistas turi susidaryti dviem trečdaliais iš šarminio maisto ir vienu trečdaliu – iš rūgštinančių produktų.

Šarminantys produktai:

 daigintų grūdų duona;

 daržovių ir vaisių sultys;

 daržovės: baklažanai, bulvės, šakniavaisiai, kaliaropės, lapinės salotos, moliūgai;

 vaisiai: figos, razinos, bananai, citrinos, vynuogės.

Rūgštinantys produktai:

 juodoji arbata, kava, alkoholis, limonadas, kokakola ir kiti gazuoti gėrimai;

 gyvuliniai baltymai: mėsa, dešra ir žuvis;

 greitojo maisto patiekalai ir pusfabrikačiai;

 dauguma pieno produktų, įskaitant kietuosius sūrius;

 rafinuotas cukrus, cukraus pakaitalai, saldumynai;

 aukščiausios rūšies miltai, miltiniai gaminiai iš aukščiausios rūšies miltų;

 žemės ir braziliški (bertoletijų) riešutai.

Žinoma, rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme priklauso ne tik nuo maisto produktų. „Rūgštėjame“ nuo streso, susierzinimo, pykčio, barnių, baimės, negatyvių minčių. O štai grynas oras, harmoningi santykiai, ramybė, sutarimas, pasitenkinimo jausmas ir pozityvus mąstymas keičia rūgščių ir šarmų pusiausvyrą šarmų naudai.

Šlakų šalinimas, organizmo valymas ir penki Tibeto pratimai

Prieš kelerius metus mes su viena netradicinės medicinos daktare Portugalijoje vedėme seminarą pagal relaksacijos metodiką. Į programą įtraukėme holistinės terapijos metodus ir procedūras, penkis Tibeto pratimus ir jogą, sveiką mitybą organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai išsaugoti, taip pat vonias ir energetinį masažą. Užsiėmimuose buvo siekiama kūne atkurti energijos judėjimą ir jį išvalyti emociniu bei fiziniu lygiais. Seminaro dalyviai turėjo išmokti justi kvėpavimą, valdyti jį ir patirti savo kūną naujau, sąmoningiau.

Rytais darydavome „Penkis tibetiečius“ arba jogos pratimus, gėrėme šlakus valančią arbatą arba karštą vandenį su imbierais. Rengdavome ajurvedinius išsivalymo aliejumi ritualus, maitinomės tik šarminiais produktais, daugiausia tai buvo vaisiai ir daržovės. Vakarais darydavome šarmines voneles kojoms (maždaug dvidešimties trisdešimties minučių trukmės). Kiekvienai seminaro dalyvei atlikome individualiai parinktą veido ir kūno masažą. Jau po kelių dienų visos moterys tryško sveikata ir džiaugsmu.

Baigiamajame užsiėmime visos dalijosi potyriais:

„Jaučiuosi taip, tarsi būčiau atsikračiusi šiukšlių, man gerokai palengvėjo. Per šią savaitę supratau, kad man reikia puoselėti save sąmoningai ir nuosekliai, reikia rasti laiko sau.“

„Pagaliau galėjau leisti savo jausmams atsiskleisti.“

„Po pratimų ir kitų holistinės terapijos priemonių sukaupiau tiek energijos, kad jaučiuosi lengva, tarytum ant sparnų.“

Iš šios kelionės padariau išvadas: mityba išlaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą padeda pašalinti šlakus ir aktyviai išsivalyti tiek fiziniu, tiek emociniu lygiu. Energijos judėjimas kūne atnaujina, nes išnyksta blokai, trukdantys jai plūsti. Galiausiai atsiranda lengvumo ir žvalumo pojūtis, apie kurį pasakojo seminaro dalyvės, oda atrodo gaivesnė ir sveikesnė nei anksčiau.

Tam, kad nebūtų suėstas rūgščių ir nežūtų apsinuodijęs dujomis, organizmas, padedamas mineralinių medžiagų ir mikroelementų (organizmas praranda šias mineralines medžiagas), suriša organines ir neorganines rūgštis bei toksinus. Dėl to ir susidaro šlakų.66

Senovės graikų daktaras Hipokratas (460–377 m. pr. Kr.), kaip, beje, ir indų ajurvedos bei Tibeto medicinos šalininkai, rėmėsi tuo, kad mūsų kūne cirkuliuoja sultys, kurių būklė lemia savijautą. Blogąsias sultis reikia šalinti iš organizmo, kad išvalytume jį ir harmonizuotume. Penki Tibeto pratimai labai tinka norint aktyvinti šlakų pasišalinimą ir išsivalymo procesą. Antrasis Tibeto pratimas skatina virškinimą, taip pat šlakų išsiskyrimą bei šalinimą iš organizmo, o ketvirtajame pratime suaktyvinama apatinė juosmens dalis, todėl jis paskatina darbuotis išskyrimo organus.

Visa tai teigiamai atsiliepia sveikatai ir grožiui. Oda tampa švaresnė ir gaivesnė. Per pratimus įsitempia ir palaipsniui tvirtėja pilvo, krūtinės ir sėdmenų raumenys. Dėl to didėja pasitikėjimas savimi ir pradedame spinduliuoti sveikata bei gerove.

Celiulitas kaip organizmo rūgštėjimo (acidozės) procesas

Celiulito atsiradimą, be mitybos, skatina judėjimo stoka ir piktnaudžiavimas įvairiausiais skanėstais. Kaip kosmetologė žinau, kad, taikant holistinį metodą, būtina kruopščiai apgalvoti, kokias sudedamąsias dalis derėtų naudoti vienu ar kitu atveju, nes daugelis jų nepakankamai giliai įsiskverbia į odą. Kai kalbame apie celiulitą, visų pirma kalbame apie riebalines apatinio odos sluoksnio ląsteles (nuo vieno iki dviejų milimetrų skersmens). Ląstelės gali išaugti ir iki didelės pupos dydžio. Kas gali padėti kovoti su celiulitu?

 Limfodrenažas (šalina šlakus).

 Giliųjų audinių masažas (nepakankamai judant pakeičia raumenų darbą).

 Cinamono aliejus derinant su rutuliniu masažuokliu arba masažiniu šepečiu (stimuliuoja kraujotaką); jo negalima naudoti esant labai jautriai odai.

 Gydomosios kojinės arba kompresinės pėdkelnės (oda ir raumenys stipriai suspaudžiami).

 Šilumos procedūros.

Šlakų šalinimo iš organizmo programos rekomendacijos

 Rūgštinamųjų maisto produktų vartojimo mažinimas.

 Maitinimasis maistu, kuriame yra daug gyvybiškai svarbių medžiagų ir vitaminų.

 2–3 litrai vandens per dieną (0,5 litro šlakų išsiskyrimą skatinančios žolelių arbatos).

 Rūgščių ir šlakų šalinimas šarminėmis voniomis.

 5–6 aktyvūs judesiai prie kasdien atliekamų penkių Tibeto pratimų.

 Aliejaus ir druskų masažas: ant delno užlašinkite truputį aliejaus (specialaus masažinio arba alyvuogių) ir įberkite į jį šarminės vonios druskos. Šiuo mišiniu sukamaisiais judesiais nuo apačios aukštyn masažuokite šlaunis, sėdmenis ir pilvą tol, kol ištirps druska. Geriausia tai daryti vakare, kad procedūros poveikis tęstųsi ir naktį.

Vanduo – grožio eliksyras

Septyniasdešimt procentų organizmo sudaro vanduo. Kiekvienos ląstelės veikla priklauso nuo geriamo vandens kokybės. Tai, kad vandentiekiu teka kokybiškas vanduo, priimame kaip savaime suprantamą dalyką – lygiai taip pat, kaip ir tą faktą, jog mūsų šalyje visada buvo ir yra daugiau nei pakankamai geriamojo vandens, kad bet kada galime maudytis po dušu, išsiskalbti drabužius ir t. t. Ar naudingas ir sveikas vanduo, kurį vartojame? Senų seniausiai moksliškai įrodyta, kad daugiausia nuodingųjų medžiagų į organizmą patenka su užterštu vandeniu.

Didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje sukėlė neseniai pasirodžiusi japono Masaru Emoto publikacija. Pateikęs daugiau kaip dešimt tūkstančių vandens kristalų nuotraukų jis parodė, kad gyvas vanduo iš gamtinių šaltinių suformuoja gražesnius kristalus nei užterštas. Ir ne tik tai. Regis, kristalų susidarymo formą lemia ir garsai, žodžiai, paveiksliukai bei mintys. Maloni ausiai muzika, teigiami žodžiai ir mintys („meilė“, „dėkingumas“) suformuoja gražius kristalus, o dėl trankios, garsios muzikos (heavy metal) ir negatyvių sąvokų („neapykanta“, „karas“) dienos šviesą išvysta kreivašoniai išsigimėliai.67

Argi tai ne įrodymas to, kad dvasinės jėgos tiesiogiai veikia gamtą ir kad geros mintys gimdo grožį, švarą ir sveikatą? Beje, gimdo tokiu kertiniu, visa ko esmės lygiu, vandens stichijos lygiu. Tai liudija ir daug kas kita. Mokslas dar tik pradeda tai tyrinėti. Bet neabejotina: vandens įtakos savijautai, jo svarbos sveikatai neįmanoma nevertinti. Tad reikia suvokti, kokį vandenį geriame.

Žodžių „Ačiū“ ir „Tu kvailys“ poveikis kristalams labai skiriasi

„Ačiū“

„Tu kvailys“

Vanduo – svarbiausia sveikos mitybos sudedamoji dalis, tačiau apskritai vartojame per mažai skysčių, vidutiniškai vos 1,6 litro per dieną. Tokio kiekio gali pakakti tik labai ramiam fiziniam krūviui. Esant normaliam krūviui, kūnas kasdien išskiria iki 3 litrų skysčių. Nesant pakankamai skysčių organizme, kraujas tampa tirštas ir klampus, dėl to galiausiai neįstengia pristatyti deguonies į audinius. Galimos pasekmės: ankstyvos raukšlės, nuovargio pojūtis arba negebėjimas susikaupti.68

Reikia kasdien išgerti kuo daugiau (nuo 1,5 iki 3 litrų) gero vandens (pavyzdžiui, energetiškai įkrauto). (Rekomendacija: įmeskite į vandenį rožinį kvarcą.) Pradėkite jau nuo rytdienos: nevalgę išgerkite stiklinę karšto arba šilto vandens, o imuninei sistemai stiprinti ir šlakams iš organizmo šalinti įlašinkite į jį kelis citrinų sulčių lašus. Per dieną dažniau prisiminkite, kad organizmui reikia skysto maisto. Gerkite ne tik tada, kai norisi. Geras vanduo – tai garantuotas amžinos jaunystės šaltinis.

Gydomasis badavimas ir penki Tibeto pratimai

Vietose, kurių civilizacija dar nespėjo pasiekti, pirma gydymo priemonė – badavimas. Natūrali organizmo reakcija susirgus – bet kokio maisto atsisakymas. Eva Eksner (Eva Exner) pataria:

„Kartkartėmis suteikite galimybę savo kūnui, dvasiai ir sielai visapusiškai pailsėti bei atsinaujinti, kad pasišalintų toksinai ir šlakai!“69

Badavimas skatina toksinų pasišalinimą, valo iš organizmo kenksmingas medžiagų apykaitos atliekas ir mobilizuoja jo gydomąsias galias. Virškinamasis traktas tuo laikotarpiu gauna galimybę pailsėti. Badavimas padeda esant lėtiniam sąnarių reumatui, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams, kvėpavimo organų ir odos susirgimams, alergijoms, nerviniams ir psichikos negalavimams. Dažnai pasninkaujantys žmonės būna apimti euforijos. Tai vyksta dėl to, kad gaminasi „laimės hormonas“ serotoninas, kurio badaujant išsiskiria labai daug. Paaštrėja pojūčiai, pagerėja mąstymo procesas. Badavimas gali tapti postūmiu naujai įsiklausyti ir suvokti savo kūną bei sielą (labai gerai pertvarkant mitybos įpročius).

1998 metais kartu su vienu mitybos ir badavimo srities specialistu vedžiau seminarą Maljorkoje. Seminaro tema – „Badavimas su penkiais Tibeto pratimais“. Per seminarą padarėme atradimą: dėl to, kad organizmas atsikratė šlakų, valėsi ir šalino toksinus atliekant penkis Tibeto pratimus, seminaro dalyviai iš pat pradžių pajuto tokį energijos antplūdį, kad beveik nepatyrė tų sunkumų, su kuriais paprastai susiduria pradedantys badauti žmonės. Viskas ėjosi sklandžiai ir be įtampos. Aktyviai judėjome, kasdien įveikdami daug kilometrų, alinami vasaros karščio, bet nė vienas dalyvis nė karto nepasiskundė krizės simptomais (jie paprastai pajuntami badaujant). Visi kaip vienas nuo pradžios iki pabaigos jautėsi žvalūs ir energingi.70

Nepaisant amžiaus

Visi nori gyventi ilgai ir niekas nenori senti. Antisenėjimo medicina remiasi įvairių mokslo krypčių patirtimi ir išvadomis. Jai būdingas holistinis požiūris, paremtas profilaktinėmis priemonėmis, sėkmingai papildo tradicinės medicinos gydymo metodus. Antisenėjimo medicinos specialistai kruopščiai studijuoja priemones, galinčias kuo ilgiau išsaugoti žmogaus gyvybines jėgas ir darbingumą. Francas Verneris Olbertas (Franz Werner Albert) teigia:

„Antisenėjimo medicina negali padaryti žmogaus gyvenimo begalinio, tačiau gali kitką: pailginti gyvenimo metus ir, kas dar svarbiau, padaryti juos gyvybingus.“71

Maisto papildai

Maisto papildai skirti kompensuoti mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir pan., kurių nėra mūsų įprastame maiste, stoką. Deja, šiais laikais tų medžiagų nėra net daržovėse ir vaisiuose. Norintiesiems išsaugoti jaunystę amerikiečių mitybos specialistas Džinas Karperis (Jin Karper) kaip maisto papildus siūlo vartoti šias dešimt pagrindinių medžiagų:

 multivitaminus (pagal sudėtį jie beveik šimtu procentų atitinka rekomenduojamą pagrindinių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekį);

 vitaminą E: 100–400 TV (tarptautinių vienetų);

 vitaminą C: 500–1500 mg;

 beta karoteną: 10–15 mg;

 chromą: 200 mcg;

 kalcį: 500–1500 mg;

 cinką: 15–30 mg (esama beveik visuose vitaminų kompleksuose);

 seleną: 50–200 mcg;

 magnį: 200–300 mg;

 koenzimą Q10: 30 mg;

 galima papildomai vartoti B grupės vitaminų ir folio rūgšties.

Kiek ir kokių maisto papildų reikia būtent jums, priklauso nuo sveikatos būklės. Jeigu maitinatės sveiku įvairiu maistu, tai galbūt vitaminų preparatų visai ir neprireiks.72

Cinkas prieš senėjimą

Cinkas stimuliuoja užkrūčio liaukos veiklą, o ji atlieka svarbų vaidmenį senėjimo procese ir koordinuoja imuninės sistemos darbą. Ši liauka gamina timoziną, hormoną, kuris, savo ruožtu, kuria vadinamąsias T ląsteles, padedančias išvengti negalavimų. Cinko yra moliūgų sėklose, paukštienoje, naminių galvijų mėsoje, jūros produktuose. Jo dienos norma yra nuo penkiolikos iki trisdešimties miligramų ir viršyti šios dozės nederėtų. Jeigu norite vartoti cinką vaistinių preparatų forma, rekomenduoju pasitarti su gydytoju.

Sveikatos ir grožio valgiaraštis

 Vaisiai ir daržovės (kuo daugiau).

 Žuvis (2–3 kartus per savaitę, geriausia lašiša, skumbrė, sardinės, tunas ir silkė).

 Arbata (joje gausu antioksidantų).

 Sojų pupelės ir jų produktai (taip pat gausu antioksidantų).

 Augalinis, alyvuogių aliejus, turintis daugiausiai nesočiųjų riebalų rūgščių.

 Truputis mėsos.

 Vengti alkoholio.

Valgykite ir jaunėkite

„Patys negalite sulėtinti, juolab atsukti atgal senėjimo proceso“, – mano Ulrichas Štruncas (Ulrich Strunz)73. Į klausimą, kokių ir kokiais kiekiais papildų reikia žmogui, jis atsako:

„Man lengva atsakyti į šį klausimą, kai turiu prieš akis konkretaus žmogaus kraujo tyrimų duomenis, nes juose viskas parašyta. Iškart matyti, kur ko trūksta, tad galima veikti gana kryptingai, skiriant reikiamus preparatus, nors aš netgi šiaip, žiūrėdamas į žmogų, galiu kai ką pasakyti, nes kūnas parodo labai daug ką. Blyškios odos priežastis gali būti geležies ar baltymų trūkumas. Apkūniam žmogui reikia papildomų vitamino C dozių ir veikiausiai jam trūksta chromo. Jeigu žmogus lieknas, maitinasi tinkamai ir sveikai, valgo daug maistingųjų medžiagų turinčių ir kartu kaloringų maisto produktų, nes jo medžiagų apykaita labai gera ir visa tai bus sudeginta, jam nereikia jokių maisto papildų. Sportininkams, kurie su prakaitu netenka daug mineralinių medžiagų ir kurių imuninė sistema nuolat sunkiai apkraunama, rekomenduoju didesnes vitaminų ir mikroelementų dozes. Vitaminų kompleksus, parduodamus vaistinėse, laikau tinkamais maisto papildais, kad mitybą būtų galima pavadinti tikrai sveika!“

Ulrichas Štruncas siūlo tokius maisto papildus:

1. Amžinos jaunystės eliksyrai, kurių jums veikiausiai trūksta:

 vitaminai: vitaminas C, folio rūgštis, vitaminas E

(antioksidantai);

 mineralinės medžiagos ir mikroelementai: chromas, jodas,

magnis, manganas, selenas, cinkas;

 riebalų rūgštys omega-3.

2. Amžinos jaunystės eliksyrai, kurių jums galbūt trūksta:

 vitaminai: vitaminas B6;

 antrinės augalinės medžiagos: bioflavonoidai

(vitaminas P);

 mineralinės medžiagos ir mikroelementai: kalis, kalcis,

geležis, molibdenas, fosforo rūgšties druskos;

 proteinas: bendrasis baltymas;

 aminorūgštys: metioninas, triptofanas.

Norint palaikyti gerą odos būklę, mitybos klausimus tyrinėjantys specialistai rekomenduoja:

 vitaminai: pantoteninė rūgštis, beta karotenas, vitaminai B3, B6, B12, C, E;

 mikroelementai: cinkas, varis, selenas, manganas, siera;

 aminorūgštys: cisternas (yra kolageno sudėtyje);

 riebalų rūgštys: riebalų rūgštys omega-3.

Kokius maisto papildus renkuosi

Nors mano mitybą galima vadinti gana sveika, visgi reguliariai vartoju maisto papildų, nes jie naudingi organizmui ir patenkina gyvybiškai svarbių medžiagų poreikius. Štai tie papildai, kuriuos išsirinkau sau:

 Q10 kaip papildomas energijos šaltinis ir medžiaga, surišanti laisvuosius radikalus. Šio enzimo reikia kiekvienai ląstelei, kad galėtų kvėpuoti ir gaminti energiją. Jo vartojimo dozė priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir žmogaus darbo pobūdžio. Q10 yra mėsoje, žuvyje, sojose, graikiniuose riešutuose, migdoluose ir špinatuose.

 Mikrodumbliai. Kaip maisto papildai parduodami trijų rūšių dumbliai: vingrūnės, melsvadumbliai ir chlorelės. Garsiausios iš jų yra vingrūnės (Spirulina platensis), vešinčios gėluosiuose vandenyse. Visuose šiuose dumbliuose yra visų svarbiausių vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir nepakeičiamų riebalų rūgščių (iš polinesočiųjų riebalų rūgščių grupės). Be to, į sudėtį įeina chlorofilas, maitinantis ląsteles saulės energija. Žmonės, kurių racioną sudaro daug jūrų gėrybių produktų, gauna daugiau vitamino B12, nes jo itin daug yra tik jūros produktuose, na, gal dar mėsoje (konkrečiau – galvijų kepenyse). Diabetikams dumbliai vertingi tuo, kad juose beveik nėra angliavandenių. Žmonėms, varginamiems antsvorio, vartojant dumblius dingsta potraukis saldumynams ir greitojo maisto patiekalams.74

 Alavijai. Šaltojo spaudimo alavijų sultys stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su nuovargiu. Jas derėtų gerti prieš valgį.75

Bendrosios rekomendacijos

 Maistui gaminti nenaudokite rafinuoto cukraus. Jame nėra nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, jis tik tuština organizmo atsargas, be to, visiškai iščiulpia jėgas iš odos, plaukų, dantų, nagų, kaulų, kremzlių, kraujo. Verčiau pakeiskite tokį cukrų razinomis arba vaisiais.

 Valgykite mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Pirkite liesus produktus, kartkartėmis paruoškite sumuštinius be sviesto, naudokite patiekalams ruošti riešutus, pupeles, lęšius, sojų ir pieno produktus. Juose yra lengvai įsisavinamų baltymų. Visai atsisakyti riebalų negalime, nes jų reikia riebaluose tirpstantiems vitaminams įsisavinti, jie teikia energijos ir saugo odą nuo išsausėjimo. Augalinės kilmės riebalai (alyvuogių aliejus!) naudingi sveikatai, juose yra nesočiųjų riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys omega-3 (žuvų taukai, sėmenų aliejus) slopina uždegimus ir mažina kraujo krešėjimą.

 Valgykite mažiau mėsos. Mėsoje yra sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Cholesterolis yra ląstelių apvalkalo, tarpląstelinių jungčių ir hormonų statybinė medžiaga. Nebūtina organizmui jo tiekti papildomai, nes organizmas puikiai jo pasigamina pats. Cholesterolis skirstomas į „gerąjį“, apsauginį DTL (didelio tankio lipoproteinai), ir „blogąjį“, pavojingą cholesterolį MTL76 (mažo tankio lipoproteinai). Be to, valgant daug mėsos, pažeidžiama rūgščių ir šarmų pusiausvyra, labai padaugėja rūgščių. Tam, kad išlygintų pusiausvyrą, organizmas priverstas imti ir naudoti savo saugykloje laikomas mineralines medžiagas.

 Gerkite mažiau kavos, alkoholio ir sumažinkite kasdien surūkomų cigarečių skaičių. Kavoje, alkoholyje ir rūkaluose esančios medžiagos organizme gamina rūgštis ir šlakus. Verčiau gerkite daugiau vandens.

 Valgykite daugiau daržovių, vaisių ir salotų. Daržovėse, vaisiuose ir salotose yra vitaminų, mineralinių ir balastinių medžiagų.

 Nevalgykite po 19 valandos. Virškinimas tuo metu sulėtėja (žr. „Organų paros aktyvumo periodai“).

 Kasdien darykite penkis Tibeto pratimus. Jų judesiai padeda iš organizmo valyti šlakus ir rūgštis.

Įtemptoje situacijoje dažniausiai kyla poreikis ką nors pakramtyti ir pirmiausia norisi ko nors saldaus. Nuo saldumynų pertekliaus vyksta organizmo rūgštėjimas. Darydami atpalaiduojamuosius pratimus mokomės vertinti kūną sąmoningiau, o dėl to keičiasi veiksmai – jie mažiau kenkia organizmui.

Turime daug įvairių galimybių palaikyti gerą tiek vidinę, tiek išorinę formą. Mano pačios ir daugybės klienčių patirtis liudija, kad tinkama, sąmoninga mityba kartu su penkiais Tibeto pratimais yra kelias į organizmo sveikatingumą. Žmogus prikaupia gyvybinių jėgų, atsigauna ir ima spinduliuoti sveikata – tiek fizine, tiek psichine. Atvirumas ir įsisąmoninimas padeda pakeisti gyvenimo būdą, pašalinti tai, kas trukdo.

Viena moteris, praktikuojanti penkis Tibeto pratimus, pasakė:

„Daugelį metų varžiausi dėl savo figūros. Penki Tibeto pratimai man padėjo pakeisti sąmonę, o tai, savo ruožtu, padėjo atrasti savyje jėgų palaipsniui pakeisti mitybą ir dėl to sumažėjo svoris. Mano kūnas pasikeitė ir aš tapau labiau pasitikinti savimi. Dabar priimu savo kūną kaip tam tikrą visumą, mokausi jį mylėti bei vertinti dėmesingai ir su pagarba.“

Tokie pasakojimai mane, kaip „Penkių tibetiečių“ trenerę, įtikino tuo, kad tikrasis grožis ir sveikata visų pirma yra harmoningo sąmoningos mitybos ir sąmoningo judėjimo rezultatas.

Asmeninė rekomendacija

Labai svarbu įgyti kuo daugiau žinių apie įvairias mitybos formas ir pačiam jas pasitikrinti. Skirkite gana daug dėmesio valgymui, kad galėtumėte nusiteikti maistui, jo energetikai, o maistas – jums, jūsų energetikai. Nusiraminkite prieš valgydami: kai sėdatės prie stalo ramūs, suvalgytas maistas geriau įsisavinamas. Tiesiog kelioms akimirkoms nugrimzkite į save ir pajuskite gilų dėkingumą už jums dovanojamą valgį.

_______________

52 Obuolys, Kaunas.

53 Kelder, 1999, 45 p.

54 Žr. Ulrich Bauhofer: Aufbruch zur Stille. Gustav Lübbe, Bergisch Gladbach, 1997.

55 Žr. Christan Salvesen: Blaugrüne Algen. Fit fürs Leben, Ritterhude, 1997.

56 Žr. Reinhard Tausch: Lebensschritte. Rowohlt, Reinbek bei Hamburg, 1989, 172 p.

57 Kelder, 1999, 48 p.

58 Žr. Fairley und Stacey, 1999, 189 p.

59 Kelder, 1999, 46 p.

60 Gerhard Eggetsberger: Geheime Lebensenergien. Knaur, München, 1998, 108 p.

61 Žr. Kim da Silva: Der inneren Uhr folgen. Goldmann, 2000, 165 p.

62 Žr. Kim da Silva: Richtig essen zur richtigen Zeit. Knaur, München, 1990, 141 p.

63 Žr. Michael Worlitschek: Der Säure-Basen-Hauschalt. Haug, Heidelberg, 1994, 13 ir 49 p.

64 Peter Jentchura und Josef Lohkämper: Gesundheit durch Entschlackung. Peter Jentchura, Münster, 2000.

65 Žr. Worlitschek, 1994, 11 p.

66 Žr. Jentschura und Lohkämper, 2000, 49 p.

67 Masuro Emoto: Die Botschaft des Wassers. Ko Ha, Burgrain, 2002.

68 Medicine & Beauty (MEDKOS-Media GmbH, München), Nr. 1, 8 p.

69 Eva Exner: Die biologische Küche. Wilhelm Heyne, München, 1980, 14 p.

70 Firma Orgon siūlo savarankiškai gydytis badavimu namuose. Gydymo kursas – organizmo priežiūros preparatai, paremti rūgščių ir šarmų rodikliu pH 8,5, žolelių arbata ir augalinės kilmės mineralinės medžiagos. Išsamesnės informacijos galite gauti dietinių ir ekologiškų produktų parduotuvėse.

71 Dr. Franz-Werner Olbertz, Anti-Aging-Experte für Kosmetik International.

72 Žr. Carper, 1996, 264 p.

73 Strunz, 2000, 14 p.

74 Žr. Salvesen: Blaugrüne Algen. Fit fürs Leben, Ritterhude, 1997.

75 Rekomenduoju perskaityti: Ann-Kathrin Lenter: Aloe Vera. C. Maurer, Geislingen, 1998.

76 Žr. Schonert-Hirz, 2002, 73 p.

9

Minties galia: meditacija, afirmacija, ritualas

Jėga, įgyta medituojant.

„Ne paslaptis, kad vieni atrodo senukai keturiasdešimties, o kiti – jauni šešiasdešimties. Lemiamas veiksnys – psichologinis nusiteikimas ir ketinimai likti jaunam. Jeigu patys, nepaisant chronologinio amžiaus, jaučiatės jauni, jūsų biologinis amžius „prisitaikys“ prie įsisąmoninto amžiaus ir aplinkiniai taip pat priims jus kaip jauną žmogų. Pradėjęs praktikuoti „Atgimimo akį“, visomis išgalėmis stengiausi pašalinti iš sąmonės savo paties susidarytą seno ir pasiligojusio žmogaus įvaizdį. Vietoj to susiformavau savo paties vidinį džentelmeno pačiame jėgų žydėjime įvaizdį. Paskui užpildžiau tą mentalinę formą energetiniu turiniu, kurį sudarė nepalenkiamas ketinimas būti jaunam ir stipriam. Ketinimas privertė dirbti valios jėgas. Na, o rezultatas – štai jis, prieš jus. <...>

Jeigu pagyvenęs žmogus tikrai nori atjaunėti, turi mąstyti, veikti ir elgtis kaip jaunas žmogus, atmetęs senio pažiūras ir manieras.“77

„Vien nuo minties, kad visata mane palaiko, įgyju jėgų ir energijos. Jaučiu, kaip tampu labiau pasitikintis savimi, imu nebijoti to, kas manęs laukia ateityje. Ir mano mintys pasikeitė. Kasdien medituodamas darau penkis Tibeto pratimus ir tampu ramesnis, tai, savo ruožtu, suteikia man jėgų.“

Tai žodžiai, pasakyti vieno iš mano seminarų dalyvių, žmogaus, reguliariai darančio pratimus. Žinoma, kiekvienas nori turėti tiek vidinės jėgos, pajusti ją, pagaliau, mokėti visiškai atsipalaiduoti ir tiesiog gyventi laimingai santaikoje ir ramybėje. Tai ir yra tikrasis grožis, nepavaldus amžiui ir ligoms. Viena iš nuolatinių mano seminarų dalyvių, šešiasdešimt šešerių metų moteris, savo išvaizda patvirtina tai. Tiesą sakant, jos veidą vagoja senatvinės raukšlės, tačiau ji visiškai į tai nekreipia dėmesio, gėrėdamasi tuo pozityviu nusiteikimu ir jaunyste, kurią spinduliuoja. Be to, moteris teigia:

„Širdies gilumoje jaučiu didžiulį dėkingumą visatai už tai, kad man viskas taip gerai. Matau, kad dauguma mano pažįstamų nepatenkinti gyvenimu, juos kamuoja negatyvios mintys ir jausmai, tokie kaip pavydas, neapykanta ir baimė. Ačiū Dievui, kad man lemta pasitikėti didžiąja gyvenimo galia. Aš pasirengusi ramia širdimi priimti bet kokią sunkią situaciją.“

Baigusi ryte daryti „Penkis tibetiečius“ einu į gryną orą. Gamta pačiose sunkiausiose gyvenimo situacijose gelbėjo mane, dalydamasi su manimi jėga. Medis, kuris mane nuolat traukia ir kurį apkabinu, arba paprasčiausiai grožis ir gamtos tyla, nuo kurių sieloje įsiviešpatauja santaika ir ramybė, – nuo viso to mane užplūsta begalinio dėkingumo jausmas už tai, kad man duota gėrėtis šiuo grožiu. Tas jausmas paskui mane lydi visą dieną ir teikia jėgų.

Šioje dalyje noriu parodyti pozityvių minčių ir vaizdų sukūrimo galimybes. Tereikės išsirinkti sau tinkamiausią.

Formuojame realybę

Laikas, skirtas pozityvioms mintims,

niekada nebūna sugaištas veltui.

Kaskart, kai tau pavyksta atsispirti pagundai

paklusti savo žemiausiems interesams,

užuot susiliejus su savo Aukščiausiojo Aš šviesa,

tavo dvasia tampa stipresnė ir tu

stiprini šviesos jėgą Žemėje.78

Prieš kelerius metus dalyvavau viename seminare Šveicarijoje, kuriame buvo minimi hipnoziniai kalbos šablonai. Tada pirmą kartą supratau, kaip kiekviena mintis, kiekvienas žodis veikia viską: mane, supančią aplinką, žmones, su kuriais bendrauju, visą mano gyvenimą.

Niekada nesusimąstėte apie tai, kaip sąmonę veikia įgarsinti ar jūsų galvoje nuskambėję žodžiai? Kokį pozityvų ar negatyvų poveikį jie gali padaryti? Pavyzdžiui, žodis „bet“: „Manau, kad gyvenimas šiaip jau nuostabus, bet...“ Tas „bet“ iš karto susiaurina rėmus to, kas buvo pasakyta prieš jį. Pateiksiu dar vieną pavyzdį: „Tai ne taip lengva!“ lygu „Aš dar nežiūrėjau, ką čia galima padaryti, bet man bus nelengva!“ Ką daugiau pasakysi – taip nusiteikus tikrai bus nelengva ir nepaprasta.

Stabtelėkite. Paanalizuokite tuos mąstymo šablonus, kurie gyvena jūsų galvoje. Juk tai vien frazės, kurias kadaise pasisavinote iš kitų žmonių ir ilgainiui padarėte jas savas. Dažniausiai tai mintys ir štampai, kuriuos įgijome vaikystėje, kai vyresniųjų autoritetas buvo beveik neginčijamas. Tie šablonai išnyks, jei imsite kuo dažniau atsitolinti nuo jų, suvokdami, kad jie yra ne jūsų, kad įgijote juos iš šalies.

Mintis – tai energija

„Gyvybinė energija amžina ir universali visa ko dalis, visaapimanti. Ji sudaro neatskiriamą visų mūsų dalį. Vadinasi, kiekvienas apdovanotas neribota jėga. Gyvenime padaryti stebuklą – užmegzti su ta jėga ryšį, išsiaiškinti jos bruožus bei ypatumus ir išmokti efektyviai ją panaudoti. Užmegzti tą ryšį galima pripažinus faktą, jog ta jėga gyvena mumyse, pasakius sau pačiam: aš amžinas, nemirtingas, begalinis ir nuostabus. Taip atversite savyje jėgos šaltinį, ir nuo tos akimirkos jau būsite pasirengę eiti toliau, tai yra tyrinėti savo pačių ypatumus.“79

Mintys – kaip sėklos, išbarstytos į žemę, pamažu sudygsta mumyse ir, atėjus laikui, pasirodo. Mintys, vaizdai ir žodžiai veikia per priežasties ir pasekmės dėsnį. Ką ir kaip su jais darome – atsakomybė už tai tenka patiems. Pjauname tai, ką pasėjome. Mums tenka atsakyti už savo būseną ir kiekvieną gyvenimo akimirką – už visus jausmų pakylėjimus ir nuokryčius. Galvoje nepertraukiamai sukasi įvairiausi monologai ir dialogai. Dažniausiai tiesiog nesuvokiame, kad esame visą laiką užimti tomis nesibaigiančiomis mintimis, ta mūsų „vidine realybe“, ir todėl ne tik negirdime paukščių čiulbesio ir nematome supančios „išorinės“ realybės, bet net visai nepriimame tylaus balso, gyvenančio mumyse, mūsų pačių intuicijos balso. O juk būtent jis švelniai kužda, kaip geriau pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Išnaudokite bet kokią galimybę sąmoningai vertinti mintis. Nuo mūsų pačių priklauso, kaip su jomis elgsimės. Supraskite, kad kiekvienas pats valdome savo mintis ir galime jas pakeisti. Pradėsite labiau savimi pasitikėti ir semtis iš to pasitikėjimo jėgų ir užtikrintumo tam, kad geriau bei efektyviau įgyvendintumėte savo norus ir tikslus.

F

Afirmacija

Aš... (jūsų vardas) tikiu tuo, kad pats (pati)

galiu pakeisti savo mąstymą.

Aš galiu valdyti savo mintis.

Aš... (jūsų vardas) suvokiu, kad už savo sveikatą ir gerovę atsakau tik aš pats (pati).

F

Nesugebėjimas susikaupti ir užmaršumas

Pastaruoju metu nuolat daugėja žmonių, ne išimtis ir jaunimas, tiek vyrų, tiek moterų, besiskundžiančių negebėjimu susikaupti ir užmaršumu. Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra didėjantis įvairiausių dirgiklių skaičius – tai stresas, baimė, miego stoka, nejudrus gyvenimo būdas, netaisyklinga mityba ir vartojimas daug medikamentų. Tiesa, dar – nikotinas. Tipinė stresinė situacija: žmogus turi griežtą įsivaizdavimą to, kas jo gyvenime turi būti organizuota kokiu nors konkrečiu būdu – darbas, šeima, laisvalaikis. Visgi gyvenimas bėga pagal savo dėsnius ir toli gražu ne visada pagal mūsų įsivaizduojamus. Stresas ir baimė stabdo nervinių impulsų sklidimą, o tai trukdo susikaupti. Aktyvus judėjimas tokioje situacijoje gali labai padėti. Judant gerėja kraujotaka kūne, organizmas „išmeta“ į kraujo apytakos sistemą papildomą laimės hormonų porciją, ir visa tai gerina mąstymo procesą. Penki Tibeto pratimai puikiai tam tinka.

Galvos smegenis tyrinėjantys specialistai mano, kad atmintis nebūna bloga, ji būna netreniruota. Neuropsichologas Detlefas Linkė (Detlef Linke) iš Bonos medicinos centro teigia, kad, kai smegenims keliamos naujos užduotys, jos geba užmegzti tam tikrus naujus ryšius visai kaip geras programuotojas. Be to, smegenis treniruojant, gali susidaryti naujos jų ląstelės. Taigi egzistuoja ne tik mankšta kūnui, bet ir smegenims. Beje, kalbėdami apie mankštą smegenims, turime galvoje ne tik gerą atmintį. D. Linkė rekomenduoja specialias programas, parenkamas konkrečiai toms smegenų zonoms, kurias norime treniruoti.“80

„Tarp gebėjimo susikaupti ir smegenų darbo egzistuoja tiesioginis ryšys, – tvirtina kanadietis psichologas Tomas Vudžekas (Tom Wujec). – Tai, kad dėmesys nuolat slidinėja, pereidamas nuo vieno daikto prie kito, visiškai normalus reiškinys. Jis kilnojasi, kad susidarytų išsamų vaizdą apie tai, kas mus supa, ir kad galėtų perspėti apie tykantį pavojų.“

Treniruojant gebėjimą susikaupti, T. Vudžekas rekomenduoja skaičiuoti, bet ne paprastai, o nuolat dvigubinant ankstesnį skaičių, pavyzdžiui: 2, 4, 8, 16, 32, 64.81

Rekomendacijos

 Angliavandeniai kartu su balastinėmis medžiagomis, vitaminais B ir C, kalcis kartu su fosforu didina nervinių impulsų sklidimo greitį.82

 Daugumos žmonių dirba tik kairioji smegenų pusė, atsakanti už loginių ir analitinių uždavinių sprendimą. Dešinioji pusė vadovauja kūrybai ir intuicijai, ji veikia mažiau. Be to, žmonės, kurie naudoja savo „kūrybinę“ smegenų pusę ir mąstydami ne visada eina pramintu taku, dažniausiai lengviau įveikia sunkias situacijas. Taigi rekomenduoju dažniau „įjungti“ dešinįjį pusrutulį!

 Daugelis meditacinių pratimų – visų pirma tie, kurie atėjo pas mus iš Rytų, – gali aktyvinti dešiniojo smegenų pusrutulio darbą ir sinchronizuoti abiejų pusrutulių veiklą. Nepamainomi penki Tibeto pratimai – tai galiu pasakyti iš patirties. Jie gerina kraujotaką ir aktyvina smegenų veiklą, dėl to gerėja atmintis, o dėl išskiriamų beta endorfinų gerėja bendra žmogaus savijauta. Šie pratimai daro stuburą lankstesnį, o stuburu eina nugaros smegenys, kurios yra galvos smegenų tęsinys. Dėl to visi abiejų pusrutulių procesai vyksta sutartinai.

„Aš nieko neprisimenu. Jau imu abejoti savo protiniais gebėjimais! Nejaugi senstu?“ – ši klientė iš kažko išgirdo, kad penki Tibeto pratimai gerina atmintį ir atėjo į mano užsiėmimus, kad išmoktų juos daryti. Praėjo keli mėnesiai, per kuriuos moteris kasdien darė tuos pratimus: „Kaskart, kai pagaunu save, jog galvoju taip, kaip anksčiau, ir pajuntu nerimą, pradedu prie atviro lango daryti penkis Tibeto pratimus. Pajuntu, kaip man iš karto pagerėja, ir ne tik kūnas džiaugiasi judėdamas, galva taip pat!“

Šešiasdešimt dvejų metų klientė skundžiasi, kad negali susikaupti. „Man sunku dalyvauti pokalbyje, sunku per jį susikaupti. Nuo to mane apima panika ir prarandu paskutinius pasitikėjimo savimi likučius.“ Prieš kurį laiką ji buvo pradėjusi praktikuoti penkis Tibeto pratimus, tačiau greitai metė, nes nepavykdavo tinkamai kvėpuoti, be to, ji niekaip negalėjo padaryti penktojo pratimo. Moteris paprašė manęs padirbėti su ja individualiai, norėjo įsisavinti visas smulkmenas. Gana trumpai pasipraktikavusi pastebėjo, kad jos gebėjimas susikaupti gerokai pasitaisė, ji ėmė labiau pasitikėti. Patariau reguliariai daryti „Penkis tibetiečius“ prie atviro lango ir dar papildomai per dieną kelis kartus atlikti tibetietiško kvėpavimo pratimus.

Meditacija

Aš veikiu iš pačios pasaulio šerdies

ir savo širdies ramybės.83

Aplinkiniai paprastai nesupranta ir kritikuoja žmones, daug laiko skiriančius maldai ir meditacijai. Kažkodėl priimta manyti, kad geriau darbą dirbti, užuot gaišus laiką maldoms. Suprantama, viskam savas laikas, ir darbus reikia daryti laiku, tačiau dirbti geriau meditacinės ar maldingos būsenos, o ne irzliam ir įsitempusiam.

Meditacija – tai kelionė į save. Ji skirta padėti mums gyventi sąmoningai čia ir dabar. Pasinerti į meditacinę būseną – nuraminti savo protą. Garsioji budistė Aja Khema (Ayya Khema) per paskutinį meditacijos kurso užsiėmimą pasakė:

„Visų veiksmų prasmė – nuraminti protą taip, kad galėtum pasinerti į gelmes ir kad tai taptų savaime suprantamu dalyku. Visada tai lyginu su ežeru, kurio paviršiuje vėjas kelia aukštas bangas. Ir tik tada, kai ežero paviršius nurimsta ir pasidaro lygus, galima pažvelgti į ežerą ir pamatyti jo dugną bei viską, kas jo gelmėje: smėlį, kriaukleles ir plaukiojančias žuvis.“84

Apsišarvuokite kantrybe. Jums prireiks nemažai laiko tam, kad nuramintumėte mintis ir jausmus. Raskite tinkamą vietą – „šventą erdvę“, kurioje jums niekas netrukdytų. Susikurkite tokią atmosferą, kuri leistų jums visą dėmesį sutelkti į esamą akimirką, būnant čia ir dabar. Išjunkite tam laikui telefoną, lai niekas neblaško. Tai būtina tik pradžioje, nes ilgainiui išmoksite medituoti bet kokioje situacijoje.

Būkite dėmesingi ir rūpestingi sau, pasirūpinkite tuo, kad būtų patogu sėdėti, kad apranga būtų pakankamai laisva ir nevaržytų judesių. Galite medituoti sėdomis: tam yra specialios pagalvėlės, suoliukai meditacijai, bet galima tai daryti ir ant paprastos kėdės. Svarbu tinkamai sėdėti. Visų pirma atkreipkite dėmesį į tai, kad nugara būtų tiesi. Daosizmo šalininkai didelės svarbos teikia tam, kad genitalijos nebūtų per daug suspaustos. Keliai turi būti išskėsti klubų plotyje, rankos laisvai gulėti ant kelių.

Medituoti galima visur ir visada, bet kokiu paros metu. Vos tik pajuntate, kad reikia poilsio arba visai neturite jėgų, o energijos atsargos beveik nulinės, derėtų rasti laiko tam, kad „išeitumėte į save“. Į pagalbą galima pasitelkti knygas arba vaizdajuostes. Tam, kad susipažintumėte su pagrindinėmis taisyklėmis, palankykite grupinės meditacijos užsiėmimus. Nuolat praktikuodami greitai pajusite, kaip sugrįžta dvasios, kūno ir proto harmonija. Man meditacija po penkių Tibeto pratimų pasidarė savaime suprantama. Po meditacijos lengviau mąstau, o nuotaikų kaita gerokai sumažėja.

Pirmoji meditacija: čakrų valymas

Septynių energetinių centrų įsisąmoninimas yra penkių Tibeto pratimų alfa ir omega. Pulkininkas Bredfordas teigia:

„Sveikame kūne visi sūkuriai sukasi didžiuliu greičiu, aprūpindami prana, arba „eterine energija“, visas žmogiškosios esybės sistemas. Kai vieno ar daugiau šių sūkurių funkcionavimas sutrikdomas, pranos plūdimas sumažėja arba yra blokuojamas. Žodžiu, pranos cirkuliacijos sutrikdymas būtent ir yra tai, ką vadiname „liga“ ir „senatve“.

Normalaus sveiko žmogaus išorinės sūkurių ribos išeina gana toli už kūno ribų. Ypač galingų ir visais požiūriais išsivysčiusių individų visi sūkuriai susilieja į vieną tankų besisukantį laukų darinį, savo forma primenantį milžinišką energetinį kiaušinį. Paprastas žmogus taip pat primena kiaušinį, tačiau lauko tankis jame skirtingas – sūkurių šerdis pagal energijos tankį gerokai skiriasi nuo periferijų. Seno, ligoto arba silpno individo kone visa sūkurių energija susitelkusi arti centrų, o išorinės sūkurių ribos paprastai už kūno ribų neišeina. Pats greičiausias ir radikaliausias būdas atkurti sveikatą ir jaunystę – suteikti sūkuriams normalias energetines charakteristikas. Tam ir yra penki Tibeto pratimai...“85

Energetiniams sūkuriams sukantis per greitai, gali atsirasti nervingumas, hiperaktyvumas, pervargimas ar baimės. Jeigu jie sukasi pernelyg lėtai, tai žmogui dingsta bet koks noras rodyti aktyvumą ir organizmas greičiau sensta.

„Tas, kas palaiko subtiliųjų energijų, cirkuliuojančių nematomuose energetiniuose centruose, pusiausvyrą, neturi galimybių susirgti. Nes simptomus, pasireiškiančius fiziniu lygiu, visada pranoksta subtilaus materialaus lygio disbalansas. Jeigu čakrų lygyje mes neužblokuoti ir harmoningi, tai vidaus sekrecijos liaukos ir organai gauna pakankamą gyvybinės jėgos kiekį. Nuotaika ir dvasinė būsena tiesiogiai priklauso nuo endokrininės sistemos, gaminančios įvairius hormonus, veiklos. Vadinasi, dirbdami su čakromis, galime pasiekti dvasinės harmonijos, pasisemti džiaugsmo ir gebėjimo mylėti!“86

Prieš pasiūlydama čakrų meditaciją noriu dar kartą priminti apie svarbiausias tų energetinių centrų ypatybes.

Pirma čakra

Šakninė čakra yra tarp analinės angos ir genitalijų, tarpvietės srityje. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: antinksčiais ir lytiniais organais. Pirma čakra aktyvina ir harmonizuoja garsą „ū“. Ją atitinka intensyvi raudona spalva, stichija – Žemė. Gyvenimiški aspektai: ryšys ir santykiai su Žeme bei materija, realizacijos gebėjimas.

Antra čakra

Sakralinė čakra, esanti maždaug per delną žemiau bambos. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: lytinėmis liaukomis, blužnimi, virškinimo sistema ir kepenimis. Ją atitinka garsas „o“, spalva – ryškiai oranžinė, stichija – Vanduo. Gyvenimiški aspektai: jautrumas, apsivalymas, erotika, kūryba.

Trečia čakra

Bambos čakra (saulės rezginys), maždaug per delną aukščiau bambos. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: skydliauke, skrandžiu, širdimi ir virškinimo sistema. Garsas „o“, spalva – nuo geltonos iki vario, stichija – Ugnis. Gyvenimiški aspektai: asmenybės atsivėrimas, emocijos, jėga (galia, valdžia, įtaka), nuotaika. Vidinės pusiausvyros ir sveikatos pasiekimas.

Ketvirta čakra

Širdies čakra yra krūtinės centro lygyje. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: užkrūčio liauka (imunine sistema), širdimi. Garsas „a“. Spalvos – žalia ir rožinė, stichija – Oras. Gyvenimiški aspektai: besąlygiška meilė, atjauta, šviesa ir gydymas.

Penkta čakra

Gerklės čakra yra tarp Jungo duobutės ir skydliaukės priekinėje kaklo dalyje. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: skydliauke, trachėja, kaklu. Garsas „e“, spalva – žydra, stichija – Eteris. Gyvenimiški aspektai: saviraiškos stiprinimas, santykiai, bendravimas, atvirumas.

Šešta čakra

Trečioji akis yra tarp antakių ir kaktos vidurio. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: posmegenine liauka (hipofize). Garsas „y“, spalva – mėlyna (indigas). Gyvenimiški aspektai: intuicija, aiškiaregystė, dvasios stiprybė, mąstymo ir valios centras.

Septinta čakra

Viršugalvio (karūninė) čakra yra viršugalvio centre. Siejama su vidaus sekrecijos liaukomis ir organais: kankorėžine liauka (epifize). Spalva – spindinti balta, mantra OM. Gyvenimiški aspektai: užbaigimas, kosminė sąmonė, dieviškųjų žinių perdavimas.

Čakrų valymas

Ši vizualizacija, pasitelkus Vandens stichiją, padeda valyti ir harmonizuoti čakras, kartu – su jomis siejamus organus ir visą endokrininę sistemą.

Atsigulkite ant grindų arba ant lovos taip, kad būtų patogu, ir užsimerkite. Atpalaiduokite visą kūną nuo viršugalvio iki pėdų. Dvi ar tris minutes kvėpuokite lygiai ir giliai.

Paskui nukreipkite dėmesį į pirmą čakrą (šakninę). Įsivaizduokite, kad įkvėpdami per ją įtraukiate į save vandenį, šis nuplauna visus organus, esančius arti tos čakros. Iškvėpdami įsivaizduokite, kaip visi toksinai, šlakai, blokai, skausmai išsiplauna iš organizmo, išeidami iš jo kartu su vandeniu per pirmą čakrą.

Toliau kilkite aukštyn, čakra po čakros, taip išvalydami visas, o paskui vėl nusileiskite žemyn. Orientuokitės į pojūčius, užsilaikykite ties viena čakra ir ją supančiais organais po vieną ar dvi minutes. Gal pavyks pastebėti, kurios čakros „uždarytos“, o pro kurias vanduo prateka lengvai. Užblokuotas čakras valykite ilgiau. Kai baigsite, giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir gerai pasitempkite.

Rekomenduojama muzika

Stiveno Halperno (Steven Halpern) Spectrum Suite.

Antroji meditacija: aktyviname širdies savybes

Ši meditacija skirta padėti sąmoningai atverti širdies savybes ir prisiliesti prie jų palaipsniui vis labiau ir labiau suvokiant jas, kad paskui integruotumėte į gyvenimą.

Penkios širdies savybės: atjauta, vidinė harmonija, gydomoji galia, besąlygiška meilė ir pasiruošimas atsiduoti Aukščiausiojo valiai.

Užsimerkite ir pajuskite viską, su kuo dabar liečiatės. Tiesiog įsivaizduokite, kad visa tai čia yra.

Jaučiate savo kvėpavimą? Kaip oras įteka į šnerves ir išteka iš jų?

Dabar nukreipkite dėmesį į širdies centrą, esantį krūtinėje. Iš jo išeina penkios širdies savybės.

Atjauta. Priimkite save visą tokį, koks esate, su visomis silpnosiomis ir stipriosiomis pusėmis. Priimkite kitą žmogų tokį, koks yra. Galbūt yra kažkas, kas jus erzina. Įsivaizduokite, kad ir esate tas žmogus. Pasijuskite juo iš visos širdies. Negalvokite apie jokias išorines aplinkybes ar įvykius. Pajuskite galią, slypinčią žodyje atjauta.

Vidinė harmonija. Galite pajusti tą ramybę, kuri visada ir lieka ramybe, nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink? Ji neturi amžiaus. Tai yra tai, kas buvote visada, esate dabar ir būsite amžinai. Pajuskite galią, slypinčią žodžiuose vidinė harmonija.

Gydomoji galia. Pajuskite savo širdies gebėjimą gydyti. Pajuskite, kaip ši gydomoji galia minkštos baltos šviesos arba šilumos pavidalu išplinta po pečius, rankas ir pirštus. Pajuskite visą tą jėgą, kuri slypi žodžiuose gydomoji galia.

Besąlygiška meilė. Ji jau yra. Jos nereikia išsikovoti ar užsitarnauti. Pajuskite žodžių besąlygiška meilė galią.

Pasiruošimas atsiduoti Aukščiausiojo valiai – priimti viską, kas buvo, yra ir bus. Pajuskite viską, kas yra jūsų širdyje šią akimirką. Pajuskite tą galią, kuri slypi žodžiuose pasiruošimas atsiduoti Aukščiausiojo valiai.

Leiskite vienybės su visu jus supančiu pasauliu jausmui atgyti širdyje, leiskite šiems penkiems jausmams susilieti į viena. Dabar patys susiliekite su šiuo jausmu.

Švelniu atsargiu judesiu priartinkite delnus prie širdies centro ir priglauskite delnus prie širdies vieną ant kito. Pajuskite, kaip energija išteka iš delnų. Pabūkite tokios būsenos. Paskui atitraukite delnus ir švelniai nuleiskite rankas prie šonų. Giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir grįžkite į realybę.

Esant galimybei, darykite šią širdies meditaciją kasdien po 10–20 minučių. Kuo dažniau praktikuosite šią nuostabią gydomąją meditaciją, tuo labiau ji darysis jūsų „Aš“ dalimi. Ją galima daryti tiek su muzika, tiek be jos.

Rekomenduojama muzika

Doiter (Deuter) Garden of the Gods.

Trečioji meditacija: priimame savo jausmus

Atverkite savyje vidinį stebėtoją ir tegul jis pradeda aktyviai dirbti. Tam siūlau atlikti vieną paprastutį dėmesio pratimą. Darydami jį, galite tiesiogiai stebėti savo jausmus iki tol, kol spėsite juos suprojektuoti į aplinką. Šį pratimą labai gerai daryti važiuojant automobiliu, laukiant eilėje prekybos centre, per biuro susirinkimą ar barnį šeimoje.

Tam tikra emocija reiškiasi tam tikroje kūno vietoje. Stebėkite save ir nustatykite, kur, kokioje kūno vietoje jaučiate įniršį, baimę, liūdesį, stresą. Pabūkite kurį laiką su šiuo jausmu, kurį rasite kūne. Tada nukreipkite ten kvėpavimą ir dėmesį. Priimkite tą jausmą, kuris yra jumyse dabar, šią konkrečią akimirką, be jokių atsikalbinėjimų ir sąlygų. Nereikia nieko vertinti „blogai“ ar „gerai“ – tai neturi visiškai jokios reikšmės. Dažniausiai nemalonūs jausmai tikrai greitai dingsta, nespėję „apsigyventi“ ir sukelti sveikatos sutrikimų. Na, o jeigu ne? Tada tiesiog priimkite juos: taip, jie yra.

Šis dėmesio pratimas padeda geriau pajusti savo kūną ir suaktyvinti intuiciją bei kūno išmintį.87

Ketvirtoji meditacija: vidinė šypsena

Šypsena gydomai veikia ir aplinkinius, ir patį besišypsantįjį. Visi puikiai žinome, kaip malonu, kai tau šypsosi, ir kartu koks gražus tas besišypsantis žmogus. Daosistų mokytojas Mantekas Čija (Mantak Chia) mano: „Šypsena pačiam sau gydo ir jaunina, jautiesi tarytum išsimaudęs meilėje.“ Jis siūlo specialią gydomąją vidinės šypsenos meditaciją. Ji leidžia išsilieti šypsenos galiai po visas kūno dalis ir organus.

Akys: atpalaiduokite kaktą ir įsivaizduokite, kad susitikote su labai mielu žmogumi arba pamatėte kažką nepaprastai gražaus. Sutelkite tą energiją akyse.

Veidas: nukreipkite šypsenos energijos srautą į kaktos vidurį, tarp antakių (trečioji akis), iš ten – į nosies ir skruostų sritį. Šypsena pašalina odos įtampą, prasiskverbia giliai į raumenis ir kartu sušildo visą veidą. Ji teka toliau, į burną, nuo to lūpų kampučiai kiek pasikelia, paskui energija užpildo liežuvį. Liežuvio galiukas truputį pakyla ir prisispaudžia prie gomurio.

Nukreipkite šypsenos energiją į žandikaulį ir pajuskite, kaip iš ten pašalinama įtampa.

Taip galite tęsti toliau patys, šypsena pereidami per visas kūno zonas: kaklą, pakaušį, gerklę, krūtinę, skydliaukę ir užkrūčio liauką, širdį, plaučius, kepenis, inkstus ir pagaliau lytinius organus. Šypsenos energija pašalins visą įtampą, pagerins organų darbą ir visas organizmas spinduliuos džiaugsmu bei energija.88

Penktoji meditacija: šokis

Pašokite skambant ritmiškai muzikai. Tai padės pajusti natūralų gyvenimo džiaugsmą ir galėsite išreikšti jį per judesį. Atraskite savo paties ritmą. Labai gerai tam tinka etninė būgnų muzika (afrikiečių, šamanų). Būgno garsai primena pasąmonei, kaip būdami motinos įsčiose girdėjome jos širdies plakimą. Šiuo metu rengiama daug tokių šokių pratybų ir netgi mokoma mušti būgnus.

Rekomenduojama muzika

Gabrielė Rot (Gabriele Roth) Endless Wave ir kt.

„Oliver Shanti and friends“ Well balanced.

Afirmacija

„Aukščiausiasis Aš“

Iš patirties žinau, kad ši afirmacija veikia itin stipriai. Tai kreipimasis į aukščiausiąją, iškiliausiąją realybę – galima ją vadinti „Dievu“, „Viršsąmone“ arba „Aukščiausiuoju Aš“ – siekiant susijungti su visa ko esme.

„Aš daugiau nei vien ribota, nerimstanti, abejojanti asmenybė!“

Kuo dažniau kartojate šią afirmaciją, tuo labiau į gilumą atsitraukia visos jūsų mintys. Kartu laisvėja kelias į tikrąjį jūsų pačių jėgos šaltinį.

Pradėkite visada nuo padėkos, tarytum viskas jau įvyko:

„Aš, (jūsų vardas), atviras (-a) ir pasirengęs (-usi) priimti visa, kas gera.

Dėkoju savo Aukščiausiajam Aš už visas dovanas!“

Paskui galite išsirinkti sau vieną iš anksčiau pateiktų afirmacijų. Praeis truputis laiko ir pastebėsite, kad šios afirmacijos padeda atsikratyti negatyvių minčių ir senų elgesio šablonų.

Siūlau rinktis:

 Aš – trykštu gyvybės jėga.

 Aš – kupinas (-a) jėgų ir sveikatos.

 Aš – protinga ir kūrybinga asmenybė ir turiu jėgų visų savo planų realizacijai.

 Aš – begalinė meilė. Aš atleidžiu sau ir kitiems.

 Aš – ...

Baigiant dar kartą: „Aš atviras (-a) ir pasirengęs (-usi) priimti visa, kas gera.

Dėkoju savo Aukščiausiajam Aš už visas dovanas!“

Į ką derėtų atkreipti dėmesį kuriant bet kokią afirmaciją

 Afirmaciją reikia kartoti reguliariai ir sąmoningai. Venkite bet kokių neiginių. Dalelytė „ne“ neleistina.

 Sakydami afirmaciją įsivaizduokite, kad viskas, ką sakote, jau vyksta tą akimirką.

 Tarkite afirmaciją garsiai, kad ši prasiskverbtų į giliausius kūno sluoksnius ir aktyvintų bei programuotų kiekvieną kūno ląstelę.

 Pasakykite afirmaciją iškart, vos pabudę, arba prieš miegą. Kai esate atsipalaidavę, pasąmonė geriau įsisavina afirmacijos turinį.

 Pasirašykite savo afirmacijas ant popieriaus lapų ir iškabinėkite jas namuose arba darbe gerai matomose vietose.

 Visada formuluokite afirmacijas pirmuoju asmeniu ir esamuoju laiku.

 Išdėstykite savo norus labai konkrečiai, formuluotės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos.

 Dirbkite su kiekviena afirmacija ne mažiau kaip tris savaites. Tiek laiko reikia, kad persitvarkytų smegenys.

 Susikurkite savo asmenines afirmacijas, atitinkančias jūsų jausmus, užpildykite jas emocijomis.

 Nepamirškite afirmacijų per pasivaikščiojimus, užsiimdami joga, darydami penkis Tibeto pratimus ir t. t.89

Ritualai

Ritualais galima paversti bet kokius veiksmus

Žodis „ritualas“ reiškia „veiksmą nustatyta tvarka“. Ritualu galima paversti bet kokį kasdienį veiksmą.

Pateiksiu paprastą pavyzdį: valgymas. Kūnui būtina reguliariai gauti maisto. Savaime tai dar ne ritualas, tačiau jeigu prieš kiekvieną valgymą užsidegsite žvakutę, sukalbėsite maldą arba griežtai nusistatysite, kas kam pila pirmą sriubos lėkštę ir panašiai, jūsų valgymas virs ritualu. Kartu pats maistas taps antraeilis. Formuojant ritualą, kaip pagrindinį uždavinį galima išsikelti, pavyzdžiui, sąmoningą valgymą.

Magiškose ezoterinių ir okultinių tradicijų praktikose paprastai naudojami sudėtingos struktūros ritualai. Be to, ten reikia griežtai laikytis visų smulkmenų. Mūsų visuomenėje yra daugybė ritualų, tačiau dažniausia jų itin griežtai nesilaikoma. Mes ir toliau juos atliekame, bet priimame tai veikiau kaip savotišką žaidimą.

Pagalvokite, gal gyvenime yra tokių ritualų, kurie jums labai svarbūs, nuo kurių širdis džiaugiasi? Ar dažnai sau leidžiate atlikti tuos ritualus savo kasdieniame gyvenime? Galbūt vaikystėje jums patikdavo kokie nors ritualai, kurie guosdavo? Išnaudokite gydomąją ritualų ir ceremonijų energiją. Galimas daiktas, kad ir jūsų partneriui jie patiks.

Kaip prasideda mano diena?

Kaip ruošiuosi ateinančiai dienai? Galite pasiekti viską, ko panorėsite, kai suvoksite savo vidinę jėgą ir užteks drąsos ta jėga pasinaudoti. „Kai ryte pabudusi pagalvoju apie tas aibes darbų, kuriuos man teks nudirbti, dingsta bet koks noras lipti iš lovos!“ Dažnai tenka girdėti tokius pasakymus – ir ne tik iš moterų, iš vyrų taip pat. Tai labai paplitusi mąstysena.

Man taip pat buvo nelengva išmokti pradėti dieną taip, kaip pasiūlysiu toliau. Tam prireikė sprendimų. Tai buvo sprendimas ruoštis ateinančiai dienai taip, kad nugyvenčiau ją nė karto neprarasdama dvasinės pusiausvyros. Juk iš tos dvasinės pusiausvyros, tik iš savo vidinio centro, galiu semtis meilės ir pasitikėjimo savimi. Tai padeda būti energingai ir veikti, suvokiant atsakomybę už savo veiksmus.

Penki Tibeto pratimai jau daugelį metų man yra BŪTINAS RYTINIS RITUALAS. Jie mano dieną nuspalvina visai kitomis spalvomis.

Iš mano dienoraščio

Dar tik budau, o jau pajutau, kad ši diena bus kažkokia nepaprasta. Galvoje iš karto sumišai ėmė suktis mintys apie tai, kas manęs šiandien laukia. Krūtinėje ir saulės rezginyje atsirado kažkoks slogus pojūtis. Mane apėmė didžiulis nerimas.

Kas man darosi? Tokius nuotaikų svyravimus savyje pastebėjau prieš kelias dienas. Nuolat kyla kažkoks nelinksmas jausmas, kurio niekaip negaliu aiškiai nustatyti. Aš griebiuosi tai vieno, tai kito – pradedu ką nors daryti ir negaliu baigti iki galo. Atrodo, tarsi mano energija teka kažkur ne ten. Man paprasčiausiai trūksta jėgų, kad imčiausi kokio nors vieno, visiškai konkretaus darbo. Kai kurios situacijos mane tiesiog gąsdina, kartais man būna baisu priimti sprendimą.

Ryte aš, kaip paprastai, lendu į dušą, kad nuplaučiau visa, kas sena. Paskui užsiplikau šviežios arbatos ir sėduosi prie atviro lango medituoti. Atsiverčiu reikiamą Melodi Beati knygos „Stiprybė išsilaisvinti iš priklausomybės“ (Melody Beatte Kraft zum Loslassen) puslapį, skirtą atitinkamai dienai, ir skaitau ką nors „bejėgiškumo priėmimo“ tema. Šiandien man reikia įsiklausyti į savo jausmus, užuot juos neigus.

Nusiteikiu penkiems Tibeto pratimams ir darau juos. Jau pirmoje dienos pusėje pajuntu, kaip energija ima tekėti manyje reikiamais kanalais. Nebaigtus darbus baigiu be ypatingo vargo: skambinu, rašau, atlieku procedūras ir tvarkausi.

Saulėta. Per pietų pertrauką nusprendžiu pasivaikščioti ir taip save pradžiuginti. Jaučiuosi energinga ir žvali.

Dieve, kokia vis tik nuostabi likimo dovana tie penki Tibeto pratimai! Ačiū Tau, Kūrėjau, kad padedi man rasti laiko jiems!“

Rytinis ritualas „Diena bus nuostabi“

Toliau noriu pasiūlyti rytinį ritualą, susidedantį iš įvairių pratimų ir afirmacijų. Šis ritualas skirtas tam, kad padėtų pradėti naują dieną su pojūčiu, jog pasisėmėte teigiamos energijos, o ne įsivaizduojant, kokį didžiulį darbų kalną šiandien teks įveikti. Visai nebūtina daryti visko būtent taip, kaip čia aprašyta, galite varijuoti, išsirinkti tai, kas patiks, o kas netiks, galite tiesiog praleisti.

1. Stebėkite, kokia pirmoji mintis ateina į galvą, kai pabundate. Jeigu tai kažkas tokio: „Viešpatie, kaipgi man suspėti per šią dieną nudirbti visą tą aibę darbų“, tada giliai įkvėpkite, paskui iškvėpkite ir pasakykite sau (afirmacija): „Aš paleidžiu visas mintis apie tai, kad man bus sunku nudirbti šiandienos darbus. Viskas bus puiku“ arba „Šiandien aš atsipalaiduoju. Nieko neplanuosiu. Metas liautis vaikytis rezultatų. Visa, kas gera, vyksta reikiamu metu ir vyksta kuo natūraliausiai.“

2. Pabudę likite lovoje ir aktyvinkite energiją kūne shiatsu masažu: iš eilės spaudžiamaisiais judesiais dešinės rankos nykščiu ir smiliumi masažuokite kairės rankos nykštį, smilių, didįjį, bevardį ir mažąjį pirštus. Visa tai užtruks minutę. Paskui lygiai taip pat išmasažuokite dešinės rankos pirštus. Jeigu pajutote visu kūnu nubėgantį šiurpą, vadinasi, energija nutekėjo.90

3. Ryte maudykitės po kontrastiniu dušu. Maudydamiesi įsivaizduokite, kaip visi užsistovėję blokai išsiplauna iš kūno (išsivalymo ritualas). Paskui išsitrinkite visą kūną minkštu kilpiniu rankšluosčiu, o tada ištepkite kremu arba aliejumi. Pajuskite, kaip gera pasidaro! Išsimasažuokite visą kūną sausu masažiniu šepečiu (tai gerina kraujotaką, stiprėja toksinų išsiskyrimas ir pasišalina visos senos negyvos odos ląstelės).

4. Įsipilkite karštos arbatos arba tiesiog karšto vandens su keliais citrinų ar imbierų sulčių lašais (taip daroma Tibete). Kai pradėsite gerti, įsivaizduokite, kaip skystis išvalo visą kūną, ir priminkite sau, kad per dieną reikia išgerti gana daug vandens. Pasistenkite to nepamiršti.

5. Arbatą gerti atsisėskite tylioje, ramioje, gražioje vietoje ir mėgaukitės šia gyvenimo akimirka. Leiskite tokioms mintims kaip „Ko aš čia sėdžiu? Tik laiką gaištu!“ (sąžinės graužatis) laisvai pratekėti galva, nekreipkite į jas dėmesio.

6. Pasakykite sau: „Aš mėgaujuosi akimirka čia ir dabar. Aš turiu tam teisę. Aš džiaugiuosi šia diena ir viskuo, ką ji man duos! Aš sveikas (-a) ir kupinas (-a) troškimo veikti!“

7. Paimkite mėgstamą knygą, atsiverskite bet kokį (arba galbūt numatytą autoriaus šiai dienai) puslapį. Perskaitykite kelias eilutes taip, lyg jos iš tikrųjų būtų skirtos būtent jums, specialiai šiai dienai, šiai akimirkai.

8. Atverkite langą ir pasitemkite visu kūnu, nepamirškite kvėpavimo. Įkvėpdami ir iškvėpdami įsivaizduokite, kaip gyvybinė energija įteka į kūną ir išteka iš jo, išvalydama visus organus. Giliai įkvėpkite pro nosį šviežios energijos, o panaudotą iškvėpkite per pravertą burną. Iškvėpimas turi būti ilgesnis už įkvėpimą!

9. Padarykite penkis Tibeto pratimus (žr. 10 dalį). Įsijunkite mėgstamą muziką.91

10. Laiminkite šią dieną, savo darbą, šeimą, žmones, su kuriais teks susitikti. Tiesiog pajuskite, kad viskas, kas vyksta gyvenime, yra gerai. Gyvenimas kur kas daugiau nei mes, ir jis aprūpins mus viskuo, ko reikia. Gyventi – laimė! Pasakykite garsiai arba pagalvokite: „Aš dėkoju Dievui už Jo gerumą, kuriuo mane apgaubia šiandien!“ Dar galiu rekomenduoti padėkos meditaciją, sukurtą penkių Tibeto pratimų trenerės Brigitos Gilesen (Brigitte Gillessen):

„Atsisėskite arba atsigulkite patogiai, kvėpuokite lėtai ir giliai, atpalaiduokite kūną ir išlaisvinkite iš proto mintis. Nukreipkite dėmesį į širdies plotą. Atverkite širdį, įsivaizduodami, kaip lėtai išsiskleidžia rožės pumpuras. Padėkokite kūnui, organams, kad dovanoja jums stiprybę ir sveikatą. Padėkokite patalpai, kurioje esate, – butui, namui – už tai, kad slepia jus nuo blogo oro bei pavojų ir už tuos patogumus, kuriuos suteikia. Padėkokite savo kaimynams, tam miesto rajonui, kuriame gyvenate, visam miestui, visai šaliai, Europai, visai žemei. Jauskite dėkingumą visoms stichijoms: Žemei, Ugniai, Vandeniui, Orui, mineralų viešpatijai, visiems augalams, gyviams, žmonėms, Saulei, Mėnuliui ir žvaigždėms, angelams, dvasiniams vadovams, laiminkite visą kūriniją. Neskubėdami grįžkite į savo širdį ir atsargiai suskleiskite rožės lapelius.“92

11. Dešimt ar penkiolika minučių pasivaikščiokite gryname ore. Hildegarda iš Bingeno pavadino Kūrėjo ir gyvybės jėgą „žaliąja jėga“. Sugerkite į save tą žaliąją jėgą!

_______________

77 Kelder. 1999, 35 ir 55 p.

78 White Eagle, Engelkarten.

79 Stuart Wilde: Wunder. Sphinx, München, 1999, 7 p.

80 Žr. Detlef Linke: Das Gehirn. C. H. Beck, München, 2000.

81 Žr. Tom Wujec: Salto Mentale. Fitness für den Kopf. Ariston, München, 1998.

82 Žr. Herbert Schwinghammer: Essen, das intelligent macht. Weltbild, Augsburg, 2000.

83 White Eagle, Engelkarten.

84 Ayya Khema: Mystik ist kein Mysterium. O. W. Barth, Bern/München/Wien, 2002, 120 p.

85 Kelder, 1999, 16 p.

86 Barbara Simonsohn: Chakrenarbeit: Heilendurch die Kraft der Liebe (laiškas darantiesiems penkis Tibeto pratimus).

87 Quelle: Journal des Fünf „Tibeter“-Dachverbandes, Herbst, 2001, 20 p.

88 Žr. Mantak Chia, 1995, 23 p.

89 Quelle: Fünf „Tibeter“-Trainerausbildung.

90 Išsamesnį šio pratimo aprašymą rasite Alice Burmeister und Tom Monte: Heilende Berührung. Knaur, München, 2000.

91 Catherine Ponder: Ihr Weg in ein beglückendes Leben. Wilhelm Heyne, München, 1987, 41 p

92 Brigitte Gillessen: Das Energieprogramm der Fünf „Tibeter“. Scherz, Bern/München/Wien, 1997, 117 p.

10

Penki Tibeto pratimai

Gyvasis grožis

Kas nori pakeisti kūną ir gyvenimą, turi pirma pakeisti savo sąmonę!

Dipakas Čiopra

(Deepak Chopra)

Tikiuosi, šioje knygoje man pavyko parodyti, kad grožio šaltinis glūdi mumyse. Kiekvienas žmogus natūraliai gražus savaip. Tikrasis grožis – būti gyvam, atviram, nepakartojamam ir priimti save bei aplinkinius tokius, kokius sukūrė Dievas.

Penki Tibeto pratimai jaunina. Oda tampa lygesnė ir gražesnė, plaukai pradeda blizgėti, laikysena išsitiesina, imuninė sistema sustiprėja. Tai ir yra grožis. Manekenė Naomi Kempbel (Naomi Campbell) ir televizijos žvaigždė Judita Adelhoh (Judith Adlhoch), pasivadinusios penkių Tibeto pratimų šalininkėmis, gauna iš jų naudos taip pat, kaip ir visi kiti bet kurios lyties ir bet kokio amžiaus žmonės.

Visgi penkių Tibeto pratimų poveikis kur kas gilesnis, peržengiantis išorinio grožio ir jaunystės ribotumą. Laisvus mus daro vidinis grožis. Šiuo atveju vyksta tobulėjimo procesas: žmogus atsisveikina su nepilnavertiškumo kompleksu bei nustoja save smerkęs ir palaipsniui artėja prie pribloškiamos tiesos konstatavimo: „Taip, aš gražus būtent toks, koks esu!“

Iš praktikuojančiųjų penkis Tibeto pratimus patirties

Kaskart, kai įeinu į salę, kurioje rengiame užsiėmimus ir darome penkis Tibeto pratimus, man iškart pasitaiso nuotaika. Pastatas, kuriame mankštinamės, stovi tarp aukštų medžių – puiki vieta tam, kad pasipildytum natūralios gamtos energijos.

Visada malonu matyti ir girdėti, kaip pratimai pakeičia juos praktikuojančius žmones. Bėgant laikui susiformavo stabili grupė, kurioje nuolat keičiamės patirtimi. Palaikome vieni kitus, dalijamės atradimais ir naujais potyriais tam, kad niekas nenutrauktų užsiėmimų ir kad visi darytų pratimus reguliariai bei teisingai.

Paprastai neskubu, leidžiu seminaro dalyviams susirinkti, pabendrauti, o paskui pradedu atsipalaidavimo pratimais, kad kiekvienas galėtų atsikratyti įtampos, susikaupusios per dieną.

Šiandien grupė pareiškė norinti pajudėti pagal ritmišką muziką.

„Tegul kūnas iš vidaus užduoda jam reikiamus judesius. Negalvokite apie tai, kaip judate. Pajuskite, kur kūne dar liko užspaustų vietų, stebėkite, kad kvėpavimas būtų lygus!“

Išjungusi muziką, sakau: „Pastovėkite užmerktomis akimis tol, kol nurims kvėpavimas, pajuskite savyje tą energiją!“ Iš veidų matau, kad visi jau nurimo ir kūniškos sąmonės bei kvėpavimo ryšys atsikūrė. Tada klausiu: „Kaip jaučiatės? Kas pasikeitė padarius penkis Tibeto pratimus?“

Ingė, kuri lanko mano užsiėmimus nuo pat pradžių: „Pati didžiausia dovana, kurią gavau iš šių pratimų, yra ta, kad dabar kvėpuoju visai kitaip, daug sąmoningiau! Aš tai labai aiškiai pastebiu eidama, o ir apskritai kasdieniame gyvenime. Dabar galiu pakelti gana didelius krūvius, jaučiuosi komfortiškai tiek dvasiškai, tiek fiziškai, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir labiau džiaugiuosi gyvenimu. Turiu daugiau energijos!“

Klausas džiaugiasi, kad nustojo skaudėti nugarą: „Išmokau įsiklausyti į savo kūną, tapau dėmesingesnis ir ne toks užmaršus. Pradėjau lengviau vertinti kylančias problemas, spręsti jas be didelių pastangų. Kasdieniame gyvenime dabar daug atidžiau ir su meile žiūriu tiek į save, tiek į kitus ir mainais už tai iš žmonių gaunu tą patį. Atrodo, tarytum gyvenime atsirado daugiau džiaugsmo nei buvo anksčiau!“

Toliau kalba Haidė, moteris, seniai praktikuojanti šiuos pratimus: „Penki Tibeto pratimai visiškai pakeitė mano gyvenimą. Ėmiau daug lengviau susidoroti su ta įtampa, kuri dažnai užgriūva darbe – na, bent jau ji nebeturi įtakos mano darbo rezultatams. Juntu tokią didžiulę vidinę ramybę, kad manęs dabar neįmanoma išvesti iš pusiausvyros. Dabar, išeidama iš darbo, palieku visas problemas biure, o anksčiau su jomis ir namuose kankindavausi, vis krimsdavausi. Man pasidarė lengviau nustatyti ribas, naujai reikšti mintis ir ginti savo poziciją. Išmokau žiūrėti iš šalies į tai, kas vyksta aplink mane.“

Karinai penki Tibeto pratimai, be kita ko, padėjo palaipsniui pertvarkyti mitybą: „Pradėjau daugiau dėmesio skirti kūnui, išmokau jį mylėti ir gerbti. Dar pastebėjau, kad pasikeitė mano eisena ir kvėpuoti pasidarė lengviau. Natūralu, energijos padaugėjo, aš tapau dėmesingesnė, galiu lengvai susitelkti. Tiesiog pradėjau labiau džiaugtis gyvenimu! Aš mokausi priimti save tokią, kokia esu. Anksčiau man visą laiką atrodė, kad viską darau neteisingai ir kad kiti taip pat viską daro neteisingai. O dabar suprantu, kad kiekvienas turi teisę būti toks, koks yra, ir jo nereikia pakeisti. Penki pratimai man šiuo požiūriu padeda. Vis labiau pasitikiu gyvenimo tėkme ir pradedu suvokti, kad visa kas turi tam tikrą prasmę. Pratimai man padėjo labiau pasitikėti savimi ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Dabar nesislepiu nuo problemų, o sprendžiu jas, nes jaučiuosi saugiau, nebijau ir žinau, kad viskas yra gerai!“

Mariana penkis Tibeto pratimus daro beveik kasdien pastaruosius ketverius metus. Jai svarbiausia – pasisemti naujos energijos. „Anksčiau krimsdavausi dėl kiekvienos smulkmenos, buvau silpna ir nepasitikinti savimi. Man buvo sunku ir baisu priimti sprendimus. Dabar ramiai galiu priimti bet kokį sprendimą, nesikrimsdama dėl to, ar jis teisingas, ar ne. Suvokiau, kad man reikia įsisavinti tam tikras gyvenimo pamokas, kažko išmokti. Šis suvokimas man padėjo žiūrėti į savo gyvenimišką patirtį sąmoningiau. Aš nuolat pakartoju išsivalymo etapus: išsivalau tiek vidų, tiek išorę. Tada paleidžiu visa, kas sena, nesilaikau įsitvėrusi praeities. Tai taikoma ir mylimiems žmonėms, prie kurių buvau labai prisirišusi. Visa tai man taip pat gyvenimo pamokos. Aš vertinu kiekvieną man dovanotą akimirką, išmokau matyti ženklus, nuorodas, kurias man pateikia gyvenimas. Aš dvasiškai tobulėju, dabar labiau pasitikiu savimi ir dėl to jaučiuosi stipri bei rami. Suvokiu, kad viskas, kas vyksta, yra teisinga, ir kad taip ir turi būti.“

Lina: „Mano oda labai jautri, sudirgsta dėl bet kokios smulkmenos, todėl vienuolika metų gydžiausi pas kosmetologę. Man labai padėjo limfodrenažinis masažas, odos būklė pastebimai pagerėjo. O pernai pradėjau reguliariai praktikuoti penkis Tibeto pratimus ir nuo tada mano oda atjaunėjo, tapo stangri ir nė kiek nesudirgusi.“

Jaunuolis, reguliariai darantis penkis Tibeto pratimus šešis mėnesius: „Sunku patikėti, kad pratimai taip gali pakeisti jausmus! Visi mano pojūčiai tapo gerokai stipresni nei buvo anksčiau, kol nedariau šių pratimų. Visos emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, dabar daug intensyvesnės.“

Ką galiu jiems atsakyti?

„Taip, sveikimo procesas vyksta tokiuose giliuose kloduose, kad net sunku įsivaizduoti. Kuo daugiau dėmesio skiri sau, visiems savo jausmams ir pojūčiams, tuo labiau artėji prie savo esmės, o esmė yra meilė. Penki Tibeto pratimai padeda tai padaryti. Gali pažinti, pajusti ir išgyventi meilę tik būdamas Čia ir Dabar. Meilė ištirpdo visus negatyvius jausmus. Apgaubtas meilės, pajunti gyvenimo džiaugsmą, esi viskam, kas gražu, atviras. Patį paprasčiausią pasivaikščiojimą, apimtas meilės, priimi visiškai kitaip nei priimdavai prieš tai. Tokios būsenos visi kvapai ir garsai juntami kitaip. Spinduliuojama meilė persiduoda ir aplinkiniams. Gali padidėti geidulingumas ir gyvybingumas. Būdamas meilės būsenos junti, kad egzistuoja tiesioginė sąsaja tarp tavęs ir tavo norų bei tikslų, atsiranda jėgų juos įgyvendinti. Tai ryšys su savo širdimi.“

Štai ką pasakė viena jauna moteris: „Kažkaip užsisukau kasdieniuose darbuose ir apleidau šiuos pratimus, gana ilgai dariau juos retkarčiais, priešokiais, praradau formą, aplinkiniai mane ėmė erzinti. Po kurio laiko vėl pradėjau juos reguliariai daryti ir dabar esu rami bei subalansuota. Manęs niekas nebeerzina, aš kantri ir atjaučiu mane supančius žmones, galiu palaikyti savo vyrą, kai jam to reikia. Žinau, kad, kai nepriimu ir nemyliu savęs tokios, kokia esu, ir šeimos narių negaliu priimti tokių, kokie jie yra iš tikrųjų.“

Tikriausiai atkreipėte dėmesį į kai kuriuos aspektus šiuose keliuose atrinktuose pasisakymuose. Visuose atsispindi įvairios gyvenimo sferos: stresinės situacijos, nugaros skausmai, odos problemos, organiškas kvėpavimas, neatidumas, baimės, jausmų jėga, mityba ir pan. Visa tai reiškia viena: padaugėja energijos ir keičiasi sąmonė. Dėl to problemų svarba vertinama visai kitaip, o pačios problemos išsprendžiamos kur kas lengviau arba net visiškai išnyksta. Gyvenimas pavirsta džiaugsmu, žmogus ima trykšti juo ir spinduliuoti.

Penki Tibeto pratimai

Bendrosios rekomendacijos

1. Iš pradžių kiekvieną pratimą kartokite kasdien po tris kartus. Kai visus juos gerai įsiminsite ir pradėsite atlikinėti užtikrintai, pridėkite kas savaitę dar po du kiekvieno pratimo pakartojimus, ir taip tol, kol pasieksite dvidešimt vieną kartą.

2. Laikykitės nurodyto pratimų eiliškumo. Ritualiniai veiksmai surikiuoti taip, kad turi sekti vienas paskui kitą ir papildyti vienas kitą. Kiekvienas judesys, lenkimasis ir išsitiesimas susiję vienas su kitu.

3. Darykite pratimus rytais, kad pasikrautumėte energijos visai dienai, tačiau galite ir paeksperimentuoti, kad atrastumėte sau patogų laiką.

4. Kvėpavimas turi būti sinchroniškas su judesiu. Kvėpuoti reikia lygiai ir ritmiškai. Svarbu: žmonės, turintys žemą kraujospūdį, turėtų pratimus daryti greitesniu tempu, o turintys aukštą kraujospūdį – lėčiau.

5. Reikia pavalgyti ne vėliau kaip dvi ar tris valandas prieš užsiėmimą.

6. Stenkitės daryti pratimus be įtampos! Tada kompleksinis poveikis kūnui, sielai ir protui pasireikš reikiamai.

7. Darykite pratimus sąmoningai, nepaverskite jų nemalonia pareiga. Nepersistenkite, nė vienas judesys neturėtų viršyti jūsų galimybių.

8. Darykite pratimus užsimerkę, susitelkite į judesį ir kvėpavimą.

9. Pradėję reguliariai atlikinėti pratimus, atkreipkite dėmesį į septynias čakras.

10. Vertinkite šiuos pratimus kaip savęs pažinimo būdą.

11. Kiekvienam pratimui yra kompensuojamieji pratimai, kuriuos galima daryti tarp penkių Tibeto pratimų.

12. Duše geriau išsimaudyti prieš darant pratimus – taip labiau išsaugosite energiją.

Nusiteikite pratimams

 Darykite pratimus patalpoje, kurioje jums niekas negali sutrukdyti. Drabužiai turėtų būti patogūs, nevaržyti judesių. Atidarykite langą – taip organizmas gaus daugiau deguonies.

 Gerai pasipurtykite. Purtymasis gerai veikia organizmą, iš ryto padeda iš jo pašalinti šlakus ir toksinus, susikaupusius per naktį.

 Prieš pradėdami daryti pratimus, pasitampykite. Glostomaisiais judesiais nuo viršaus žemyn per pečius, pakaušį, rankas, nugarą ir kojas atpalaiduokite visas energetiškai užspaustas kūno vietas.

 Nuraminkite dvasią. Kvėpuokite giliai. Kartu su oru iškvėpkite visas mintis – viską, kas ką tik atrodė svarbu.

 Suglauskite delnus ir pridėkite prie širdies namaste judesiu (sanskr. namas – nusilenkti, te – tau – vert. past.). Užsimerkite. Taip sujungus delnus, nykščiai liečia krūtinkaulį. Energija teka iš delno į delną ir pasklinda po visą kūną.93

 Susiliekite su tyla ir sutelkite dėmesį į širdies čakrą.

 Garsiai arba mintyse sakykite šią afirmaciją: „Aš atviras (-a) visatai, kurioje yra viskas visiems. Aš įsileidžiu į save tas begalines galimybes ir jų padedamas (-a) įgyvendinu visas savo svajones bei troškimus.“

 Kelioms akimirkoms užmerkite akis ir pabūkite tyloje.

 Atsimerkite ir pradėkite daryti pratimus.

Pirmas Tibeto pratimas

Atsistokite tiesiai ir atsipalaiduokite. Kojos pečių plotyje, keliai šiek tiek sulenkti, pėdos lygiagrečiai. Nugara tiesi. Sudėkite rankas namaste maždaug penkiolika centimetrų nuo kūno ir pastovėkite taip kelias sekundes, sutelkdami dėmesį į vidų.

Įkvėpdami per nosį ištieskite rankas į šalis. Įsivaizduokite erelį, išskleidžiantį sparnus ir besiruošiantį skrydžiui. Delnai atsukti į grindis. Pajuskite, kaip išsiplečia, išsitiesina krūtinės ląsta.

Užfiksuokite kokį nors nejudantį tašką akių lygyje, pavyzdžiui, ant sienos. Tada pradėkite suktis pagal laikrodžio rodyklę (tai yra į dešinę). Darykite tai sau priimtinu tempu!

Po trečio ar dvidešimt pirmo (žr. ankstesnį aprašymą) apsisukimo sustokite, grįžkite į pradinę padėtį, akys žiūri į pasirinktą tašką. Vėl sudėkite rankas namaste, sutelkite dėmesį į nykščius, o paskui nukreipkite jį į vidų. Keletą kartų lygiai giliai įkvėpkite ir iškvėpkite.

Rekomendacijos

 Pirmą pratimą primygtinai rekomenduoju daryti atsimerkus. Po kiekvieno apsisukimo fiksuokite žvilgsnį į nejudantį tašką, bet neilgam. Galva visą laiką nejuda (kūno atžvilgiu).

 Darydami pratimą laisvai kvėpuokite. Kvėpavimas jus ves! Jeigu apsisuks galva, lėtai sustokite ir sutelkite žvilgsnį į nykščius.

Antras Tibeto pratimas

Atsigulkite ant grindų ant nugaros. Nugara tiesi. Įsitikinkite, kad gulėti patogu. Padėkite rankas prie šonų delnais žemyn. Giliai įkvėpkite ir vienu metu pakelkite aukštyn galvą ir kojas (tiesias arba sulenktas per kelius). Kaklas turi būti maksimaliai ištemptas, o pečiai lieka prispausti prie grindų, kojų pirštai ištempti nosies galiuko kryptimi – dėl to klubų raumenys ir raiščiai lengvai įsitempia. Iškvėpdami nuleiskite galvą ir tiesias (arba sulenktas per kelius) kojas ant grindų, tada atpalaiduokite visus raumenis. Jeigu kažkur užspausta, pasisukite ant šono ir pereikite prie kompensuojamojo pratimo „Vežiko pozos“. Šia poza alkūnės ant kelių, o galva nunarinta žemyn kelių kryptimi.

Rekomendacijos

 Turint bėdų dėl nugaros, kojas reikia pirma patempti, sulenkti per kelius, pėdos ant grindų, o paskui pakelti sulenktas, tada ištiesinti. Iškvepiant nuleisti pėdas, prispaudus kuo arčiau sėdmenų, paskui šliuožti kulnais per grindis tol, kol kojos visiškai išsitiesins.

 Leidžiant galvą ir kojas žemyn, galima dar kartą giliai įkvėpti ir iškvėpti.

 Apatinė nugaros dalis neturi atsiplėšti nuo grindų.

 Keliamasi visada apsiverčiant ant šono.

 Kvėpavimas ir judėjimas turi būti susiję: įkvėpimas – keliame galvą ir kojas, iškvėpimas – nuleidžiame galvą ir kojas.

Trečias Tibeto pratimas

Atsiklaupkite ant grindų. Nugara tiesi. Jums turėtų būti patogu. Jeigu reikia, pasidėkite po keliais pagalvėlę. Praskėskite kelius pečių plotyje, kojų pirštų pagalvėlės remiasi į grindis. Lygiai įkvėpkite ir iškvėpkite, kartu palenkdami galvą žemyn, kad užpakalinė kaklo dalis išsitemptų, o smakras kuo stipriau prisispaustų prie krūtinės.

Su kitu įkvėpimu išsitieskite. Kaklas išsitiesina, krūtinės ląsta atsiveria. Kartu atkiškite dubenį į priekį ir maksimaliai įtempkite dubens apačios raumenis. Tik paskui atsargiai atlenkite nugarą atgal, burna išžiota.

Iškvėpdami lėtai grįžkite į vertikalią padėtį. Atpalaiduokite rankas, tegul jos kabo šonuose. Nugara lieka tiesi. Dabar atpalaiduokite pečių liniją ir ištempkite kaklą, kad smakras vėl nusileistų ant krūtinės.

Kaip kompensuojamąjį pratimą rekomenduoju embriono pozą.

Rekomendacijos

 Įkvėpdami atsilenkiame atgal, iškvėpdami išsitiesiame ir palenkiame galvą žemyn.

 Nugara lenkiama ne nuo juosmens, o nuo krūtinės ląstos.

 Atlošiant galvą, burna išsižioja. Tai padeda išvengti nereikalingo skydliaukės veiklos aktyvinimo.

 Atverdami krūtinės ląstą įsivaizduokite, kad alkūnės susijungia jums už nugaros.

Ketvirtas Tibeto pratimas

Atsisėskite ant grindų. Nugara tiesi. Padėkite delnus ant grindų šalia sėdmenų. Palenkite galvą žemyn ir prispauskite smakrą prie krūtinės. Kartu lygiai giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Per kitą įkvėpimą judesiu nuo dubens atsiplėškite nuo grindų. Leiskite galvai nukarti atgal, burna kiek pražiota, rankos ištiestos. Kūnas sudaro tiesią, grindims lygiagrečią liniją. Trumpam įtempkite, paskui atpalaiduokite dubens apačios raumenis. Iškvėpdami grįžkite į pradinę padėtį, vėl palenkdami galvą žemyn, ir palieskite smakru krūtinę.

Svarbu: įkvėpimas – kūną keliame, iškvėpimas – grįžtame į sėdimą padėtį, galva laisvai nukarusi atgal.

Paskui pereikite prie atpalaiduojamos vežiko pozos.

Rekomendacija

Daugeliui būna sunku pakelti kūną į horizontalią padėtį. Įsiremkite rankomis į grindis šalia sėdmenų, kaip aprašyta. Pradėkite judesį dubeniu pėdų link ir tada pakelkite dubenį aukštyn.

Penktas Tibeto pratimas

Atsigulkite ant pilvo, tada pereikite į įsirėmimo rankomis gulint padėtį. Kojų pirštų pagalvėlės įsiremia į grindis, kakta liečia grindis. Prispauskite smakrą prie krūtinės. Paskui su iškvėpimu lėtai pakelkite viršutinę kūno dalį aukštyn. Krūtinės ląsta išsiplečia, o pečiai nusileidžia į išorę žemyn. Burna šiek tiek pražiota, galva truputį atlošta. Įtempkite dubens apačios raumenis.

Įkvėpdami pakelkite dubenį aukštyn. Kūnas sudaro apverstą „V“ raidę. Tempkite dubenį aukštyn ir žemyn, tarytum jus už virvučių kas nors traukioja aukštyn. Stenkitės kulnais paliesti grindis. Smakras prispaustas prie krūtinės, tad užpakalinė kaklo dalis ištempta. Su iškvėpimu grįžkite į pradinę padėtį.

Svarbu: įkvėpimas – kūną keliame, iškvėpimas – kūną nuleidžiame.

Kaip kompensuojamąjį pratimą po penkto pratimo rekomenduoju „miegančio kūdikio“ pozą. Likite gulėti ant pilvo. Pasukite galvą į šoną. Sulenkite koją ir ranką toje pusėje, į kurią pasuktas veidas. Kita koja lieka tiesi, o kita ranka padėta laisvai išilgai kūno. Po kurio laiko pakeiskite padėtį (per pilvą). Padėties keitimo tempas ir buvimo ta poza laikas priklauso nuo jūsų savijautos. Ši poza atpalaiduoja raumenis dubens ir juosmens srityse.

Rekomendacija: Zilgrei kvėpavimas.

Atliekant penktą pratimą gali užspausti ar net skaudėti juosmenį. Tuo atveju labai padės Zilgrei kvėpavimas (žr. „Zilgrei kvėpavimas“).

Šeštas Tibeto pratimas

Atsistokite tiesiai ir atsipalaiduokite. Pėdos pečių plotyje, lygiagrečiai viena kitos, stuburas tiesus. Lėtai įkvėpkite pro nosį. Iškvėpkite ramiai, be įtampos, kad krūtinės ląstoje liktų kuo mažiau oro. Kartu įtraukite pilvą, patempdami jį aukštyn, diafragmos link, ir pabūkite tokioje padėtyje. Paskui truputį pasilenkite ir įsiremkite delnais į kelius. Iškvėpkite likusį orą. Prispauskite smakrą prie krūtinės, užpakalinė kaklo dalis ištempta. Dabar ištiesinkite kūną, perkelkite rankas ant juosmens ir pakelkite pečius. Įtempkite dubens apačios ir sėdmenų raumenis. Vėl įkvėpkite pro nosį, atpalaiduodami dubens apačios, pilvo ir sėdmenų raumenis. Atpalaiduokite rankas, kvėpuokite ramiai.

Penki Tibeto pratimai – ne tik puiki sportinė forma, tai kur kas daugiau

Penki Tibeto pratimai padeda žmogui tapti žvaliam ir sveikam tiek išoriškai, tiek viduje. Juos darydami naujai, giliau ir sąmoningiau pajuntame savo kūną, o tai gali pakeisti visą gyvenimą. Dėl to jaučiamės geriau, tampame sveikesni, džiaugsmingesni.

„Penki tibetiečiai“ – kur kas daugiau nei vien fiziniai pratimai. Sąmoningas jų darymas harmonizuoja bei atgaivina ir sielą, ir kūną. Kartą perpratę šių pratimų esmę, nežiūrėsite į juos kaip į eilinę rytinę mankštą. Kantriai ir reguliariai juos darydami, pamažu pradėsite jausti tylą ir ramybę, kurios trokšta siela. Palaipsniui suvoksite, kokia jėga slypi ramybėje.

Praeis kiek laiko ir pastebėsite, kad pratimai padėjo nuraminti protą. Bet koks nerimas, visos negatyvios mintys ir baimės atsitrauks į šalį. Norint pasiekti tokią būseną, būtina ramybė, reikia išsilaisvinti iš supančių kasdienių dalykų.

Daugeliui žmonių, praktikuojančių „Penkis tibetiečius“, tai tapo sąmoningo gyvenimo pradžia, lėmusia atsinaujinimą ir permainas. Aš, pradėjusi daryti pratimus, taip pat atsivėriau ir įsileidau didžiąją visaapimančią kosminę gyvenimo energiją. Tai daug ką pakeitė mano gyvenime. Nuo to laiko juntu ryšį su didžiąja gyvenimo tėkme ir pasitikiu ja.

Daugelis nori kuo greičiau pajusti užsiėmimų rezultatus. Dažnai, jei nepavyksta greitai pasiekti trokštamo rezultato, susidomėjimas nuslopsta, žmogus pradeda daugiau laiko skirti kitiems reikalams. Paskui tenka viską pradėti iš naujo. Nepasiduokite taip greitai! Jeigu nutarėte praktikuoti, apsišarvuokite kantrybe – ilgainiui atsivers stebuklingos durys ir jums bus leista pažinti didžiąją paslaptį! Darydami šiuos pratimus, neužsibrėžkite griežtų tikslų. Kaip sako išminčiai: kelias – tai tikslas. Neverskite ir nespauskite savęs. Verčiau mėgaukitės malonumu.

„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, penki Tibeto pratimai daro visapusį holistinį poveikį žmogaus organizmui – kiekvienai ląstelei, raumeniui, sausgyslei, kauleliui, organui. To poveikio neįmanoma pervertinti. Šie pratimai išaukština sielą ir atveria bei išlaisvina širdį. Jie veda prie mūsų gyvybės šaltinio.“94

Iš visos širdies linkiu, kad ši knyga jums padėtų atrasti savo Kelią.

_______________

93 Pastaba apie namaste: dvi rankos – tai neigiama ir teigiama visatos jėgos. Dešinė ranka simbolizuoja vyrišką principą (kairysis smegenų pusrutulis), kairė – moterišką (dešinysis smegenų pusrutulis). Tai dualumo principas: dešinė – kairė, vyriška – moteriška, išorinis – vidinis, dvasia – materija, protas – siela, intelektas – intuicija, Jang – In.

Namaste jungia su siela. Smulkiau: Maruscha Magyarosy: Intelligenz des Herzens durch die Fünf „Tibeter“. Scherz, Bern/München/Wien, 1997, 78 p.

94 Maruscha Magyarosy: Fünf „Tibeter“ – Trainer-Ausbildung.

Padėka

Dėkoju visatai už stiprybę ir įkvėpimą, kuriuos man padovanojo, kad galėčiau parašyti šią knygą.

Begaliniai dėkoju savo draugui Kristianui Salvezenui, kuris padėjo man sudaryti šią knygą. Jam talkininkaujant nuolat mokausi plėsti pažinimo ribas ir pasitikėti savimi.

Ačiū jums, kurie lankote mano penkių Tibeto pratimų treniruotes, visiems seminarų dalyviams, klientams, patikėjusiems manimi ir pasidalijusiems savo patirtimi.

Dėkoju savo sūnui Matijui už tai, kad papasakojo man apie savo profesinę patirtį ir visą laiką motyvavo bei palaikė mane.

Savo tėvui esu dėkinga už tai, kad paveldėjau iš jo stiprybę ir valią siekti pergalės. Jis visada buvo ir bus man sektinas pavyzdys, nors yra neįgalus ir garbaus amžiaus, tebėra dvasiškai bei fiziškai tvirtas.

Noriu padėkoti savo mylimai draugei Haidei, kuri buvo šalia visą knygos rašymo laiką.

Dėkoju visiems kitiems geriems žmonėms ir draugams, taip pat padėjusiems šiai knygai išvysti dienos šviesą. Jie palaikė mane, prisiėmė dalį mano kasdienių darbų, kad turėčiau laiko rašyti šią knygą.

Literatūros sąrašas

Barbach, Lonnie: Die dritte Weiblichkeit. Ullstein Verlag, München 2000

Bauhofer, Ulrich: Aufbruch zur Stille. Gustav Lübbe Verlag, Bergisch Gladbach 1997

Burghardt, Marlies: Lebensbaum Tarot. Die Silberschnur, Güllesheim 2000

Bopp, Annette: Wechseljahre. Stiftung Warentest, Berlin

Burmeister, Alice und Monte, Tom: Heilende Berührung. Knaur Verlag, München 2000

Cameron, Julia: Der Weg des Künstlers. Droemer Verlag, München 1996

Carper, Jean: Jungbrunnen Nahrung. Econ Verlag, Düsseldorf/München 1996

Chia, Mantak: Tao Yoga des Heilens. Ansata Verlag, Interlaken 1995

D’Adamo, Peter J.: 4 Blutgruppen, 4 Strategien für ein gesundes Leben. Piper Verlag, München 1996

Eckstein, R. A.: BioKosmetik. Linde Eskstein, Nürnberg 1979

Eggetsberger, Gerhard: Geheime Lebensenergien. Knaur Verlag, München 1998

Ehrhardt, Ute: Und jeden Tag ein bißchen böser. Fischer Verlag, Frankfurt am Main 2000

Emoto, Masaru: Die Botschaft des Wassers. Koha Verlag, Burgrain 2002

Etcoff, Nancy: Nur die Schönsten überleben. Hugendubel Verlag, Kreuzlingen/München 2001

Exner, Eva: Die biologische Küche. Wilhelm Heyne Verlag, München 1980

Fairlay, Josephine und Stacey, Sarah: 20 Jahre 40 bleiben. Midena Verlag, München 1999

Frühschütz, Leo: Soja. Bio verlag, Schaafheim

Die Fünf »Tibeter«. Das Begleitbuch. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 1999

Gillessen, Brigitte: Das Energieprogramm der Fünf »Tibeter«. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 1997

Gillessen. Wolfgang und Brigitte: Erfahrungen mit den Fünf »Tibetern«. Integral Verlag, Wessobrunn 1991

Goldbach, Angela: So geht es mir gut. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 1998

Greising, Hans und Rogers, Charlotte: Neue Hoffnung Zilgrei. Mosaik Verlag, München 2000

Hasselmann, Varda und Schmolke, Frank: Die Seelenfamilie. Goldmann Verlag, München 2001

Hay, Louise L.: Das Körper- und Seele-Programm. Wilhelm Heyne Verlag, München 1995

Hay, Louise L.: Gesundheit für Körper und Seele. Wilhelm Heyne Verlag, München 1988

Jampolsky, Gerald G.: Lieben heißt die Angst verlieren. Goldmann Verlag, München 1987

Janov, Arthur: Der neue Urschrei. Fortschritte in der Primärtherapie. Fischer Verlag, Frankfurt am Main 1993

Jentschura, Peter und Lohkämper, Josef: Gesundheit durch Entschlackung. Peter Jentschura Verlag, Münster 2000

Jünemann, Monika und Obermayr, Walburga: Aroma-Kosmetik – Schönheit durch Düfte. Windpferd Verlag, Aitrang 1990

Kelder, Peter: Die Fünf »Tibeter«®. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 1999

Kelderis, Peteris: Jaunystės šaltinis. 5 Tibeto pratimai. I-oji knyga. Obuolys, Kaunas 2011

Klinger-Raatz, Ursula: Geheimnisse edler Steine. Edition Schangrila, Haldenwang 1996

Koch, René: Camouflage – Make-up für die Seele. Südwest Verlag, München 2001

Kolb, Klaus und Miltner, Frank: Gedähtnistraining. Gräfe und Unzer Verlag, München 2000

Kraske, Eva-Maria: Wie neugeboren durch Säure-Basen-Balance. Gräfe und Unzer Verlag, München 2000

Kunkel, Christoph: Chinesische Fünf-Elemente-Ernährung. Falken Verlag, Niedernhausen 1997

Langholf, Christof: Ich lasse los. Hermann Bauer Verlag, Freiburg 2001

Lanz, Arnold H.: Fitness und Entspannung mit den Fünf »Tibetern«. Scherz Verlag, Bern/ München/Wien 1998

Lenter, Ann-Kathrin: Aloe Vera. C. Maurer Verlag, Geislingen 1998

Linke, Detlef: Das Gehirn. C.H. Beck Verlag, München 2000

Machat, Sabera Neeltje: Feuer der Wüste, Frau der Erde (Wüste Sinai). Verlag Peter Erd, München 1999

Magyarosy, Marusha: Intelligenz des Herzens. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 1997

Matzkies, Fritz, Webs, Brigitte und Besser, Klaus: Iss Dich gesund mit Genuss. Lübbe Verlag, Bergisch Gladbach 1984

Melody, Beattie: Kraft zur Selbstfindung. Wilhelm Heyne Verlag, München 1996

Melody, Beattie: Kraft zum Loslassen. Wilhelm Heyne Verlag, München 1990

Murhpy, Monika: Wenn die Hormone aus der Balance geraten. Germa Press Verlag, Hamburg 1996

Oberbeil, Klaus: Fit und schön durch richtige Ernährung. Cormoran Verlag, München 1998

Ponder, Catherine: Ihr Weg in ein beglückendes Leben. Wilhelm Heyne Verlag, München 1994

Sachs, Robert: Tibetisches Ayurveda. Hugendubel Verlag, Kreuzlingen/München 2001

Salvesen, Christian: Der sechste »Tibeter«. Scherz Verlag, Bern/München/Wien 2002

Salvesen, Christian: Blaugrüne Algen. Verlag Fit fürs Leben, Ritterhude 1997

Schonert-Hirz, Sabine: Energy. Gräfe und Unzer Verlag, München 2002

Silva, Kim da: Richtig essen zur richtigen Zeit. Knaur Verlag, München 1990

Silva, Kim da: Der inneren Uhr folgen. Ganzheitlich Heilen. Goldmann Verlag, München 2000

Silva, Kim da: Gesundheit in unseren Händen. Knaur Verlag, München 2002

Simonsohn, Barbara: Papaya. Heilen mit der Wunderfrucht. Windpferd Verlag, Aitrang 1998

Southwood, Malcolm S.: Beruf: Heiler. Knaur Verlag, München 1996

Southwood, Malcolm S.: A Helping Hand with Children. The Healing Institute, Machias ME 2000

Spurzem, Wolfgang: Fußreflexzonenmassage. Südwest Verlag München 1996

Strunz, Ulrich: Forever Young – das Ernäheungsprogramm. Gräfe und Unzer Verlag, München 2000

Sui, Choa Kok: Energetischer Selbstschutz. Ansata-Verlag, München 2001

Tausch, Reinhard: Lebensschritte. Rowohlt Verlag, Reinbek bei Hamburg 1989

Ulsamer, Bertold: Ohne Wurzeln keine Flügel. Goldmann Verlag, München 1999

Weise, Devanando Otfried: Die Fünf »Tibeter«® – Feinschmecker Küche. Integral Verlag, Wessobrunn 1993

Wesselhöft, Rosi: Weibliche Macht ist das Zentrum der Partnerschaft. Wesselhöft-Verlag, Buchholz 1991

Wilde, Stuart: Wunder. Sphinx Verlag, München 1999

Worlitscliek, Michael: Der Säure-Basen-Haushalt. Haug Verlag, Heidelberg 1994

Wujec, Tom: Salto Mentale. Fitneß für den Kopf. Ariston Verlag, München 1998

«Schönheit, Eine Illusion», Interview mit Hartmut Böhme, Hamburger Abendblatt, 2/3. Februar 2002