En enero de 1748, una mujer negra deambula por las calles de Sevilla. Atrás ha dejado un pasado esclavo en la lejana Cuba, el hijo al que nunca volverá a ver y un largo viaje en barco hasta las costas españolas. Caridad ya no tiene un amo que le dé órdenes, pero tampoco un lugar donde cobijarse cuando se cruza en su camino Milagros Carmona, una joven gitana de Triana por cuyas venas corre la sangre de la rebeldía y el arte de los de su raza. Las dos mujeres se convierten en inseparables y, entre zarabandas y fandangos, la gitana confiesa a su nueva amiga su amor por el apuesto y arrogante Pedro García, de quien la separan antiguos odios familiares. Por su parte, Caridad se esfuerza por acallar el sentimiento que está naciendo en su corazón hacia Melchor Vega, el abuelo de Milagros. Pero cuando un mandato real convierte a todos los gitanos en proscritos, la vida de Milagros y Caridad da un trágico vuelco. Aunque sus caminos se separan, el destino volverá a unirlas en un Madrid donde confluyen contrabandistas y cómicos, nobles y villanos; un Madrid que se rinde a la pasión que emana de las voces y bailes de esa raza de príncipes descalzos.<

Hay algo perturbador en la mirada de Justine Dalvik, algo que delata cierto desequilibrio mental. En su hogar, situado junto a un lago a las afueras de una pequeña población sueca, Justine vive obsesionada por una idea: su vida habría sido mucho mejor de no ser por la nefasta influencia que, en su infancia, tuvieron una serie de personas. Su madre murió joven y el padre decidió al poco casarse con Flora, una mujer severa que jamás se esforzó por comprenderla. En la escuela, las cosas no fueron más fáciles: sus crueles compañeros le hicieron la vida imposible. Entonces no había nadie que la entendiera; ahora, tampoco parece tener más suerte. Sin embargo, recluida en su casa con un pájaro por toda compañía, Justine es feliz. Todo va por buen camino ahora se siente una mujer fuerte, dispuesta a dejar atrás el pasado, a ser implacable con todos aquellos que tan injustamente la trataron. Inger Frimansson recrea con gran perspicacia la desequilibrada trayectoria vital de Justine Dalvik. La Justine que el lector conoce al inicio de la novela es sólo una mujer peculiar; la que descubre al cerrar el libro es otra Justine. Una progresiva transformación que se traduce en un inquietante suspense psicológico<

Beth y Ulf pasan sus vacaciones estivales en una casa situada en una zona boscosa de Suecia. Beth está preocupada por su relación, pues sospecha que Ulf tiene intención de acabar con la misma. Una tarde, tras una visita a sus padres en la que ha constatado con amargura que la demencia de su madre va en aumento, Beth, acompañada de Ulf, regresa a su casa de veraneo. Su malestar aumenta con la noticia de la huida de dos internos peligrosos de un centro penitenciario de la zona. Con el deseo de olvidar sus preocupaciones, ambos beben algo más de la cuenta. De repente, oyen unos ruidos provenientes del exterior; no hay duda que alguien ronda la casa. Sin pensarlo, Beth decide enfrentarse al peligro. Asustada, y con toda la carga emocional del día acrecentada por el alcohol ingerido, Beth agarra un hacha y, al encontrarse cara a cara con un hombre, no duda en descargar un golpe sobre el mismo. Tras comprobar con horror que lo ha matado, toma una decisión muy peligrosa: ocultar el hecho a la policía.Frimansson demuestra ser un referente del suspense psicológico actual al plasmar con gran realismo cómo la violencia y la muerte entran en la vida de una pareja convencional.<

James George Frazer (1854-1941), originario de Glasgow, Escocia, profesor y socio del Colegio de Estudios Sociales y antropológicos de la Universidad de Cambridge, publicó en 1890 su primera versión de La rama dorada. Magia y religión en dos volúmenes. La segunda edición (1907-1915) creció hasta alcanzar los doce tomos que finalmente redujo a uno en 1922, que fue traducido al español y publicado en 1944. A partir de entonces, las reimpresiones han sido continuas. El libro de Frazer debe su éxito a que ha hecho comprensible a la mentalidad occidental una amplia gama de usos y costumbres primitivas, descritas a su vez en un estilo que no está lejano del de la literatura. La rama dorada tiene raíces mágicas y poéticas, es mencionada por Virgilio en una de sus poesías y, posteriormente, el pintor inglés Turner pintó el paisaje del lago del bosque de Nemi, Italia, llamado también «el espejo de Diana» y, siguiendo la leyenda narrada por Virgilio, tituló a su cuadro La rama dorada.Como es común, tras la belleza del lago, del cuadro de Turner y de la poesía de Virgilio, se esconde el primitivismo: en el bosque que rodea al lago merodeaba, según las leyendas de la Antigüedad, un sacerdote del culto de Diana armado con una espada y que mataba a quien se atreviera a penetrar en el bosque.Frazer inició la escritura de este libro para explicar y explicarse el porqué de esta leyenda: el resultado superó sus aspiraciones: no sólo descubrió la trama oculta por la leyenda sino que, al mismo tiempo, delineó una teoría sobre las formas que fue adquiriendo el conocimiento.<

Ana Frank gimė 1929 m. birželio 12 dieną Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Atėjus į valdžią Hitleriui, Frankų šeima emigravo į Amsterdamą. Tačiau žydų persekiojimai prasidėjo ir čia. Iš pradžių Frankų šeima glaudėsi ankštoje slėptuvėje, įrengtoje palėpėje už Anos tėvo firmos kontoros. Čia Ana rašė dienoraštį, pasakodama apie savo kasdienybę, ateities svajones, pirmąją meilę. Kažkam išdavus slėptuvės vietą, šeima atsidūrė koncentracijos stovykloje. Ana mirė 1945 m., nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio, Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje. Jos dienoraštis virto nesenstančia knyga...<

Ar galima išgirsti tiesą tyloje?
Nora Grei negali prisiminti pastarųjų penkių mėnesių. Atsipeikėjusi nuo sukrėtimo, patirto pabudus kapinėse ir išgirdus, kad buvo dingusi kelias savaites, – ir niekas nežinojo, nei kur ji, nei su kuo, – Nora mėgina grąžinti gyvenimą į įprastas vėžes. Lankyti mokyklą, linksmintis su geriausia drauge Vi ir vengti šiurpinančio naujo mamos draugo.
Tačiau Nora pasąmonėje girdi balsą, jai ramybės neduoda mintis, kuri, regis, yra pasiekiama ranka. Merginai prieš akis vis iškyla angelo sparnai ir nežemiškos būtybės, neturinčios nieko bendra su įprastiniu Noros gyvenimu.
Be to, merginą persekioja įkyrus jausmas, kad jai kažko trūksta.
Tada ji atsitiktinai sutinka seksualų nepažįstamąjį ir pajunta jam paslaptingą trauką. Regis, jis žino visus atsakymus… ir pavergia Noros širdį. Bendraujant su vaikinu atmintis palengva grįžta, mergina jį įsimyli. Vėl.
Pirmieji du Beccos Fitzpatrick romanai: ”Puolęs angelas“ ir ”Crescendo“ išsyk tapo New York Times bestseleriais. Autorė baigė universitetines sveikatos apsaugos studijas, bet nedirbo pagal specialybę, o iškart ėmėsi rašyti. Laisvalaikiu Becca bėgioja, griozdžiasi po batų parduotuvių lentynas ar žiūri detektyvus per televiziją. Ji gyvena Kolorado valstijoje. Daugiau sužinosite apsilankę jos tinklalapyje beccafitzpatrick.com.<

Neįtikėtinai įdomi istorija prasideda 1794 m., kai liesas, nedrąsus, išblyškęs, aiškiai sergantis jūros liga Horacijus Hornbloueris atvyksta į pirmąjį savo laivą. Niekas šiame septyniolikmetyje nebūtų įžvelgęs būsimojo jūros didvyrio. Tačiau jaunuolis pasirodo besąs ir protingas, ir anaiptol ne bailys. Jis gerai išmano navigaciją, yra garbingas ir gindamas savo garbės supratimą, drąsiai įsivelia į gyvybei pavojingą dvikovą. O visų svarbiausia – jam sekasi.<

Tamsa buvo balkšva nuo lietaus, o nepažįstamasis atrodė lyg šešėlis. Megė išvydo švytint tik jo veidą. Kas iš tiesų yra Dulkėtasis Pirštas, tasai nepažįstamasis? Ir kas toks Ožiaragis, o kas Stebuklingasis Liežuvis? Atsakymus Megė ras sename Ligūrijos kaimelyje tarp kalnų – ir vienoje knygoje... „Rašalo širdis“ – pirmoji trilogijos dalis. (Antroji dalis „Rašalo kraujas“, trečioji – „Rašalo mirtis“). Pagal trilogiją kuriamas filmas, jame vaidins garsūs aktoriai.<

Paskutinėje trilogijos dalyje herojų Rašalo pasaulyje laukia dar didesni išbandymai ir netikėtumai. Kas iš tiesų rašo šio pasaulio istoriją? Fenolijas? Orfėjas, vagiantis svetimus žodžius? O gal istorija nebevaldoma ir pasakoja pati save? Ar pavyks Mo, virtusiam plėšiku Kėkštu, apsaugoti šį pasaulį nuo valdovų savivalės? Ar pavyks įrašyti į Tuščiąją Knygą tris žodžius: širdis, kraujas, mirtis? Netikėti siužeto posūkiai, painūs veikėjų santykiai, egzistenciniai klausimai žvelgiant mirčiai į akis, spalvinga viduramžių aplinka - visa tai rašytoja pateikia su beribe fantazija ir itin gražia kalba.<

Jo galvoje nepaliaujamai sukosi bučinio scena. Jo prisiminimuose ji jau buvo virtusi kultiniu filmu. Pagaliau jis atrakino buto duris, ir svetainė, palyginti su troškimu gyventi, pasirodė gerokai per ankšta.

Jaunas prancūzų rašytojas Davidas Foenkinosas (g. 1974 m.) – vienas iš talentingiausių savo kartos rašytojų, o gerbėjų nuomone – pats talentingiausias. D. Foenkinosas yra parašęs daugiau kaip dešimt romanų, be „Subtilumo“, lietuviškai išleistas ir jo romanas „Ištikus laimei“.

„Subtilumas“ – romanas apie meilę ir moteriškumą, apie stebuklingą vieno bučinio galią. Tai grakšti ir neįprasta, švelnaus humoro ir gilių įžvalgų prisodrinta istorija apie keistai besiklostančius santykius tarp vyro ir moters, apie kuriuos įprasta sakyti „ne pora“.

Pagrindinė knygos veikėja gražuolė Natali po vyro žūties išgyvena didelį skausmą. Ji pasineria į darbą ir laimingos praeities prisiminimus. Viršininko merginimosi stengiasi nepastebėti. Tačiau kartą tarsi iš gailesčio pabučiuoja savo kolegą – nerangų ir nelabai išvaizdų švedą. Ir keistuolis kolega, atgijęs lyg stebuklinėje pasakoje, atsargiai ir subtiliai padeda grįžti į gyvenimą ir Natali.

„Subtilumas“ yra pelnęs keletą solidžių Prancūzijos literatūrinių premijų ir išleistas milžinišku tiražu. Romaną išsivertusios daugiau kaip 15 šalių. Vilniaus knygų mugėje viešėjęs autorius teigė, jog lietuvių leidėjai buvo antrieji.

Pagal šį romaną 2011 metais Davidas Foenkinosas su broliu pastatė to paties pavadinimo filmą, kuriame vaidina dvi šiuolaikinio kino žvaigždės – Audrey Tautou ir François Damiensas. Debiutinis autorių filmas nominuotas „Cezariui“ už geriausią scenarijų.

<

Niujorkas, 1933-ieji. Miestas ir visa šalis nugrimzdę į Didžiąją depresiją. Tuo metu suklesti nusikalstamos šio didmiesčio gaujos (Šeimos), bet artinantis sauso įstatymo pabaigai nenumaldomai artėja ir mūšis, nulemsiantis, kurios iš jų iškils, o kurių laukia žiaurus galas. Vitui Korleonei nieko nėra svarbiau už šeimos ateitį. Mažiausi jo vaikai Maiklas, Fredas ir Konė lanko mokyklą ir nežino, kuo iš tikro verčiasi tėvas, o įsūnis Tomas Heigenas studijuoja universitete. Daugiausia nerimo Vitui kelia Sonis, jo vyriausias vaikas. Donas Korleonė spaudžia Sonį tapti verslininku, bet nekantrus, nutrūktgalviškas septyniolikmetis nori kitko – žengti tėvo pėdomis ir imtis tikrojo Šeimos verslo.<

„Kelias į Indiją”-vienas pirmųjų XX a. antikolonijinių anglų romanų. Jame pateikiamas svarbus to meto klausimas: ar įmanomi normalūs santykiai tarp Vakarų ir Rytų? Romane ieškoma būdų, kaip peržengti tautinius, rasinius ir religinius prietarus ir kaip užmegzti nuoširdžius ir atvirus santykius tarp žmonių. Romano veiksmas vyksta Čandrapuro mieste. Vienas pagrindinių herojų — indas Azizas Tai — protingas ir išsilavinęs gydytojas, svajojantis ne tik apie laisvą Indiją, bet ir apie supratingą visų tautų ir rasių bendradarbiavimą. Tačiau indų ir anglų santykiai įlempli. Rasinius skirtumus, pavergėjų ir pavergtųjų lemtį peržengti sunku. Azizas apkabinamas anglės Adelos užpuolimu ir nepadoriu elgesiu su ja. Tai vos nesibaigia tragiškai it parodo, kad tarp šių dviejų tautų normalūs santykiai kol kas neįmanomi. Šis E. M. Forsterio kūrinys -tikra lobių skrynia indų kultūros gerbėjams. Tikslios detalės, gamtos vaizdai, žmonių ir papročių aprašymai bei į tekstą įpinti indiški žodžiai ir posakiai sukuria nepakartojamą atmosferą. Indija skaitančiajam šį romaną patraukli egzotika bei sunkiai suvokiamais prietarais ir ritualais. Pasak rašytojo, Indija europietį gali išmokyti daug ko natūralumo, atvirumo, pagarbos ir šiltų žmogiškų santykių.<

Didžiausia "Al Kaidos" teroristinė operacija, pranokstanti 2001 metų rugsėjo vienuoliktosios tragediją. Britų ir amerikiečių žvalgybos sužino apie rengiamą grandiozinį teroristų išpuolį, tačiau nei kur, nei kada jis įvyks, nėra aišku.<

Viena Britanijos kompanija atsitiktinai randa didžiulius platinos resursus vienoje Afrikos valstybėlėje – Zangare. Bėda ta, kad respublikos prezidentas palaiko glaudžius ryšius su komunistais ir yra remiamas Sovietų sąjungos. Kompanijos prezidentas Džeimsas Mensonas nusprendžia, jog jam žymiai pigiau ir lengviau bus padaryti perversmą Zangaro respublikoje, nei kad derėtis su dabartiniu prezidentu. Perversmui atlikti nusamdomas Katinas Šenonas.<

Šiandien „Šakalo diena“ – tai trilerio klasika. Tai knyga, apipinta įvairiausiomis legendomis ir mitais. Kai kuriuos iš jų Forsythas sėkmingai puoselėja iki šiol. Pavyzdžiui, „Šakalo dienoje“ yra smulkiai aprašyta, kaip galima gauti Didžiosios Britanijos pasą fiktyvia pavarde. Jau šiame pirmajame kūrinyje atsiskleidė Forsytho polinkis grįsti knygas tikrais įvykiais. Tiesa yra tai, kad Prancūzijos prezidentui Charlesui de Gaule‘ui nusprendus pasitraukti iš Alžyro, dėl to labai nusiminė kai kurie karininkai, susibūrę į slaptą draugiją Organisation Armeè Secrete (OAS). Tiesa ir tai, kad jie norėjo Ch. de Gaule‘į nužudyti, todėl organizavo keletą pasikėsinimų.<

Šis Gustave`o Flauberto romanas laikomas literatūros šedevru.
Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija.
Siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji romano vertė – įžvalgios, taiklios detalės ir amžina aklos meilės tema. Joks kitas rašytojas, galbūt tik Levas Tolstojus, šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari” yra ne vien neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. 2007 m. atlikta šiuolaikinių rašytojų apklausa parodė, kad Emos Bovari istorija konkuruoja tik su „Ana Karenina”.
Prancūzų rašytojas G. Flaubertas garsėjo kaip perfekcionistas, amžinai ieškojęs tinkamiausio žodžio, kelis mėnesius galėjęs tobulinti vieną puslapį. Jo romanas tapo bestseleriu tada, kai atsidūrė teisme kaip „įžeidžiantis dorą ir tikėjimą“. Autorius sugebėjo jį apginti. „Ponia Bovari – tai aš“, – yra pasakęs rašytojas, pats paliktas, išduotas, išeikvojęs jėgas meilės paieškoms...
<

Anglų rašytojos žavi ir linksma komedija apie mūsų laikais gyvenančių vienišų moterų gyvenimą. Tarptautinis bestseleris. Tokios nuostabios ir iki ašarų linksmos komedijos lietuvių kalba seniai nebuvo išspausdinta.
 
„Nuostabiai komiškas kūrinys. Net vyrai juoksis.“ (Salman Rushdie)
 
„Stulbinančiai tiksliai papasakotas mūsų laikų viengungės gyvenimas... kiekviena moteris, kuri yra turėjusi darbą, draugą, ar bent motiną, skaitydama nesusilaikys nekvatojusi.“ (Gill Hornby, „The Times“)
 
“Nėra knygos, kurią rekomenduočiau su didesniu džiaugsmu... iki ašarų juokinga, stebuklingai įžvalgi, be galo jaudinanti”. (Jilly Cooper)
<

Medžioklės metai baigėsi! Bet neilgam. „Bridžitos Džouns dienoraščio“ pabaigoje herojė žagsėdama nuėjo pasitikti saulėtekio su savo svajonių princu Marku Darsiu. Naujoje knygoje „Ties proto riba“ ji patiria, ką reiškia su savo svajonių princu gyventi viename bute, juo labiau, kad šis neplauna indų – ne tik šią savaitę, bet išvis niekada.
Klimpdama saviauklos knygų liūne, apsvaiginta beprotiškų Džudės ir Šezės patarimų, kovodama su buvusia drauge (liekna, celiulito nepažįstančia vyrų vagile), virtuvės įrankiais kliedinčia motina ir karpių žvejyba kliedinčiu meistru, Bridžita ryžtasi dvasios atgimimui ir iš Noting Hile nusidriekusių eilių prie kapučino kavos persikelia į palmių ir magiškų grybų šalį...
<

Fun books

Choose a genre